TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pertvarkytas šilumos ūkis - pigesnė energija

2015 01 24 6:00
Vienas esminių šilumos pertvarkos uždavinių – sudaryti sąlygas pereiti nuo importinio iškastinio kuro prie vietinio biokuro. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Imdamasi šilumos ūkio pertvarkos Vyriausybė daugiausia dėmesio ketina skirti Vilniaus ir Kauno atliekų tvarkymo bei šilumos gamybos problemoms spręsti. Didelio masto kogeneracinių elektrinių statybos šiuose miestuose pripažintos valstybės ekonomikai svarbiais projektais, o juos įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.

Apie tai kalbėta penktadienį Seime surengtoje konferencijoje „Šilumos ir energetikos ūkio pertvarka“.

Premjeras Algirdas Butkevičius priminė, kad dar prieš porą metų šilumos tiekimo ir gamybos veikla nebuvo planuojama ir koordinuojama nacionaliniu lygiu. "2011 metais pradėjo veikti paramos kogeneracinėms elektrinėms VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų - aut.) biudžeto lėšomis mechanizmas, tačiau nebuvo atsižvelgta nei į konkrečių miestų šilumos ūkio specifiką, nei į vartotojams užkraunamą milžinišką tokių objektų išlaikymo naštą. Pavyzdžiui, biokuro kogeneracines elektrines planuota statyti miestuose, kuriuose tokias jėgaines neseniai jau buvo pasistačiusios savivaldybių ir šilumos tiekimo įmonės“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Sustabdė VIAP tarifo didinimą

Dabar, premjero teigimu, biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinių elektrinių planavimas vyksta skaidriai, o projektai finansuojami iš ES struktūrinės paramos lėšų. Atsisakyta rėmimo didinant VIAP tarifą. „Dėl to elektros kaina sumažėjo 2,5 cento. Iš viso per 13 metų (tiek laiko planuota skatinti biokuro kogeneracines elektrines per elektros tarifo didinimą) būtų išleista apie 3 mlrd. litų. Iš tiesų įspūdinga parama nežinia kam“, - sakė premjeras.

A. Butkevičius pabrėžė, kad nereguliuojamos konkurencijos principų diegimas šilumos ūkyje neturėjo esminės įtakos šilumos kainos mažėjimui. Antai Kaune privačių biokuro katilinių parduodama šiluma buvo tik puse cento ar centu pigesnė už šilumos gamintojo, deginančio gamtines dujas.

2013 metais priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos nustatė privalomą kainodarą ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, gavusiems valstybės paramą. „Išsikėlėme užduotį sumažinti monopolininkų įtaką ir šilumos kainą gyventojams. Vienas esminių šilumos pertvarkos uždavinių – sudaryti sąlygas pereiti nuo importinio iškastinio kuro prie vietinio biokuro, stabdyti kapitalo išvežimą iš Lietuvos“, - aiškino premjeras.

Pirmasis šilumos ūkio pertvarkos etapas, pasak jo, sudaro sąlygas savivaldybėms mažesnėmis sąnaudomis statyti biokuru kūrenamas katilines. Tam skirta 28,96 mln. eurų (100 mln. litų) ES paramos. Kitos statomos elektrinės gaus dar 20,27 mln. eurų (70 mln. litų) ES paramos. Per dvejus metus pasiekta, kad šiemet šilumai gaminti jau vienodomis dalimis deginamas vietinis biokuras ir importuojamos dujos.

Valstybės dalyvavimas neatšaukiamas

Per antrąjį šilumos ūkio pertvarkos etapą daugiausia dėmesio bus skiriama Vilniaus ir Kauno atliekų tvarkymo, šilumos gamybos problemoms spręsti. Lietuvos energetikos instituto atliktos šilumos sektoriaus analizės pagrindu Energetikos ministerija parengė Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą, kurioje kiekvienai savivaldybei nustatyti konkretūs šilumos ir elektros gamybos sprendiniai, kad būtų derinamas atliekų tvarkymas, šilumos kainos mažinimas ir vietinė elektros gamyba mažiausiais kaštais. Šiai programai įgyvendinti numatyta iki 376,5 mln. eurų (1,3 mlrd. litų) ES paramos, kai per praėjusius septynerius metus centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui buvo skirta tik 140,2 mln. eurų (484 mln. litų).

Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo ir didelio masto kogeneracinių elektrinių statybos projektus Vyriausybė pripažino valstybės ekonomikai svarbiais projektais. Juos įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. "Tai padės užtikrinti darnią, skaidrią ir socialiai atsakingą Lietuvos energetikos ūkio pertvarką“, - įtikinęs premjeras. A. Butkevičiaus žodžiais, įveikus nemažą pasipriešinimą pasiektas etapas, kai valstybės dalyvavimas šiuose projektuose yra nebeatšaukiamas.

Vyriausybės vadovas patvirtino, kad „Lietuvos energijos“ investicijos į Kauno kogeneracinės elektrinės projektą bus mažesnės nei planuota anksčiau, mat Kaune pastaruoju metu į biokuro jėgaines daug investavo privatūs projektų plėtotojai. „Jau paprašėme, kad būtų įvertinti Kauno šilumos poreikiai ir padarytos investicijos. „Lietuvos energijos“ investicijos bus mažesnės, nes Kaune jau veikia nemažai privačių biokuro katilinių. Kita vertus, būtina įvertinti jų gaminamos šilumos kainą. Taip pat reikia suprasti, kad naujoji įmonė gamintų šilumą naudodama atliekas, dujas ir biokurą“, - tvirtino A. Butkevičius.

Biokuru ir atliekomis kūrenamos kogeneracinės elektrinės Vilniuje ir Kaune turėtų iškilti iki 2017-2018 metų. „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad valstybės ir verslo investicijos Kaune gali siekti 138,4 mln. eurų, Vilniuje - 328,4 mln. eurų. Šios investicijos, kurių nemažą dalį (apie 50 proc.) finansuotų ES, šilumą Vilniuje ir Kaune leistų atpiginti iki 30 proc., palyginti su 2013 metais. Projektus numatoma įgyvendinti 2017-2018 metais.

Vartotojams jau sutaupė milijardą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas siūlė koreguoti būsimų elektrinių didžiuosiuose miestuose statybos planus, įvertinti, kad per praėjusius dešimt metų pačios šilumos tiekimo įmonės padarė labai daug investicijų, kurios sumažino šilumos nuostolius tinkluose, kuro suvartojimą gaminant šilumą ir užtikrino perėjimą prie biokuro, o pastatuose įrengė automatinius šilumos punktus. „Tai duoda ekonominį efektą - dabar vartotojai per metus už šilumą moka 1 mlrd. litų mažiau, negu mokėtų, jeigu šių darbų šilumos tiekimo įmonės nebūtų atlikusios“, - tikino šilumininkų atstovas.

V. Stasiūno teigimu, valstybės mastu vykdomas šilumos ūkio perėjimas prie vietinio biokuro leido užtikrinti, kad pradėjus eksploatuoti naujus šilumos gamybos įrenginius jau 2015 metų spalį 30 šilumos tiekimo bendrovių visą šilumą gamins iš biokuro, 10 įmonių kūrens 80-90 proc. ir 5 įmonės – 40-50 proc. biokuro. LŠTA vadovas mano, kad jei bus įgyvendinti planuojami kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektai, 2020 metų pabaigoje biokuro katilų suminė šiluminė galia pasieks beveik 2500 megavatų (MW), ir tai viršys bazines šilumos tinklų apkrovos galimybes (1900 MW) žiemą. „Jau dabar Kaune veikia 128 MW biokuro jėgainių. Ką tik „Kauno energija“ Petrašiūnuose įjungė naujus katilus, kovą nepriklausomi gamintojai įjungs kitus naujus įrenginius. Jeigu bus pastatyta atliekų deginimo jėgainė ir „Lietuvos energijos“ planuojama elektrinė, visų jėgainių galingumas viršys Kauno šilumos tinklų apkrovimo galimybes“, - aiškino jis.

V. Stasiūnas perspėjo, kad biokuro projektai neatsiperka, jeigu nėra užtikrinama bent 3500 darbo valandų per metus. Jei Kaune veiktų tik šiuo metu eksploatuojami biokuro įrenginiai, jų atsipirkimas, pasak pašnekovo, būtų įmanomas, tačiau užtruktų. Šilumininkų atstovo manymu, sumažėjus dujų ir šilumos kainoms stambūs projektai Vilniuje ir Kaune gali tapti nuostolingi - jėgainės atsipirktų ne anksčiau kaip per 50 metų. Todėl šiuos projektus jis siūlė koreguoti, o sutaupytas lėšas nukreipti pastatams renovuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"