Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
EKONOMIKA

Pervesta ES paramos dalis Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui

 
2016 05 11 10:29
LŽ archyvo nuotraukos

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbams Lietuvoje finansuoti dujų perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Amber Grid“ gavo beveik 1,2 mln. eurų.

Tai pirmasis inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūros (INEA) išankstinis ES paramos pervedimas „Amber Grid“ dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos statyti.

ES finansinės paramos sutartis tarp „Amber Grid“, Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus GAZ-SYSTEM S.A. ir INEA numato, kad išankstinis mokėjimas sudaro 30 proc. finansinės paramos sumos, skirtos einamiesiems 2016 metams arba beveik 1,2 mln. eurų.

ES bendrojo intereso projektu „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL), kurį „Amber Grid“ įgyvendina kartu su GAZ-SYSTEM S.A., siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

„Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas vyksta numatytais terminais. Šiuo metu vykdomi rangovų, atliksiančių statybos darbus bei vamzdžių tiekėjų atrankos konkursai. Europos Sąjungos finansinė parama yra svarbus elementas įgyvendinant projektą, demonstruojantis projekto europinę reikšmę bei ženkliai mažinantis įtaka dujų transportavimo kainoms“, – sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Pagal projektą bus pastatytas 522 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis nuo Jauniūnų kompresorių stoties Lietuvoje iki Rembelszczyznos kompresorių stoties Lenkijoje. Lenkijoje bus nutiesta apie 357 km, Lietuvoje – apie 165 km dujotiekio.

Europos Komisija 2014 metais GIPL projektui skyrė finansinę ES paramą pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) – 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti.

Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

2015 metais Lietuvos teritorijoje buvo užbaigtos GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir techninis projektas. 2016 metų rugsėjo mėnesį numatoma gauti statybą leidžiančius dokumentus.

GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metų liepą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"