TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Per svečias šalis - išsinuomotu automobiliu

2011 09 05 0:00
Lietuviai keliauja būreliais - mažesnei grupei žmonių automobilinis namelis tiesiog būtų per brangus.
Arvydo Jockaus nuotrauka

Dėl kemperių pamišę italai šeimomis vyksta į keliones ne tik savaitgaliais, automobilinių namelių su itališkais numeriais galima sutikti visoje Rytų ir Vakarų Europoje. Lietuviai dar tik atranda šį keliavimo būdą.

Ekonomikos krizė beveik nepalietė automobilinius namelius nuomojančių bendrovių - nors kainų jos nemažino, klientų sulaukia net daugiau nei prieš krizę. Mat kelionių kainą gerai skaičiuojantys lietuviai suprato, kad keliauti kemperiu - gerokai pigiau nei skristi lėktuvu ar pirkti kelialapį iš kelionių agentūros. Be to, kelionė su judančiu nameliu teikia ir kitų malonumų.

Į užsienį atostogauti lėktuvais skrendantys tautiečiai į lagaminą įsimeta ir vairuotojo pažymėjimą, mat svečioje šalyje nuomotu automobiliu dažnas apvažiuoja artimiausias apylinkes ar vyksta verslo reikalais.

Klientai dažniausiai sugrįžta

Kaunietė Rasa Klizienė prieš kelerius metus pirmą kartą išvyko į kelionę kemperiu po Norvegiją ir nebegalėjo jos užmiršti. "Norvegijos laukinė gamta įspūdinga, be to, labai patiko keliauti su bičiuliais, nakvoti šalia fiordų specialiai kemperių turistams pritaikytose aikštelėse. Tokio keliavimo, kai gali laisvai ir bet kada kur nori apsistoti, pats gamintis maistą ir nuo nieko nepriklausyti, bet kada pakeisti iš anksto numatytą maršrutą, net neįmanoma lyginti su kelionių agentūrų organizuojamomis ir iki smulkmenų suplanuotomis kelionėmis", - įspūdžiais dalijosi kaunietė.

Norvegijoje R.Klizienė su draugais praleido 9 dienas ir jų pasirodė per maža. Per krizę ji atostogavo Lietuvoje, o šiemet su draugais vėl susiruošė keliauti automobiliniu nameliu. Šįkart - į kitą įspūdingų peizažų bei kalnų šalį Austriją. 13 dienų kelionėje dar aplankytos Lenkija, Slovakija ir Čekija.

"Dažniausiai taip ir būna - kartą paragavę kelionės kemperiu malonumų, klientai grįžta vėl jų išsinuomoti", - LŽ prisipažino penkerius metus kemperius ir mikroautobusus nuomojančios bendrovės "Kertušas" direktorius Kęstutis Dapkevičius. - Turime nuolatinių klientų nuo pirmų veiklos metų. Kasmet atsiranda ir naujų, kurie dažnai grįžta kitąmet."

Bendrovės vadovas tarp dažniausiai minimų tokios kelionės pranašumų įžvelgia laisvės ir nepriklausomybės pojūtį: "Keliautojams nebaisus joks lietus - sulindai į namelį, gali žiūrėti televizorių ar keliauti į kitą vietą. O išsinuomojęs viešbutį taip lengvai nepajudėsi. Automobilyje yra šaldytuvas, viryklė. Nori važiuoji, nori - ilsiesi ir miegi."

Šiemet populiariausi kemperių maršrutai driekėsi į Juodkalniją, Kroatiją ir Norvegiją. Anksčiau, pasak K.Dapkevičiaus, dominuodavo Prancūzija, Ispanija, Austrija. "Norvegiją mūsų klientai atrado prieš dvejus metus, o šiemet ji turbūt buvo populiariausia šalis", - pasakojo K.Dapkevičius. Jo teigimu, kelionių kemperiais sezonas prasideda gegužės mėnesį ir baigiasi rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Per tris vasaros mėnesius jo įmonės kemperiai važiuoja beveik nesustodami - vieni klientai sugrįžta iš kelionės ir tą pačią dieną kiti tuo pačiu kemperiu jau išvyksta į kitą. Kelionės dažniausiai trunka 12-15 dienų. Per dvi savaites vidutiniškai nuriedama 4-5 tūkst. kilometrų. Bet yra keliautojų, kurie išsinuomoja automobilinį namelį ir dviem mėnesiams - neretai įsikuria ilgesniam laikui kur nors prie jūros.

Vieni taupė, kiti uždirbo

Kemperių nuomos kompanijos krizės pasekmių nepajuto, nes sunkmečiu lietuviai rinkosi pigesnį kelionių būdą. Pasak K.Dapkevičiaus, keliaudami kemperiu žmonės sutaupo pagrindines kelionių po užsienį išlaidas. Maisto jie prisiperka Lietuvoje, dažniausiai nekainuoja ir nakvynė, nebent apsistotų kempinguose.

Šiemet į Austriją keliavusi R.Klizienė LŽ pasakojo, kad visus maisto produktus įsigijo Lietuvoje, o kadangi pirko didesniais kiekiais, pavyko sutaupyti ir maistui. Tačiau kelionėje ji su bičiuliais valgė ne tik makaronus ir konservus. "Vietos kemperyje gana daug, yra šaldytuvas ir šaldiklis, tad visą kelionę valgėme šviežias daržoves, iš anksto prisiruošėme įvairių mėsos gaminių, man net pasirodė, kad valgėme skaniau ir gausiau nei namuose. Be to, beveik visada atvirame ore su gražiu vaizdu į kalnus ar ežerą", - džiaugėsi pašnekovė. Ji skaičiuoja, kad kelionėje maistui per 13 dienų išleido 1000 litų, keliavo penkiese, tad vienam asmeniui maistas atsiėjo tik po 200 litų.

Nors lietuviai vis labiau atranda kelionių automobiliniais nameliais malonumus, jiems dar toli iki italų ar norvegų, kurie kemperiais vasarą keliauja masiškai. Kemperių itališkais numeriais knibžda visoje Europoje ir ne tik senojoje, italai mielai keliauja ir po Rytų Europą. Rasa pasakojo, kad italų sutiko beveik kiekvienoje didesnėje aikštelėje Lenkijoje ir Čekijoje, kai kur net po penkis automobilius.

Nuomos verslas auga

Šiemet, pasak K.Dapkevičiaus, kemperiais keliavo daugiau žmonių nei praėjusiais metais. "Mūsų bendrovė išaugo 20 procentų", - teigė vadovas. "Kertušas" šiemet nusipirko du naujus kemperius ir dabar nuomoja šešis. Verslas, pasak bendrovės vadovo, pelningas, tad kitais metais numatoma tolesnė plėtra. Bendrovė nuomoja tik naujus automobilius. Po trejų ridos metų juos parduoda ir vėl perka naujus.

Naujas "Fiat" ar "Ford" kemperis kainuoja apie 37 tūkst. eurų su PVM (155 tūkst. litų), po trejų metų intensyvaus naudojimo tokio automobilio likutinė vertė siekia apie 28-30 tūkst. eurų su PVM (117-125 tūkst. litų). Naudotus kemperius parduoti nesunku - juos perka ir lietuviai, keletas iškeliavo į Rusiją, Norvegiją. Italų ir vokiečių gamintojų kemperiais prekiaujantis verslininkas teigė, kad per metus lietuviams parduoda vidutiniškai po tris naujus kemperius.

Vakaruose žmonės dažniau kemperius nusiperka nei nuomoja. Be to, Vakarų Europos gyventojai vienu kemperiu paprastai važiuoja dviese, daugiausia - keturiese, o ne tokie turtingi lietuviai, taupydami, - aštuoniese, šešiese.

Lietuviai dažniausiai vengia kempingų, nes juose reikia mokėti už vietą, o užsieniečiai juose nakvoja mieliau. Jei kempingas gražioje vietoje, įsikuria jame ir ilgesniam laikui. Skirtinga ir valstybių politika. Norvegijoje kiekvienoje gražesnėje vietoje įrengta specialiai kemperiams sustoti pritaikyta nemokama aikštelė. O, pavyzdžiui, Austrijoje, tokioje aikštelėje būtinai puikuosis užrašas "Campieren verboten" (kemperiams draudžiama), dažniausiai nurodantis, kad čia galima tik trumpam sustoti, bet ne apsistoti nakvynės.

"Vieno kempingo Austrijoje darbuotoja mums atvirai pasakė, kad tokie draudimai padeda jiems išgyventi, nes be jų jie bankrutuotų. Iš tikrųjų Austrijoje prie ežero retai išvysi automobilinį namelį, o kempinguose jų prikimšta kaip silkių statinėje" - pasakojo kaunietė keliauninkė Rasa.

K.Dapkevičiaus nuomone, tiems, kurie nori pamatyti kuo daugiau šalių, kempingas nėra būtinas, nes ir į Vilnių užsieniečiai kemperiais paprastai užsuka tik vienai dienai ir keliauja toliau. Mėgėjams važiuoti trumpus atstumus ir paskui penkias dienas ilsėtis, geriau apsistoti kempinguose, nes juose yra ne tik visa reikalinga infrastruktūra, paslaugos, bet ir saugiau.

Mikroautobusai - verslo kelionėms

Daugelis automobilių nuoma užsiimančių bendrovių keliautojams nuomoja ne tik kemperius, bet ir mikroautobusus, nes jų poreikio sezoniškumas kitoks. Atėjus rudeniui, išnuomojamas tik vienas kitas kemperis, o mikroautobusų paklausa ypač išauga. Nors mikroautobusais vasarą taip pat vykstama atostogauti (į pasirinktą viešbutį ar kempingą), dažniausiai jais keliaujama slidinėti. O įmonės šiuos automobilius išnuomoja verslo kelionėms - vykstant komandai į įvairias parodas.

Tiesa, kemperiai tampa paklausūs ir žiemą, mat namelis šildomas dujomis ar dyzelinu, jame galima nakvoti, tad jais žiemą taip pat dažnai vykstama į verslo parodas ar į žvejybą.

Automobilis pasitinka užsienyje

Nuvykęs ilsėtis į svečią šalį lėktuvu, net kai kelionę organizuoja kelionių agentūra, dažnas lietuvis ten išsinuomoja automobilį ir juo per dieną ar dvi apvažiuoja apylinkes. LŽ jau rašė, kad pastaruoju metu, pasinaudodami pigių skrydžių bendrovių pasiūlymais, lietuviai dažniau vyksta į užsienį ilsėtis savarankiškai.

Kai kurie jau Lietuvoje pasirūpina ir automobiliu, kuriuo galėtų iš oro uosto pasiekti miestą ir naudotis juo viešnagės metu. Kelionių agentūros "Wrislit" pardavimų vadybininkas Gytis Stanulionis LŽ pasakojo neseniai padėjęs vienam lietuviui išsinuomoti automobilį Italijos Bergamo oro uoste, į kurį šis atskrido pigių skrydžių bendrovės lėktuvu, - jis paskui 50 kilometrų važiavo į Milaną. Vyras automobilį išsinuomojo penkioms dienoms, jam tai esą kainavo apie 250 eurų. "Tačiau tai buvo retas užsakymas", - pabrėžė vadybininkas.

Dažniau automobilis išsinuomojamas nuvykus į kokią atokią Graikijos salą. Keliones pigių skrydžių bendrovių lėktuvais organizuojančios agentūros "Superkeliones.lt" direktorius Udrius Armalis LŽ pasakojo, kad paprasčiau automobilį išsinuomoti vietoje ar internetu, nes daugiau sutaupoma. "Taip keliaujantys žmonės neišlaidauja, todėl vengia automobilius užsisakyti agentūrose", - pažymėjo U.Armalis.

Automobilio nuomos kainos skirtingose valstybėse šiek tiek skiriasi, bet pasitaiko ir "nepalankių aplinkybių". U.Armalis prisiminė, kad, pavyzdžiui, šią vasarą Graikijos Koso saloje kurį laiką streikavo taksistai, tad tuo metu automobilių nuomos kainos labai išaugo dėl paklausos ir išsinuomoti automobilį buvo labai sunku. O Graikijos salose Kretoje, Rode, Kose įprasta nuomotis automobilius ir per kelias dienas apvažiuoti apylinkes.

"Taip pamatai daugiau, nei parodytų didžiosios agentūros. Pajauti tikrą gyvenimą, nes gali sustoti prie bet kurios kavinės, išlipti prie bet kurio paplūdimio. Paprastai, jeigu žmonės daugiau keliauja po salą, užsisako prastesnį viešbutį, ir priešingai", - pasakojo U.Armalis.

Automobilį parai Graikijoje pavyktų išsinuomoti už kokius 35 eurus (120 litų). Mažas automobiliukas sunaudoja ir nedaug degalų. "Visą Koso salą galima apvažiuoti per dieną, tam prireiks ne daugiau 20 litrų degalų", - sakė agentūros vadovas.

Automobilių nuomos bendrovės "Transporent" direktorius Algimantas Andrašiūnas LŽ pasakojo, kad lietuviai kartais užsisako automobilius prieš kelionę ir gauna užsakytas paslaugas, pavyzdžiui, Italijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur. Nuo 2010 metų birželio oficialiu "Sixt Leasing" ir "Sixt Rent a Car" atstovu Baltijos šalyse tapusi "Transporent" paslaugas teikia "Sixt" prekės ženklo vardu, kuris priklauso vienai pirmaujančių transporto priemonių nuomos agentūrų, turinčiai daugiau kaip 4 tūks. nuomos punktų visame pasaulyje. Juose galima išsinuomoti praktiškai bet kurios klasės lengvąjį automobilį, visureigį, krovininį furgoną ar limuziną su vairuotoju. Nuomos kainos taip pat įvairios - nuo mažo biudžeto iki aukščiausios klasės. "Turistai užsienyje automobilius dažniausiai nuomoja savaitei, verslininkai, išvykę darbo reikalais, - dviem trims dienoms. Jaučiame, kad tokių paslaugų poreikis didėja", - sakė A.Andrašiūnas.

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė LŽ pasakojo, kad šį turizmo sezoną lietuviai kelionių per kelionių agentūras užsisakė 8-15 proc. daugiau nei pernai. Populiariausi maršrutai šiemet buvo Europos sostinės, Skandinavijos valstybės, autobusais daug turistų vyko į Rytų Europą. Nemažai tautiečių rinkosi keliones ir Lietuvoje, ilsėjosi Baltijos pajūryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"