TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Perka Lietuvoje, naudoja užsienyje

2013 08 06 6:00
A.Juozaponis: "Jau kelis mėnesius aktyviai bendraujame su Lietuvos bendrovėmis, turinčiomis padalinių Latvijoje ir Estijoje." UAB "Energijos tiekimas" nuotrauka

Lietuvos įmonės ir piliečiai, gyvenantys bei dirbantys Latvijoje ar Estijoje, jau gali pirkti elektros energiją ir iš Lietuvos. Ir net pigiau, negu siūlo vietos tiekėjai.

Laisvoji elektros tiekėja UAB „Energijos tiekimas“ pirmoji prakirto langą į kaimynes šalis ir sudarė pirmąsias elektros energijos pardavimo sutartis. Jos klientėmis tapo Lietuvos Respublikos ambasados Latvijoje ir Estijoje. „Šis tiekėjas pasiūlė geriausią kainą. Tikimės sėkmingo ilgamečio bendradarbiavimo“, – sako Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

„Džiugu konstatuoti, kad ir Estijoje atsiranda galimybė rinktis lietuviško kapitalo elektros energijos tiekėją pagal mažiausią kainą, galimybę tiekti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ar pagal kitus kriterijus“, – pritaria Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius.

Orientuosis į smulkiuosius

„Energijos tiekimas“ klientų Baltijos valstybėse pirmiausia ieško tarp smulkiųjų ir vidutinio dydžio elektros vartotojų, taip pat, kaip teigia bendrovės direktorius Algirdas Juozaponis, dairosi tarp įmonių, vykdančių veiklą keliose Baltijos valstybėse, ir į lietuviško kapitalo bendroves. „Tokioms įmonėms galėsime pasiūlyti elektros energiją pirkti centralizuotai ir patraukliomis kainomis. Vėliau paslaugas planuojame teikti ir privatiems klientams“, – sako jis.

Panašūs ir skirtingi

Bendrovės vadovo teigimu, įmonės veikla Latvijoje nedaug skiriasi nuo veiklos Lietuvoje, nes kainų lygis bei rinkos išsivystymas abiejose valstybėse yra panašus. O štai estai daug geriau suvokia laisvosios rinkos galimybes. Be to, Estija turi duomenų apsikeitimo sistemą, kurioje kaupiama informacija apie kiekvieno vartotojo sunaudojamą elektros energijos kiekį ir galiojančias sutartis su pasirinktais tiekėjais bei tinklo operatoriais. Ja nemokamai naudojasi visi rinkos dalyviai ir, gavę vartotojo leidimą, turi galimybę jiems pateikti individualius pasiūlymus. Tai nepriklausomiems tiekėjams suteikia galimybę konkretiems vartotojams pateikti geriausiai jų poreikius atitinkančius komercinius pasiūlymus.

Skiriasi ir rinkos koncentracija: Estijoje ir Latvijoje 80–90 proc. rinkos užima du stambūs tiekėjai, o Lietuvoje tokia rinkos dalis priklauso penkiems tiekėjams.

Šalyse yra skirtingai organizuojami viešieji pirkimai, skiriasi ir galimybės vartotojams pateikti bendras sąskaitas už elektros energijos tiekimą ir jos persiuntimą: Lietuvoje tokios galimybės nėra, Latvijoje ji nėra populiari dėl ne itin patrauklių atsiskaitymo su tinklo operatoriumi sąlygų, o Estijoje teisę klientams pateikti vieną sąskaitą turi tik vertikaliai integruotos įmonės.

Nevienodai išprusę ir vartotojai, todėl skiriasi jų polinkis rinkis sudėtingesnius kainų paketus. Pavyzdžiui, Estijos vartotojai daug dažniau renkasi kintamą, su kainomis biržoje susietą, kainodarą, o Latvijoje ir Estijoje sutartyse dažniau nurodoma fiksuota elektros kaina. Estai palankiau vertina ir kainodarą, susietą su kainomis elektros biržoje, bei kitus sudėtingesnius kainų paketus. Apskritai, anot A.Juozaponio, rinkos sąlygos visose Baltijos valstybėse yra ganėtinai skirtingos, o labiausiai situacija skiriasi Estijoje.

Erdvės apstu

Pasak „Energijos tiekimo“ vadovo, užklausų dėl elektros energijos tiekimo iš potencialių klientų Latvijoje ir Estijoje bendrovė sulaukdavo ir anksčiau. "Jau kelis mėnesius aktyviai bendraujame su Lietuvos bendrovėmis, turinčiomis padalinių Latvijoje bei Estijoje. Viešai paskelbus apie veiklos plėtrą į kaimynes šalis, prašymų pateikti kainų pasiūlymus padaugėjo, todėl tikimės, kad klientų ratą artimiausiu metu praplėsime abiejose naujose rinkose“, – LŽ pasakoja jis.

Įsiveržti į Latvijos ir Estijos rinkas „Energijos tiekimas“ pataikė itin palankiu laiku. Per pastaruosius porą metų Latvija ir Estija tapo vienos aktyviausiai įsisavinamų rinkų Lietuvos investuotojams. Tiesioginių Lietuvos kapitalo investicijų dydžiu jos nusileidžia tik Nyderlandams. Statistikos departamentas neturi informacijos, kiek lietuviško kapitalo įmonių 2012 metais investavo Latvijoje ir Estijoje, tačiau vien praėjusiais metais tiesioginės Lietuvos kapitalo investicijos Estijoje padidėjo beveik 5 kartus, o Latvijoje, kurioje mūsų verslininkai anksčiau buvo gerokai aktyvesni, – 15 proc., taigi galima daryti prielaidą, kad Lietuvos investuotojų skaičius Latvijoje ir Estijoje pernai daugmaž susilygino.

Kviesis ir gyventojus

Estijoje, skirtingai negu Lietuvoje ir Latvijoje, nepriklausomą elektros tiekėją gali rinktis ir buitiniai vartotojai, taigi šioje valstybėje „Energijos teikimas“ orientuosis ir į fizinius asmenis.

Latvijoje visiškai liberalizuoti rinką planuota nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, tačiau terminas buvo nukeltas neapibrėžtam laikui.

Lietuvoje kol kas neaišku, kada elektros tiekėją galės rinktis gyventojai. Jiems tai neuždrausta, tačiau pirkti elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo yra brangiau nei iš skirstymo bendrovės „Lesto“, kuri gyventojams elektrą parduoda valstybės reguliuojamomis kainomis, o iš juridinių asmenų ima papildomą mokestį.

Lietuviško kapitalo investicijos Latvijoje ir Estijoje

ValstybėĮmonių skaičiusTiesioginės investicijos, mln. litų
2011 .m.2012 m.2011 m.2012 m.
Latvija163n.d.850,95968,68
Estija61n.d.164,80971,88

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"