TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per mažai produktyvių investicijų

2012 11 28 8:29
Ž.Maurico pastebėjimu, įmonės į materialųjį turtą investuoja iš savo sukauptų lėšų bei Europos Sąjungos paramos pinigų. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkyje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 12 proc. daugiau lėšų nei pirmąjį 2011 metų ketvirtį. Ekonomistai teigia, kad vis dar per daug pinigų skiriama pastatams, o ne įrenginiams pirkti. Įmonės linkusios investuoti savo kapitalą, tačiau eksportą plečiančios be bankų pagalbos neišsiverčia.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei pusę visų investuotų lėšų pirmąjį ketvirtį (2,5 mlrd. litų) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą - jos, palyginti su pirmuoju 2011 metų ketvirčiu, padidėjo 8 procentais.

Daugiau nei 40 proc. visų investicijų sudarė investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones - jos padidėjo 18 procentų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ sakė, kad investicijų augimas šiemet parodė, jog Europos Sąjungos (ES) fiskalinė krizė Lietuvos ūkiui neigiamos įtakos nepadarė. Tačiau neapibrėžtumas dėl euro zonos valstybių skolų perspektyvų investicijas, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, šiek tiek pristabdė. Ketvirtąjį ketvirtį jos šalyje augo 14 proc., o šių metų pirmąjį - 12 procentų. Kita nedžiuginanti tendencija esanti ta, kad Lietuvos ūkis, palyginti su ES vidurkiu, per mažai pinigų skiria produktyvioms investicijoms, t. y. mašinoms, įrenginiams, transporto priemonėms įsigyti. Būtent jos padeda sukurti pridėtinę vertę ir didina konkurencingumą.

Pernai produktyvios investicijos Lietuvoje sudarė 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis yra 6,6 procento. "Tačiau džiugu, kad, palyginti su užpraėjusiais metais, kai jos sudarė 4,1 proc. BVP, konkurencingos investicijos išaugo. Vis dėlto lietuvai per daug investuoja į pastatus bei statinius ir per mažai - į mašinas, įrenginius, transporto priemones", - aiškino analitikas.

Variklis - namų ūkiai

Banko "Swedbank" vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį džiugina itin sparčiai augančios įmonių investicijos į gamybos priemones - metinis augimas siekė 18 procentų. "Be to, stebėdami, kurie sektoriai labiausiai didino investicijas, matome, kad privatus sektorius perima estafetę iš valstybinio. Investicijos labiausiai augo į sektorius, priklausomus nuo vidaus paklausos - didmeninę ir mažmeninę prekybą, maitinimo ir kitas aptarnavimo paslaugas. Tai patvirtina mūsų prognozes, kad Lietuvos ekonomikos augimo variklis šiemet ir kitais metais bus namų ūkių vartojimas", - sakė N.Mačiulis.

Jis tvirtino, kad sparčiai investicijų apsukas didino ir gamintojai - metinis augimas siekė 35,9 procento. Neigiamos euro zonos tendencijos nenuslopino įmonių noro investuoti į gamybinius pajėgumus, didinti konkurencingumą ir ieškoti naujų rinkų. Tai esą taip pat rodo, kad naujų darbo vietų kūrimas nesustos ir nedarbas toliau mažės.

Dominuoja nuosavas kapitalas

N.Mačiulis teigė, kad pagrindinis įmonių investicijų finansavimo šaltinis išliko nuosavas kapitalas ir ES struktūriniai fondai, tačiau skolintas kapitalas šiemet turės vis didesnę reikšmę. Ekonomistas prognozuoja, kad po ilgokos pertraukos bankų paskolų portfelis įmonėms šiemet išaugs.

"Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, matoma šiokia tokia skolinamų lėšų verslui augimo tendencija, tačiau jis taip pat tikino, kad įmonės yra labiau linkusios pasikliauti savo jėgomis - į materialųjį turtą investuoja iš savo sukauptų lėšų bei ES paramos pinigų.

"Vis dėlto įmonės, plečiančios eksportą ir neturinčios tam pakankamai savo lėšų, yra priverstos skolintis, kad neprarastų augančių užsienio rinkų. Eksporto sulėtėjimo prognozės nepasitvirtino - jis augo sparčiai, todėl ir investicijoms daugiausia buvo skolinamasi plečiant eksportą ir ES paramai įsisavinti, įgyvendinant infrastruktūros objektus: keliams, geležinkeliams, uostams", - aiškino ekonomistas.

Pagrindiniai šių metų "Nordea" finansavimo projektai įgyvendinti transporto ir apdirbamosios gamybos šakose. Keletas mažesnių - mažmeninės prekybos, kurioje suaktyvėjo prekybos centrų rinka, srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"