TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per karščius - į kelio remonto kamščius

2007 07 26 0:00
Šalies transporto specialistai siūlo riboti sunkiasvorio transporto eismą penktadieniais ir sekmadieniais nuo 15 iki 22 val., tačiau net ir šio lankstaus sprendimo iki šiol nesiryžtama įgyvendinti.
LŽ archyvo nuotrauka

Šią ypač karštą vasarą transporto srautus ir kelius valdančios institucijos nesiryžo imtis radikalių priemonių, kad palengvintų važiuojančiųjų dalią bei apsaugotų nuo nuniokojimo kelius, - stabdyti sunkiasvorių automobilių srautų ar kelio remonto darbų perkelti į nakties metą.

Sparčiai daugėjant automobilių šalies keliuose smarkiai padidėjo ir sunkiojo transporto srautai. Kelininkai ir transporto specialistai buvo tiesiog užklupti tokio spartaus didėjimo. Vien automagistralėje "Via Baltica" nuo 2000-ųjų eismas tapo daugiau kaip dvigubai intensyvesnis. Antai per beveik dvejus metus kelyje Kaunas-Utena-Daugpilis automobilių srautas padidėjo 58 procentais.

Karšta vasara kelia papildomų rūpesčių kelių šeimininkams, tačiau ne itin guodžia ir visus eismo dalyvius. Dėl susidarančių spūsčių keliuose vis daugiau girdėti nepatenkintųjų balsų, ar nevertėtų savaitgaliais riboti krovininių automobilių eismo, taip pat kelio remonto darbų atlikti naktį.

Juk būta atvejų, kai ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl kelio dangos kaitriausiomis vasaros dienomis (termometro stulpeliui peršokus 25 laipsnių padalą) kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, būdavo ribojamas sunkiasvorio transporto eismas.

Reikėtų specialių aikštelių

Visgi sunkiasvorio transporto eismo ribojimą savaitgaliais Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius laiko kraštutine priemone. Tai transporto verslui esą neštų didelius nuostolius, kurie visų pirma susidarytų ne dėl nepervežtų krovinių ar vėlavimo.

"Vilkikams reikėtų įrengti specialias aikšteles, kur juos būtų galima sustatyti. Juk tiesiog neuždrausi eismo, viską palikdamas likimo valiai, - sako P.Tekorius. - Jeigu vilkikai išsirikiuos magistralių pakraščiuose, tai vėl kels chaosą, ne tik nesumažins eismo intensyvumo vasaros savaitgaliais, bet dar jį apsunkins bei sukels daugiau avarinių situacijų."

Geresnis nei kaimynų modelis

Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas pripažįsta, kad vasaros savaitgaliais padidėjantis eismo intensyvumas verčia galvoti, kaip jį mažinti.

Antai Lenkijoje krovininio transporto eismas apribotas visą savaitgalį nuo penktadienio 13 val. iki sekmadienio 22 valandos.

Tokie ribojimai savaitgaliais egzistuoja ir Vokietijoje, tačiau ne dėl kelių būklės. Jie sietini su šioje šalyje galiojančiais reikalavimais, reglamentuojančiais darbą poilsio dienomis.

Lietuvos transporto specialistai siūlo geresnį sprendimą, negu tiesiog imti ir uždrausti savaitgaliais važiuoti sunkiasvoriam transportui.

Pasak R.Gradausko, priimtiniausias sprendimo būdas būtų apriboti sunkiasvorio transporto eismą penktadieniais ir sekmadieniais nuo 15 iki 22 valandos. Esą būtent tokiu metu intensyviausias eismas būna dėl daug išvykstančiųjų savaitgaliui ir vėliau - grįžtančiųjų namo. Visgi net ir šio lankstaus sprendimo iki šiol nepasiryžtama įgyvendinti.

Remonto vidurdienį neišvengsime

Nors kelininkų darbai taip pat sugadina nemažai nervų vairuotojams, kelius remontuoti vasarą neišvengiama. Tinkamiausias metas atlikti šiuos darbus dėl mūsų šalies klimato sąlygų neilgas - gegužės-spalio mėnesiai. Per šį laikotarpį geriausia platinti ir tobulinti asfaltbetonio dangas, remontuoti tiltus ir viadukus.

P.Tekoriaus teigimu, kelininkai ir dabar remontuodami kelius dirba 10-12 valandos.

"Jeigu kelio remonto darbai būtų atliekami tik naktį, trečdaliu padidėtų jų kaina. Reikėtų statyti apšvietimo įrenginius bei atlikti papildomus darbus, garantuojančius žemės darbus atliekančių darbuotojų saugumą", - sako P.Tekorius.

Dirbti naktį kelininkams leidžiama

Pasak l.e.p. vyriausiojo valstybės darbo inspektoriaus Petro Abaravičiaus, dėl naktimis atliekamo kelio remonto darbų Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neturėtų jokių prieštaravimų, jeigu viskas atitinka Darbo kodekse nurodytus reikalavimus - pradedant papildomais darbdavio įsipareigojimais darbuotojams, pavyzdžiui, mokėjimu už darbą naktimis, ir baigiant sveikatos tikrinimu - ar žmonių sveikata atitinka darbo naktimis sąlygas.

Pasak jo, darbas naktį susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai, todėl Darbo kodeksas nustato apribojimus ir draudimus skirti kai kuriuos asmenis dirbti naktį.

Nakties laikas - kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 valandos. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai.

Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat darbuotojo pageidavimu, jei jis turi nusiskundimų dėl naktinio darbo.

Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesio algos). "Darbai naktį leidžiami", - teigia P.Abaravičius.

Automobilių antsvoris - neleistinas

Tačiau P.Tekorius pripažįsta, kad naktimis atlikti kelio remontą bei paspartinti darbus trukdo lėšų stygius. Vienam valstybinės reikšmės kelio kilometrui Europos šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje per metus skiriama 128 tūkst. eurų. Slovėnijoje, vienoje labiausiai išsivysčiusių Vidurio Europos šalių, - 38,4 tūkstančio. Estija ir Latvija vienam valstybinės reikšmės kelio kilometrui skiria po 17 tūkst., Lenkija - 11,8 tūkst. Lietuva - vos 11,6 tūkst. eurų.

"Nedera pamiršti, kad vien per 2006 metus valstybinės reikšmės kelių darbų kainos pašoko mažiausia 11 procentų. Savotišku gelbėjimosi ratu mums tapo sėkmingai šalies valstybiniams keliams panaudojamos Europos Sąjungos lėšos", - sako P.Tekorius.

Vienam kilometrui kelio rekonstruoti sustiprinant dangą reikia mažiausiai 1,5 mln. litų. Kad magistraliniais ir krašto keliais galėtų važiuoti 11,5 tonų ašies apkrovos mašinos, jiems stiprinti būtina dar investuoti apie 7,5 mlrd. litų.

Pasak P.Tekoriaus, keliams didžiausią žalą daro apskritai ne savaitgaliais riedantis krovininis transportas, bet jo antsvoris. Sulaikomi automobiliai, kurių pakrovimo svoris gerokai viršija leistiną normą, t. y. perkrauti iki 15, 16 ar net 20 tonų vienai ašiai. Prikrauto penkiaašio sunkvežimio sukeliamas neigiamas poveikis kelio dangai atitinka 50 tūkst. lengvųjų automobilių.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Dariaus Sadaunyko teigimu, inspekcijos pareigūnai vien per birželį patikrinę 213 transporto priemonių nustatė, kad 14 viršijo leidžiamą bendrąją masę, 18 - ašies(-ių) apkrovas, 8 - maksimaliai leistinus matmenis. Vairuotojams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Nustatytas net rekordininkas - didžiausia bendroji masė per šį laikotarpį paaiškėjo patikrinus bendrovei "Minrida" priklausančią transporto priemonę "Volvo" (valst. Nr. BCM 071), kurios bendroji masė siekė net 56,5 t (leistina - 40 t), varančiosios ašių grupės apkrova 19,2 t (leistina 18 t). Vairuotojui paskirta piniginė bauda. 2007 metų birželį patikrinta 1035 krovininės transporto priemonės, iš jų darbo ir poilsio režimą pažeidė 40-ies vežėjų 53 krovininės transporto priemonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"