TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Perki butą nuomoti – prisipažink bankui

2016 10 11 6:00
Vis daugiau žmonių perka būstą ne sau gyventi, o tam, kad jį išnuomotų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ekspertai pažymi, kad pingant būsto paskoloms ir kylant nuomos kainoms vis daugiau gyventojų perka nekilnojamąjį turtą turėdami tikslą jį išnuomoti. Tačiau bankai primena: kol paskola negrąžinta, būstas dar priklauso jiems, todėl būtina informuoti, kas jame gyvena.

Lietuvos bankas (LB) neseniai skelbė, kad didėjant gyventojų pajamoms, o palūkanoms pasiekus istorines žemumas būsto rinkoje stebimas pagyvėjimas. Tai turi įtakos ir žmonių sprendimui pirkti nekilnojamąjį turtą (NT). Tik paskui neretas jį išnuomoja. LB įspėja, kad pagyvėjimo laikotarpiu būtina priimti pagrįstus skolinimosi sprendimus ir itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas apie tai, jog butai brangs. Nereikia skubėti jų įsigyti, jei nėra jokios būtinybės.

„Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas kai kurie gyventojai vertina butus kaip gerą investiciją – perka juos ir išnuomoja, – kalbėjo Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys. – Kiti, nuomos kainoms pakilus, o paskolų įmokoms sumažėjus, nusprendžia ne nuomotis, bet įsigyti būstą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį ir nepamiršti galimų būsto rinkos posūkių, kurie reikšmingai apsunkintų paskolos grąžinimą ar nepateisintų investavimo lūkesčių. Tai ypač taikytina gyventojams, perkantiems būstą tam, kad jį išnuomotų, ir naudojantiems ne nuosavas, o skolintas lėšas.“

Investuojančiųjų daugėja

Kiek yra tokių asmenų, kurie už būsto paskolą įsigytą nekilnojamąjį turtą nuomoja, Lietuvos bankas nežino. Jo Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta dienraščiui paaiškino, kad tik būsto paskolų sutartis pasirašę bankai ir klientai žino, kas paėmus kreditą daroma su bankui įkeistu turtu. „Mes informacijos apie tai nerenkame, todėl negaliu komentuoti. Apskritai šio aspekto nereglamentuoja nei Atsakingo skolinimo nuostatai, nei kiti teisės aktai“, – sakė jis.

NT bendrovės taip pat jau atkreipė dėmesį į vis populiarėjantį investavimo būdą, kai nekilnojamasis turtas perkamas turint tikslą jį išnuomoti. „Per pastaruosius dvejus metus šis investavimo būdas labai išpopuliarėjo, nes skolinimosi sąlygos tam palankios – palūkanos, palyginti su 2007 metais, yra simboliškos. Nuomojamų butų rinkoje taip pat akivaizdžiai padaugėjo“, – teigė NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.

Skolintis dėl investicijų rizikinga

Įmonės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius irgi patvirtino, kad investavimas į NT, siekiant jį išnuomoti, gana populiarus būdas „įdarbinti“ pinigus. Anot specialisto, tai palyginti saugi investicija, leidžianti uždirbti gerokai daugiau nei, pavyzdžiui, laikant indėlius banke. Vis dėlto ją esą galima pateisinti tik tuomet, jei investuojami savi pinigai.

A. Antanavičiaus manymu, skolintis iš banko reikšmingas sumas, siekiant jas investuoti į būstą, šiuo metu yra gana „rizikingas ir trumparegiškas sprendimas, grįstas istoriniais duomenimis, o ne ateities įžvalgomis“. Šiandien konkurencija nuomos sektoriuje nuolat didėja, tad išnuomoti būstą nebe taip lengva kaip anksčiau. Taigi, tikėtina, nuomos kainos kris, taip pat galimos didesnės nuomojamo būsto prastovos.

„O įsipareigojimai bankams niekur nedings... Todėl prieš priimant sprendimą investuoti į NT nuomos tikslais reikėtų, padedant kreditoriams, atsakingai įvertinti savo galimybes ir galimus neigiamus pokyčius NT rinkoje“, – perspėjo A. Antanavičius.

Ne itin pelninga, bet saugu

Eksperto manymu, bet koks taupymo ar investavimo būdas, jei žmogus gali sau tai leisti, yra sveikintinas. Pirkti NT, anot jo, palanku tiems, kurie nemato kitų investavimo alternatyvų, pavyzdžiui, neturi nuosavo verslo ar nieko neišmano apie vertybinius popierius, ir siekia, kad pinigai nenuvertėtų.

„Nuomos veikla veikiau yra taupymas nei verslas, nes jos pelningumas nelabai didelis – ne toks, kokį įmanoma pasiekti turint sėkmingą nuosavą verslą. Vis dėlto investuotos lėšos po truputį didėja, turto kainos kyla, tad po 15–20 metų galima užsidirbti pensiją, – aiškino R. Pleteras. – Tačiau noriu pabrėžti, kad žmogus privalo pridėti ir savo lėšų. Nereikia įsivaizduoti, jog kiekvienas, neturintis santaupų, nueis į banką ir gaus pinigų butui įsigyti, jam įrengti, notarų išlaidoms ir pan. Esminis dalykas – būtina turėti šiek tiek santaupų.“

Jo skaičiavimais, žmogui, norinčiam verstis būsto nuomos veikla Vilniaus mieste, reikia būti sukaupus bent keliolika tūkstančių eurų.

Kainos gali ir smuktelėti

R. Pleteras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rinkoje daugėja ne tik norinčiųjų įsigyti NT ir jį išnuomoti, bet ir ketinančiųjų nuomotis būstą. „Dėl to net didėjant pasiūlai nuomos kainos šiek tiek pakilo. Kita vertus, ateityje jos, manau, turėtų stabilizuotis ir gal net šiek tiek sumažėti“, – svarstė bendrovės „Ober-Haus“ vadovas.

Lietuvos statistikos departamento naujausiomis žiniomis, šių metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, visoje šalyje nuomos mokesčiai padidėjo beveik 5 procentais. Kad jie pakilo, rodo ir rugpjūtį NT portalo Aruodas.lt paskelbti gegužės mėnesio duomenys. Skaičiuojama, jog Vilniuje nuoma pabrango 4 proc., Klaipėdoje – 6 proc., Kaune – 9 procentais. Gegužę sostinėje vidutinė vieno kambario buto nuomos pasiūlos kaina, neatsižvelgiant į tikslią vietą, įrengimą ir kitus ypatumus, sudarė 250 eurų, dviejų kambarių – 400–450 eurų, trijų kambarių – 550–620 eurų. Kaune nuomotojai už vieno kambario butą prašė vidutiniškai 200 eurų, už dviejų – 340 eurų, trijų – 350–420 eurų. Klaipėdoje pasiūlos kainos siekė atitinkamai 170 eurų (1 kambario buto), 340 eurų (2 kambarių) ir 400–500 eurų (3 kambarių).

Reikalauja nurodyti nuomininką

Nors LB neprašo bankų rinkti informaciją, ką jų klientai veikia su būstu, įsigytu už skolintas lėšas, tai nori žinoti ir kontroliuoti patys bankai. Šalyje veikiantys didieji komerciniai bankai nė neslepia to. Tiesa, asmenų, už paskolą pirkusių būstą nuomos tikslais, jų žiniomis, tėra saujelė.

„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas aiškino, kad pagal galiojančią tvarką klientas, nusprendęs nuomoti butą, įsigytą už paskolą, privalo pranešti apie tai bankui, suteikusiam kreditą. „Kol paskola nėra visiškai grąžinta ir būstas lieka įkeistas bankui, veiksmus, kurie gali lemti didesnį būsto nusidėvėjimą ir turėti įtakos jo likvidumui, būtina derinti su banku“, – tokios prievolės esmę išdėstė pašnekovas. Esą kai turtas įkeistas bankui, natūralu, kad jis nori žinoti apie galimas vienokias ar kitokias būsto naudojimo sąlygas.

Valdas Lopeta, banko DNB komunikacijos vadovas, taip pat patvirtino, jog tokia praktika taikoma – šis įpareigojimas nurodytas kreditavimo sutartyje. Juo siekiama apsaugoti banko interesus išieškojimo atveju. Tiesiog banko sutikime numatoma paprasčiau nutraukti nuomos sutartį išieškojimo atveju, jei nuomotojas taptų nemokus ir skolininkas nevykdytų įsipareigojimų bankui. Tačiau dėl tokių sutikimų kreipiasi labai nedidelė dalis klientų – šiemet bankas jų išdavė kelias dešimtis.

T. Pulikas priminė, kad būsto paskola – ilgalaikis įsipareigojimas. Todėl dažniausiai būstą už paskolą perka asmenys, kurie ketina jame patys nuolat gyvenimui. Tik labai nedidelė dalis gyventojų, anot jo, nusprendžia nuomoti butą, įsigytą paėmus kreditą.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis taip pat sakė, kad banko klientai už skolintas lėšas dažniausiai perka pagrindinį šeimos būstą arba NT savo reikmėms, pavyzdžiui, sodybą poilsiauti. Nekilnojamojo turto investiciniais tikslais, anot jo, paprastai dairosi žmonės, kurie jau turi sukaupę pakankamai nuosavų lėšų, todėl iš banko nesiskolina.

„Kreipdamiesi į banką dėl būsto paskolos gyventojai labai retai nurodo, kad įsigytą butą jie nuomos, – tvirtino V. Žagūnis. – Už skolintas lėšas pirktą būstą galima nuomoti, tačiau tokiu atveju bankas prašo kliento įregistruoti nuomos sutartį, pateikia konkrečius reikalavimus, ką joje būtina nurodyta. Pavyzdžiui, tai, kad nuomojamas būstas turi būti naudojamas pagal pagrindinę turto paskirtį, o ne šalutinei veiklai įgyvendinti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"