TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pertvarkos grimasos

2014 05 20 6:00
Po keturių tragiškų šiais metais įvykusių žūčių LESTO objektuose ši įmonė pažadėjo imtis papildomų neeilinių priemonių darbuotojų saugai užtikrinti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos elektros energetikos ūkio vadovai, po penkerius metus vykdytos pertvarkos skelbiantys apie geriausius per šį laikotarpį pasiektus rezultatus, nelinkę daugžodžiauti apie kitą reformos pusę: drastiškai mažėjantį energetikos specialistų skaičių, pasipylusias rimtas avarijas ir pagaliau - skaudžias darbuotojų žūtis.

Šių metų balandžio 8-ąją Druskininkuose dėl gedimo, įvykusio transformatorių pastotėje Neravų kaime, kelias valandas buvo nutrūkęs elektros tiekimas. Mieste neveikė šviesoforai, degalinės, sutriko darbas prekybos centruose - iš jų buvo evakuoti lankytojai, bankuose, vaistinėse, sanatorijose ir gydyklose. Laimei, dauguma Druskininkų gydymo ir sveikatinimo įstaigų turi atsarginius elektros generatorius, todėl didesnių bėdų pavyko išvengti.

2013-ųjų rudenį paaiškėjo, kad tais metais Elektrėnuose iškilmingai atidarytas 1,3 mlrd. litų kainavęs 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, turėjęs išgelbėti šalį nuo elektros stygiaus, daugiau remontuojamas, nei dirba. Praėjusių metų gegužę-rugpjūtį blokas buvo remontuojamas dėl subyrėjusių turbinos guolių, kurių pažeidimus galėjo lemti nusėdęs turbinos pamatas. Remonto darbai, įvairiais skaičiavimais, galėjo atsieiti iki 200 mln. litų. Tiesa, projektą kuravusi „Lietuvos energija“ tvirtina, kad šias išlaidas prisiėmė rangovė - ispanų bendrovė.

2012-ųjų rugpjūčio pabaigoje specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlė sprogimas ir po jo prasidėjęs gaisras Lietuvos elektrinėje. Lokalizavus liepsnas paaiškėjo, jog gaisras kilo dėl gedimo srovės transformatoriuje elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ priklausančioje skirstykloje.

Šių metų pradžią elektros energetikoje pažymėjo ir iki šiol negirdėtas tragiškų mirčių darbo vietoje skaičius: per pirmus keturis šių metų mėnesius objektuose žuvo vienas elektros skirstymo bendrovės LESTO specialistas ir trys samdytų rangovų darbuotojai.

„Energetikos ministerijai yra žinomi atvejai, kai Lietuvos elektrinėje ir kituose energetikos objektuose įvyko incidentai. Visi incidentai buvo nuodugniai ištirti ir nustatytos juos lėmusios priežastys. Taip pat ministerija turi informacijos apie LESTO objektuose įvykusius nelaimingus atsitikimus. Atlikus išsamius tyrimus, LESTO atsakomybės dėl šių nelaimingų atsitikimų nebuvo nustatyta“, - „Lietuvos žinioms“ nurodė energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Pertvarka vertinta įvairiai

Juozas Neverauskas teigia, kad „Lietuvos energijos“ vadovai yra linkę bendradarbiauti siekiant, kad rangovų organizacijos atsakingiau rūpintųsi savo darbuotojais. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas svarsto, kad padidėjusį avarijų ir žūčių darbo vietoje skaičių iš dalies galėjo lemti ir 2010-aisiais pradėta elektros energetikos sektoriaus reforma, lydėta energetikos specialistų skaičiaus mažinimo ir ne visada pagrįsto lėšų taupymo.

„Svarstome, ar ateityje tokie sprendimai neduos dar blogesnių rezultatų. Reikėtų nagrinėti, kokius rezultatus atnešė visos permainos - tiek struktūrinės pertvarkos, tiek sprendimas savus darbuotojus pakeisti samdomais rangovais, ir panašiai. Klausimas, ar tai davė daugiau naudos, ar žalos“, - kalbėjo energetikų profsąjungų lyderis.

Kaip žinoma, elektros energetikos sektoriaus pertvarkos planas, už kurį konsultantams sumokėta 860 tūkst. litų, centro dešiniųjų Vyriausybės buvo patvirtintas 2010-ųjų gegužę. Būtinybė reformuoti elektros energetikos sektorių aiškinta prievole vykdyti Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimus - tai yra atskirti gamybą ir tiekimą. Iki 2010-ųjų pabaigos Lietuvos elektros energetika buvo suskirstyta į 4 funkcinius blokus: gamybos (dabar „Lietuvos energijos gamyba“), perdavimo („Litgrid“), skirstymo (LESTO) bei aptarnavimo, kuriam perėjo kitų bloko įmonių nekilnojamasis bei kitas turtas, vertintas šimtais milijonų litų. Nuo praėjusių metų rugsėjo elektros ir šilumos energijos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo, eksporto, prekybos ir skirstymo, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimo ir plėtros kontrolė patikėta valstybės valdomai „Lietuvos energijai“.

Šių metų pradžioje pranešta, kad sektoriaus pertvarkos atnešė akivaizdžių rezultatų: „Lietuvos energija“ konstatavo, jog praėjusiais metais grupė pasiekė geriausius per penkerius metus veiklos rezultatus. Iš esmės baigusi valdymo pertvarką, „Lietuvos energija“ pranešė išsikėlusi ambicingą strateginį tikslą iki 2020 metų padvigubinti grupės vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

Specialistų mažėjo

„Nenoriu kalbėti apie elektros energetikos sektoriaus pertvarkos naudą, nes jos organizatoriai viską įslaptino, informacijos gauti neįmanoma. Vis dėlto manau, kad dabartinė „Lietuvos energijos“ grupė yra dirbtinis junginys, skirtas parodyti investuotojui į būsimąją atominę elektrinę, kad Lietuva turi turto, kuris gali būti užstatytas. Todėl po „Lietuvos energijos“ stogu buvo sujungtos elektros gamybos, skirstymo, aptarnavimo ir kitos įmonės, o netrukus grupės dalimi gali tapti ir Vilniaus bei Kauno termofikacinės elektrinės. Tačiau kol kas atominis projektas stringa, o elektros energetikos sektoriuje, kuriame reformos metu buvo išvaikyti ir vadybininkais pakeisti specialistai, daugėja avarijų ir nelaimingų atsitikimų“, - LŽ aiškino energetikos veteranas, buvęs vienas iš „Lietuvos energijos“ vadovų Janas Balinskis.

2010-aisiais, pristatydama elektros energetikos sektoriaus pertvarką, Energetikos ministerija viešai skelbė, kad įkūrus elektros skirstymo bendrovę LESTO, atsiradusią sujungiant valstybės valdytus Rytų skirstomuosius tinklus (RST) bei privačią bendrovę VST (buvę Vakarų skirstomieji tinklai), kadrų pertvarkos labiausiai palies vadovus. Buvo nurodoma, kad aukščiausio lygio vadovų mažės 50 proc., departamentų direktorių - 24 proc., o paprastų darbuotojų - tik 12-14 procentų. Kauno regiono energetinių įmonių jungtinė darbininkų profsąjunga savo ruožtu skelbė, kad sujungus VST ir RST darbo neteko 693 energetikai: VST vadovų sumažėjo 5,4 proc., RST vadovų - 17 procentų. Specialistų iš VST buvo atleista 15 proc., o iš RST - net 22 procentai. Darbininkų abiejose įmonėse sumažėjo maždaug po 18 procentų.

Kaip informavo LESTO, bendrovei pradedant veiklą 2011 metų pradžioje čia dirbo 2985 žmonės, praėjusių metų gruodžio 31-ąją - 2420 darbuotojų.

Kauno regiono energetinių įmonių jungtinės darbininkų profsąjungos pirmininkės Dalios Jakutavičės manymu, daugiausia problemų kyla dėl to, kad nuo reformos pradžios dalis sektoriaus darbuotojų buvo perkelti į rangovines organizacijas. „Apie tai, jog dėl tokių sprendimų kils problemų - ir su darbų sauga, ir su darbuotojų apmokymu, nes mažesnės įmonės darbų saugai tikrai nesugeba skirti tiek, kiek gali didelė įmonė, - esame kalbėję dar su ankstesniu energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Tas ir ryškėja: nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta rangovinėse organizacijose“, - aiškino ji.

Profsąjungų atstovei pritarė ir J. Balinskis. „Specialistų kvalifikacija sumažėjo - tai pastebėjau, kai teko skaityti paskaitas Energetikų mokymo centre. Ten elektrikų faktiškai nebebuvo: rangovų organizacijos atsiųsdavo buvusius mokytojus, gydytojus, kitų sričių darbuotojus. Anksčiau jiems būtų buvę draudžiama objektuose dirbti - dabar leidžia visus“, - kalbėjo energetikos veteranas.

Žada papildomas priemones

Balandžio 4-ąją vykusiame „Lietuvos energijos“ vadovų ir energetikų profsąjungų lyderių susitikime, be kitų klausimų, buvo aptarta ir energetikos saugumo problema. „Jau nebe pirmus metus kalbame, kad ir toliau mažinant energetikos specialistų skaičių sektoriui gali pradėti grėsti rimtos nelaimės. Tarkime, neseniai susidūrėme su problema įmonėje „Klaipėdos nafta“: darbams atlikti paliekamas vienas specialistas pasakant, kad, „esant reikalui“, kas nors ateis į pagalbą. Ar to prišokamai padėsiančio darbuotojo kvalifikacija bus tinkama? Tokios problemos kyla visur, ir nesinorėtų, kad dėl to būtų daugiau bėdų. Šiais metais įvykusios keturios žmonių žūtys ir taip yra labai didelė tragedija“, - LŽ sakė J. Neverauskas.

Kaip LŽ tikino LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas, iš tiesų nuo 2011-ųjų vidurio visus planinius darbus elektros skirstymo įrenginiuose atlieka rangovai. „Rangovinių organizacijų atestavimą ir patikrinimą atlieka bei atestatus, leidžiančius joms vykdyti darbus elektros įrenginiuose, išduoda Valstybinė energetikos inspekcija. Ji yra atsakinga, kad atestatų negautų tos rangovinės organizacijos, kurios neturi tinkamai parengtų ir apmokytų darbuotojų, įrangos, mechanizmų, žinių ir praktikos tiems darbams atlikti. LESTO objektuose darbus vykdančios rangovų įmonės pačios privalo pasirūpinti saugiu darbų atlikimu. Tačiau LESTO, nors nėra įpareigota, savo iniciatyva tikrina bendrovės objektuose dirbančias įmones, o šiuo metu ėmėmės papildomų neeilinių priemonių LESTO ir rangovų darbuotojų saugai užtikrinti“, - nurodė įmonės atstovas.

Akademikas Jurgis Vilemas neabejoja, kad pastarųjų metų tragedijos ir incidentai elektros energetikos sektoriuje buvo nulemti anksčiau dirbusios Vyriausybės priimtų sprendimų drastiškai keisti energetikos sektoriaus darbuotojus.

„Tai, natūralu, sukėlė pasekmių, nes energetika - pati pavojingiausia sritis. Permainos buvo padarytos labai staigiai, neišlaikant pereinamumo. Vis dėlto dar kiek pakentėjus, tų permainų į energetiką atvestas jaunimas, manau, ateityje subręs, ir viskas klostysis sėkmingiau. Įvykusios nelaimės yra didelė pamoka, jas visi skaudžiai išgyveno, ir matyt, bus imtasi priemonių“, - neabejojo energetikos ekspertas.

***

2011 m. birželio 13 d. Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 8-ajame bloke kilo gaisras - rekuperacinėje sistemoje degė ventiliatoriaus ašies guolis. „Lietuvos energija“ pranešimą apie incidentą išplatino tik praėjus parai po įvykio.

2012 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos elektrinėje, šalia statomo 9-ojo bloko, įvyko sprogimas. Kilusį gaisrą gesino daugiau nei 10 ugniagesių ekipažų. Lokalizavus liepsnas paaiškėjo, jog gaisras kilo dėl gedimo srovės transformatoriuje „Litgrid“ priklausančioje skirstykloje šalia elektrinės.

2013 m. vasarą – nuo gegužės iki rugpjūčio – buvo remontuojamas vos atidarytas Lietuvos elektrinės 9-asis blokas. „Lietuvos energija“ tik po kurio laiko pripažino, kad vykdytas garo turbinos guolių remontas. Kalbėta, kad defektų galėjo atsirasti dėl garo turbinos vibracijos ir guolių kaitimo, o šios problemos kilo nusėdus turbinos pamatui.

2014 m. vasario 6 d. dėl gedimo pastotėje be elektros Kaune buvo likę beveik 5 tūkst. žmonių.

2014 m. balandžio 8 d. dėl gedimo pastotėje be elektros liko dalis Druskininkų kurorto ir aplinkinių gyvenviečių.

Kaip LŽ nurodė energetikos ministro vyriausioji patarėja D. Rimašauskaitė, šie incidentai nėra susiję su netinkamu personalo darbu ar netinkama įrenginių priežiūra. „Energetikos sektoriaus įmonėse dirbančių specialistų kompetencija yra pakankama, kad būtų užtikrintas saugus įrenginių darbas, sklandi įmonių veikla. Vadovaujamus postus užimantys asmenys bei asmenys, tiesiogiai atsakingi už patikimą įrenginių darbą, yra profesionalai, turintys energetikos srities išsilavinimą ir ilgą laiką dirbantys šioje srityje“, - tvirtino patarėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"