TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Perki butą – ieškok siurprizų

2015 11 12 6:00
Arvydas Avulis: „Anksčiau žmonės pirko butus, nesvarbu, ar buvo parašyta „loftas“, ar „svečių namai“, ar „poilsio patalpos“, – jiems tai buvo neaktualu.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai kurios Lietuvos statybos bendrovės rado sprendimą, kaip sumažinti daugiabučių statybų išlaidas. Jos siūlo įsigyti butus, kurie registre įrašyti kaip poilsio patalpos arba svečių namai. Ši formuluotė reiškia, kad juos nusipirkę žmonės ne tik neras pakankamai vietų statyti automobilius, bet ir gali sulaukti pranešimų, jog už savo naująjį būstą privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Vienos bendrovės pirkėjus apie tai įspėja iš anksto, kitos yra linkusios patylėti.

Vaizdingo sostinės Šeškinės ozo pašonėje, prie neseniai suformuoto tvenkinių parko, įsikurti panorę vilniečiai jau užvertė skundais įvairias institucijas. Preliminarias sutartis su verslininko Arvydo Avulio vadovaujama kompanija „Hanner“, tiksliau, projektą plėtojusia jos antrine įmone „Zeta projektai“ dėl butų pirkimo vadinamuosiuose „Ozo namuose“ pasirašę asmenys tikino pasijutę apgauti, mat dalies jų pirkiniai registre įrašyti kaip poilsio patalpos.

„Jau atsiprašiau, kad pirkėjai apie tai nebuvo informuoti iš anksto, grąžinome pinigus. Ką dar galiu padaryti? Visi darome klaidų, iš jų mokomės. Man kažkaip gyvenime daugiau sekasi, kad vis pats ant grėblio užlipu. Jeigu dar skauda – galiu dar kartą atsiprašyti“, – apie šią situaciją kalbėjo A. Avulis.

LŽ atidžiau pasidomėjus šiuo projektu, ėmė aiškėti ir daugiau pirkėjams neatskleistų aplinkybių. Kaip matyti iš Vilniaus savivaldybės administracijos praėjusių metų balandžio 3-iąją išduoto leidimo bendrovei „Zeta projektai“, „Ozo namai“ buvo projektuojami kaip svečių namai – pagal įstatymus tokių objektų statusas yra negyvenamasis pastatas.

Remiantis Statybos techniniu reglamentu, „svečių namai – viešbučio tipo pastatas, skirtas teikti apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, skirtus turistams priimti“. Tokios paskirties statiniuose tik 49 proc. patalpų gali turėti gyvenamųjų butų statusą. Likusieji 51 proc. įvardijami kaip apartamentai. Jiems numatytas ribotas automobilių statymo vietų skaičius, o Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme savininkams numatyta prievolė mokėti kasmetinį mokestį.

Klaida – išprusę pirkėjai

A. Avulis neneigė, kad „Ozo namai“ pradėti statyti kaip svečių namai. „Tyrėme rinką, žiūrėjome, kaip kitiems sekasi pardavinėti loftus, kaip – svečių patalpas, faktai rodė, kad žmonės juos perka. Manėme, kad mūsų projektas bus gerokai pranašesnis nei konkurentų, nes aplinka mūsų pasirinktoje vietoje kur kas geresnė“, – kalbėjo verslininkas.

Verslininkas A. Avulis deklaravo, kad dalis „Ozo namuose“ butus įsigijusių klientų savo automobilius galės laikyti šioje buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje.

Jis tvirtino, kad priimant sprendimą daugiabučius įteisinti kaip svečių namus buvo padaryta klaida. „Labiausiai neįvertinome to, kad pirkėjai per dvejus metus pasikeis. Anksčiau žmonės pirko butus, nesvarbu, ar buvo parašyta „loftas“, ar „svečių namai“, ar „poilsio patalpos“, – jiems tai buvo neaktualu. Šiandien – ar čia konkurentai pasistengė, ar pirkėjai taip išpruso, pasidarė gerokai reiklesni, bet tos detalės, kurios anksčiau jiems buvo neaktualios, pasidarė labai svarbios“, – aiškino jis LŽ.

Šių metų liepos 30 dieną Vilniaus savivaldybė sutiko pakeisti „Ozo namų“ statusą – jie tapo poilsio patalpomis. Nors projekto plėtotojai tikino, jog jų statusas yra tapatus gyvenamųjų butų statusui, finansinių ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „M Capital Consulting“ direktorius Arnas Markevičius LŽ teigė, kad yra kiek kitaip.

„Statyti poilsio, svečių namus, o ne gyvenamuosius butus projektų plėtotojai greičiausiai apsisprendžia dėl to, kad tokiu atveju jiems keliami mažesni reikalavimai: nereikia laikytis tam tikrų apšvietimo normų, mažėja automobilių statymo vietų reikalavimai ir panašiai. Taip atsiranda galimybė mažesnėje erdvėje sutalpinti daugiau būstų, atpiginti statybas ir pasiūlyti rinkai pigesnį variantą, kuris tenkintų tam tikrą pirkėjų dalį“, – aiškino jis.

Aikštelė automobiliams – buvusioje gamykloje

„Ozo namų“ projekto plėtotojams, pakeitus objekto statusą iš svečių namų į poilsio patalpas, iškilo kita problema. Kaip informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė, Statybos techniniame reglamente „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ yra numatyta, kad svečių namų statytojai privalo įrengti vieną automobilių statymo vietą dviem kambariams (numeriams), o poilsio būstams, kaip ir butams, būtina vieta kiekvienam. Reglamente nurodyta, kad privalomos daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti įrengtos ir už statinio žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip už 300 metrų nuo įėjimų į šiuos statinius.

„Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą. Automobilių stovėjimo vietų sprendiniai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, turi būti numatyti statinio projekte, o statyba turi būti vykdoma pagal projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Bet kuriuo atveju teisės aktų nuostatų nesilaikymas traktuotinas kaip pažeidimas“, – nurodė ji.

Keičiant „Ozo namų“ paskirtį, Vilniaus savivaldybei buvo pateiktas projektas, kuriame nurodyta, kad namui, kuriame suplanuota 110 butų ir 147 poilsio būstai, reikia 257 automobilių statymo vietų. Projektuojant statinį kaip svečių namus, tebuvo numatyta apie 160 vietų. Pakeitę statinio statusą „Hanner“ atstovai nurodė, kad likusios vietos (maždaug 100 automobilių) yra numatomos „gretimame sklype“.

LŽ pasidomėjus, paaiškėjo, kad šis „gretimas sklypas“ – tai vieta už itin judrios sostinės Kalvarijų gatvės, buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje. Pasiteiravus, ar „Hanner“, kaip reikalauja normatyvai, jau sutvarkė šią aikštelę – t. y. įrengė ją prieš užbaigdama „Ozo namų“ statybą, A. Avulis nutęsė: „Na, butus galima parduoti esant įvairioms statinio stadijoms...“ Jis tikino, kad dėl automobilių aikštelės įrengimo yra sutarta su sklypą Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje valdančiu savininku, bet neprisiminė, su kuo konkrečiai sudaryta sutartis.

Pasak A. Avulio, papildomos vietos automobiliams atsiras, kai „Ozo namų“ projektas bus visiškai užbaigtas. „Į automobilių statymo aikštelę prie Kuro aparatūros dar neinvestavome – norime sulaukti, kiek bus norinčiųjų ten nuomotis ar laikyti automobilius. Tada žinosime, kokio dydžio aikštelę daryti. Be to, aplink „Ozo namus“ yra daugiau galimybių tą klausimą spręsti, ir jos gerokai logiškesnės. Visai šalia yra didelis verslo centras, kalbėjome su jais – dieną ten automobilius laiko darbuotojai, bet po darbo beveik du tūkstančiai parkavimo vietų lieka tuščios. Galima išnaudoti tą plotą – ar mums reikia būtinai statyti papildomai, išleisti pinigus, o paskui nežinoti, ką su tomis aikštelėmis daryti? Ieškome sprendimų, kurie būtų lankstūs, racionalūs, neužkrautų papildomų išlaidų ir nebrangintų mūsų statybų“, – tvirtino verslininkas.

Skirtinga patirtis

A. Avulis stebėjosi, kodėl „Ozo namus“ norėję pasirinkti klientai, jeigu šis pasiūlymas jų netenkino, neieškojo būsto kitur. „Šiandien Vilniaus būsto rinkoje yra daugiau kaip 4 tūkst. butų, ir kiekvienas pirkėjas turi tikrai dideles galimybes pasirinkti tą būstą, kuris jam labiausiai tinka. Visai šalia, per 20 metrų nuo „Ozo namų“, yra mūsų konkurentų projektas, galima ir čia surasti tai, kas širdžiai miela, bet ne, reikia rašyti skundus į visas redakcijas, į visas inspekcijas. Kas gali paneigti, kad visa tai organizuoja ne konkurentai iš gretimo ar kito projekto“, – susiklosčiusia situacija piktinosi verslininkas.

LŽ pasidomėjo, kaip panašius projektus plėtoja verslininko konkurentais įvardytos bendrovės. Kaip teigė netoli „Ozo namų“ poilsio patalpų projektą įgyvendinančios bendrovės „Realco“ pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas, jie stato tik tokius pastatus, kurių statybai turi leidimus. „Parduodami nekilnojamąjį turtą klientams visada, jau preliminariose sutartyse ir pačių pirmųjų pokalbių metu, pabrėžiame nuosavybės teisinį statusą. Kadangi visi mūsų klientai perka būtent tai, ką susipažinę su visa informacija apsisprendžia pirkti, vėliau jokių nesusipratimų nekyla“, – nurodė jis.

Bendrovės „Eika“, plėtojančios projektą „Švitrigailos namai“, pardavimo vadybininkas Justinas Šavelskis LŽ taip pat tvirtino, kad pirkėjai, norintys įsigyti apartamentus svečių namų tipo būstuose, apie patalpų statusą, taip pat – apie galinčią atsirasti prievolę mokėti nekilnojamojo turto mokestį yra įspėjami iš anksto.

„Gavome Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimą, kam konkrečiai tokia prievolė gali atsirasti. Turbūt pirmieji pradėjome aiškiai informuoti žmones, pateikiame jiems VMI informaciją. Nesakyčiau, kad kitoks būsto statusas pirkėjus labai gąsdina – viską paaiškinus klausimų nebekyla. Ypač ramiai reaguoja žmonės, turintys nekilnojamojo turto pajūryje – jie su tokiais dalykais jau būna susidūrę“, – teigė jis.

Kitas statusas – nebūtinai kliūtis

Kaip LŽ informavo VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė, poilsio paskirties būstą, kaip ir butą, įsigijusiems asmenims, jeigu šio turto vertė neviršija 220 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto mokestis negresia. Kita situacija yra su svečių namais. „Kitos paskirties statiniai, nuosavybės teise priklausantys fiziniams asmenims ar jų įsigyjami, yra apmokestinami Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo turto mokestinės vertės ir nuo to, ar jie naudojami komercinėje veikloje, ar ne“, – nurodė valdininkė.

Vis dėlto, pasak A. Gaudutytės, taikant šį įstatymą, gali būti vertinama reali situacija, neatsižvelgiant į formaliuosius reikalavimus. VMI specialistės teigimu, tuo atveju, kai kitos patalpos, pavyzdžiui, svečių namai, naudojamos kaip gyvenamasis būstas, ir jo savininkas bei jo šeimos nariai kito gyvenimui tinkamo būsto neturi, pateikus tai pagrindžiančius dokumetus mokestis gali būti netaikomas, jei neviršija nustatytos turto vertės.

Bendrovės „M Capital Consulting“ direktoriaus A. Markevičiaus teigimu, pirkėjo informavimas apie būsto statusą yra etikos klausimas. „Manau, tokie projektai įgyvendinami ne vien todėl, kad plėtotojai labai godūs, bet ir reaguojant į paklausą rinkoje. Jei yra galimybė pastatyti kitokio statuso būstą, kuris dėl to bus pigesnis, nors gal bus sunkiau su automobilių aikštele ir panašiai, laimi abi susitarusios šalys. Kitas dalykas, jei sandoris sudaromas nuo žmogaus būsto statusą nuslepiant arba apie jį neinformuojant“, – teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"