TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per mažai produktyvių investicijų

2012 05 30 7:50

Oficialioji statistika skelbia, kad krašto ūkis į ilgalaikį materialųjį turtą per pirmąjį šių metų ketvirtį investavo 12 proc. daugiau nei per pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Ekonomistai pabrėžia, esą vis dar per daug pinigų skiriama pastatams, o ne įrengimams pirkti. Bankininkai mato, kad įmonės linkusios investuoti savo kapitalą, bet plečiančiosios eksportą be kreditų neišsiverčia.

Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei pusę visų investuotų lėšų pirmąjį ketvirtį (2,5 mlrd. litų) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, jos, palyginti su pirmuoju 2011-ųjų ketvirčiu, padidėjo 8 procentais.

Daugiau nei 40 proc. visų investicijų sudarė investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones - jos padidėjo 18 procentų.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ sakė, kad investicijų augimas šiemet parodė, jog Europos Sąjungos (ES) fiskalinė krizė Lietuvos ūkiui neigiamos įtakos nepadarė. Tačiau neapibrėžtumas dėl euro zonos valstybių skolų perspektyvų investicijas, palyginti su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, šiek tiek pristabdė. Ketvirtąjį ketvirtį jos šalyje augo 14 proc., o pirmąjį - 12 procentų.

Kita nedžiuginanti tendencija ta, kad Lietuvos ūkis, palyginti su ES vidurkiu, per mažai pinigų skiria produktyvioms investicijoms, t. y. mašinoms, įrenginiams, transporto priemonėms įsigyti. Būtent jos padeda sukurti pridėtinę vertę ir didina konkurencingumą. Pernai produktyvios investicijos Lietuvoje sudarė 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis yra 6,6 procento. "Tačiau džiugu tai, kad palyginti su užpraėjusiais metais, kai jos sudarė 4,1 proc. BVP, konkurencingos investicijos išaugo. Vis dėlto lietuvai per daug investuoja į pastatus bei statinius ir per mažai į produktyvias investicijas: mašinas, įrengimus, transporto priemones", - sako analitikas.

Variklis - namų ūkiai

"Swedbank" vyriausiąjį ekonomistą Nerijus Mačiulį labiausiai džiugina tai, kad itin sparčiai augo įmonių investicijos į gamybos priemones - metinis augimas siekė 18 procentų. "Be to, stebėdami, kurie sektoriai labiausiai didino investicijas, pamatėme, kad privatus sektorius perima estafetę iš valstybinio. Investicijos labiausiai augo į nuo vidaus paklausos priklausančius sektorius: didmeninę ir mažmenine prekybą, maitinimo ir kitas aptarnavimo paslaugas. Tai patvirtina mūsų prognozes, kad Lietuvos ekonomikos augimo variklis šiemet ir kitais metais bus namų ūkių vartojimas", - įsitikinęs jis.

Ekonomisto manymu, sparčiai investicijų apsukas didino ir gamintojai - metinis augimas siekė 35,9 procento. Neigiamos euro zonos tendencijos nenuslopino įmonių noro investuoti į gamybinius pajėgumus, didinti konkurencingumą ir ieškoti naujų rinkų. Tai taip pat rodo, kad naujų darbo vietų kūrimas nesustos ir nedarbas toliau mažės.

Dominuoja nuosavas kapitalas

Anot N.Mačiulio, pagrindinis įmonių investicijų finansavimo šaltinis išliko nuosavas kapitalas ir ES struktūriniai fondai, bet skolintas kapitalas šiemet turės vis didesnę reikšmę. Jis prognozuoja, kad po ilgokos pertraukos bankų paskolų portfelis įmonėms šiemet išaugs.

"Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, jau matoma skolinamų lėšų verslui augimo tendencija, bet, jo nuomone, įmonės vis dar labiau linkusios pasikliauti savo jėgomis - į materialųjį turtą investuoja iš savo sukauptų lėšų ir ES paramos pinigų. "Vis dėlto eksportą plečiančios įmonės, neturinčios tam pakankamai savo lėšų, yra priverstos skolintos, kad neprarastų augančių užsienio rinkų. Eksporto sulėtėjimo, kurio buvo laukiama, prognozės neišsipildė, jis augo sparčiai, todėl ir investicijų lėšų daugiausia skolintasi eksportui ir ES paramos infrastruktūros objektams: keliams, geležinkeliams, uostams", - aiškino ekonomistas. Pagrindiniai šiemet bankų finansuoti projektai įgyvendinti transporto ir apdirbamosios gamybos šakose. Keletas mažesnių projektų įgyvendinti mažmeninės prekybos srityje, kurioje suaktyvėjo prekybos centrų rinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"