TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Periodinė spaudai - politikų smūgiai

2011 02 04 0:00
Leidėjų asociacijos pirmininkas Z.Sadauskas: "Tokios didelės finansinės naštos nepatyrė joks kitas šalies verslas."
Petro Malūko nuotrauka

Sumažinę leidybos išlaidas laikraščių ir žurnalų leidėjai lengviau atlaikytų sunkmečio iššūkius ir popieriaus bei kitų kainų pasiutpolkę, jeigu jų padėties neblogintų politikai.

Leidėjų asociacijos pirmininkas Zigmantas SADAUSKAS interviu LŽ pateikia iškalbingą faktą. Visame pasaulyje prenumeruojamas periodinis leidinys yra pigesnis nei perkamas parduotuvėje. Mūsų leidėjai iš paskutiniųjų bando šią tendenciją išlaikyti, tačiau ne vienam jų dėl to tenka balansuoti tarp gyvybės ir mirties.

Nepakeliama mokesčių našta

- Kaip Lietuvos periodinei spaudai sekasi nešti po garsiosios naktinės mokesčių reformos valdžios užkrautą mokesčių naštą?

- Iš tikrųjų 2008 metų pabaigoje, kai iš pradžių - nuo 5 iki 19, vėliau - iki 21 proc. buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) laikraščiams ir žurnalams, jų leidėjams buvo suduotas skaudus smūgis. PVM 2009 metais padidėjo daugiau kaip 4 kartus.

Be to, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai (neįskaitant PVM) per dvejus metus išaugo daugiau kaip 40 procentų. Tokios didelės finansinės naštos nepatyrė joks kitas šalies verslas. Beje, nors krizę išgyvena ir mūsų kaimynės Baltijos šalys, jose mokesčiai periodinei spaudai nebuvo keliami.

- Turbūt šokas buvo didesnis dėl to, kad nauji mokesčiai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus? Leidėjams nebuvo suteiktas net įstatymuose numatytas minimalus pusmečio terminas pasirengti pokyčiams.

- Nė vienas leidėjas tokių valdžios veiksmų nė nesitikėjo. O per keletą dienų net tobuliausiai organizuotas verslas negalėtų persitvarkyti ir sėkmingai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Pridėkime dar tai, kad reklama kiekvieno leidinio kainodaroje iki krizės sudarydavo apie 30 procentų. Prasidėjus sunkmečiui, visos įmonės karštligiškai ėmė mažinti išlaidas. Dėl to periodikoje per dvejus metus reklamos sumažėjo maždaug 50 procentų. O bendrovės, nors ir apkrautos didesniais mokesčiais, leidinių kainos didinti negalėjo dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios. Visa tai lėmė, kad dalis leidinių mirė. Knygų leidėjų valdžia pasigailėjo - jiems PVM padidėjo tik nuo 5 iki 9 proc. ir toliau neauga. Periodikos leidėjams iki šiol niekas negali racionaliai paaiškinti, kuo jie nusipelnė tokių žiaurių sprendimų.

Nesupranta verslo ypatumų

- Gal kai kurie politikai patologiškai neapkenčia žiniasklaidos ir šitokiu būdu išlieja pyktį?

- Bet juk periodinė spauda prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo... Ar yra nors viena politinė partija, kuri pasisakytų prieš pilietinę visuomenę?

- Kokia prasmė bausti periodinę spaudą interneto amžiuje?

- Na, gal ir periodikos leidėjai nebuvo pakankamai aktyvūs aiškindami valdžiai, kuo ypatinga ši verslo rūšis. Leidėjų organizacijos nevedė konstruktyvaus, ne vien emocinio, dialogo su politinėmis struktūromis. Tai sėkmingiau darė kitos verslininkus vienijančios organizacijos. Bet pastaruoju metu mūsų asociacijos atstovai jau du kartus susitiko su premjeru Andriumi Kubiliumi, jo patarėju Virgiu Valentinavičiumi. Gana konstruktyviai nuteikė jų požiūris į periodikos problemas. Supratau, kad jie iki šiol neturėjo visos informacijos apie tai, kas vyksta šalies periodikos versle.

Pradėjo įsiklausyti į argumentus

- Bent iki šiol ir premjeras A.Kubilius, ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė kaip mantrą kartojo, kad bet kokios mokesčių lengvatos iškreipia rinką ir yra blogis iš principo. Ar yra ženklų, kad požiūris gali pasikeisti?

- Susidariau įspūdį, kad jie linkę problemą spręsti. Galbūt atrasime tokių būdų, kurie tenkins ir valdžią, ir periodikos leidėjus. Dabar atliekame šviečiamąjį darbą. Pateikėme skaičius, kad Lietuvoje yra apie 350 periodinių leidinių, iš jų apie 140 - regioninių, o iš likusių maždaug 210 visuomeninėmis politinėmis temomis rašo tik 10 procentų. Visi kiti leidiniai - daugiausia edukacinio pobūdžio, atliekantys svarbų visuomenės švietimo darbą. Juk spauda rašo ekonomikos, statybų, kompiuterinio raštingumo, vaikų auklėjimo, meno, kultūros ir kitomis temomis. Ar tai nesvarbu?

Turėkime omeny ir faktą, kad Lietuvoje apie 95-97 proc. periodikos turinio sukuriama vietoje, tai ne atvežtinis produktas. O užeikite į bet kurį knygyną - ten dominuoja verstinė produkcija. Be to, periodinę spaudą leidžiančios bendrovės sukuria nemažai darbo vietų - ir ne tik žurnalistams. Ir periodinės spaudos, ir knygų leidėjai įdarbina darbuotojus bei kuria nacionalinius edukacinius produktus, bet laikraščiams ir žurnalams taikomas PVM yra 21 proc., o knygoms - 9 procentai. Kur logika?

- Gal logika ta, kad dabartinė valdančioji dauguma periodiką vertina kaip bet kurį kitą verslą?

- Taip, periodinė spauda statoma į vieną lentyną su, pavyzdžiui, Grigiškių popieriaus fabriku. Knygų leidyboje visuomenei naudinga misija įžvelgiama, o periodinėje spaudoje - ne. Kažkodėl europiečiai politikai tokios takoskyros nedaro. Daugumoje Europos valstybių PVM knygoms ir periodikai yra vienodas. Iš 27 Europos Sąjungos valstybių skirtingo dydžio PVM taikomas tik trijose šalyse - Airijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje. Išimtis tik Prancūzija, kurioje PVM periodikai yra net mažesnis nei knygoms.

Rudeninės pašto dovanėlės

- Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos paštas gerokai padidino spaudos leidinių pristatymo kainas. Kaip šis sprendimas paveikė prenumeratą?

- Prenumeruojamų leidinių skaičiumi gerokai skiriamės nuo Vakarų šalių. Štai Skandinavijos šalyse prenumerata sudaro 80 ir daugiau proc. viso parduodamų leidinių kiekio. Vakarų Europoje - daugiau kaip 60 proc. Latvijoje ir Estijoje - panašiai. O Lietuvoje, pavyzdžiui, žurnalų prenumeruojama iki 10 proc. viso tiražo. Šie duomenys byloja ne tai, kad lietuviai nenoriai prenumeruoja spaudą, o kad pas mus neišspręstos periodikos pristatymo problemos.

Nuo šių metų ypač padidėjo spaudos pristatymo kaina kaimo vietovėse. Pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų pristatymo kaina viršijo leidinio savikainą. Kur tai matyta! Leidinys kainuoja 1,10-1,20, o pristatymas - 1,30 lito.

- Regis, ir šiuo atveju kyšo politikų ausys. Susisiekimo ministerijos žinioje esančiam Lietuvos paštui buvo duotas griežtas nurodymas sumažinti nuostolius. Gal naujoji vadovybė, nepaisydama pasekmių, užduotį įvykdė paraidžiui?

- Privatus verslas būtų ieškojęs vidinių išteklių: mažintų išlaidas, modernizuotų gamybą ir valdymą, teiktų daugiau paslaugų. Bet valstybinis Lietuvos paštas pasirinko primityviausią kelią - praėjusių metų pabaigoje vidutiniškai 40 proc. padidino leidinių pristatymo įkainius.

- Nori nenori kyla aliuzijų į naktinę mokesčių reformą...

- Panašumų esama. Leidiniai ateinančių metų prenumeratos akcijas paprastai pradeda vykdyti vasaros pradžioje. Kada sužinojome apie 2011-aisiais drastiškai didinamas kainas?.. Lapkričio mėnesį.

Kuo kaimiečiai prastesni už miestiečius

- Ar leidėjus tenkina dabartinė laikraščių ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse išlaidų kompensavimo tvarka?

- Tokia tvarka, kai visi leidėjai pešasi dėl valdžios numestų 1 ar 3 mln. litų, yra nelogiška ir neskaidri. Manau, turėtų būti toks kompensavimo modelis, kai išlaidų kompensavimo dydis priklauso nuo kiekvieno leidinio tiražo ir prenumeratos dydžio. Ir tam nereikia kurti jokio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Įteisinus aiškų ir skaidrų modelį leidėjai patys galėtų iš anksto organizuoti prenumeratos vadybą.

- Turbūt valstybė taip pat turėtų būti suinteresuota, kad kaimo gyventojai galėtų lygiomis sąlygomis su miestiečiais prenumeruoti ir laiku gauti spaudos leidinius?

- Be abejonės. Valstybei turi rūpėti, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių. Manau, jei šiandien laikraščiai ir žurnalai būtų lengviau prieinami visiems Lietuvos piliečiams, būtų mažiau neaiškumų dėl pastatų renovacijos, žemės pirkimo ir pardavimo, kitų dalykų. Juk net prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Vyriausybę daugiau kalbėtis su žmonėmis. Bet nesikalba.

Galingas informacijos ginklas

- Gal manoma taip: užtenka radijo, televizijos, interneto, kam ta spauda reikalinga?

- Vien mūsų asociacijai priklausančių bendrovių leidžiami laikraščiai ir žurnalai (o tai tik apie penktadalis šalies periodinės spaudos) per mėnesį pasiekia apie 1,5 mln. gyventojų. O bendras visų šalies leidinių tiražas siekia net 7 milijonus. Pagalvokite, koks tai galingas ginklas teikti informaciją!

Spauda buvo, yra ir bus. Labai klysta manantieji, kad laikraščius ir žurnalus gali išstumti internetas ar kitos technologijos. Televizijos laidų neatsuksi atgal, nepastudijuosi, o laikraštį galima skaityti laisvu laiku bet kurioje vietoje, nusinešti ir aptarti pas kaimyną. Laikraštis ar žurnalas skaitomas ne tik namuose, bet ir kelionėje į darbą ar ilsintis paplūdimyje. Drįsčiau teigti, kad spauda teikia atgaivą nuo kompiuterio ekrano. Man asmeniškai laikraštį skaityti maloniau ir patogiau.

- Ar Europoje laikraščių ir žurnalų leidybos verslas geriau sutaria su valdžia?

- Europos valstybės remia periodinių leidinių pristatymą visiems savo piliečiams. Ten seniai suprasta, kad kuo labiau išsilavinusi visuomenė, kuo daugiau žinių ji gauna, tuo sparčiau kyla visos valstybės gerovė, šalyje daugiau tvarkos ir socialinės taikos, geresni santykiai tarp valdžios ir ją išrinkusių žmonių. Europiečiai jau seniai permanė, kad periodinę spaudą reikia ne bausti, o skatinti ir globoti. Juk politikai valdo ne amžinai. Kai jie atsiduria opozicijoje, žiniasklaidą pradeda labiau gerbti ir mylėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"