TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno gamintojai gręšis į naujas rinkas

2013 10 08 6:00

Per praėjusias kelias dienas naujienų agentūros lenktyniavo, kuri greičiau paskelbs, kad Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba pranešė neįleisianti į šalį lietuviškų pieno produktų. Tuo metu mūsų šalies gamintojai ir valdininkai neturėjo jokių oficialių žinių.

Remiantis anoniminiu šaltiniu buvo išplatinta žinia, neva Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba "Rospotrebnadzor" oficialiai pranešė nurodžiusi nuo spalio 7 dienos neįleisti į šią šalį lietuviškų pieno produktų. Minėti net konkrečių gamintojų pavadinimai ir kažkokios menamos priežastys - neva netinkama visų produktų kokybė. Vėliau lietuviškų produktų sąrašas - ir vėl viešojoje erdvėje, o ne oficialiai - buvo papildytas mėsos ir žuvies gaminiais - irgi visais, o ne konkrečiais "neįtikusiais".

Oficialių pranešimų nesulaukia

Lietuvos pareigūnai vakar iki pavakarės neturėjo jokios raštiškos informacijos apie Rusijos tarnybų neva priimtą sprendimą. Nors naujienų agentūros, remdamosi tais pačiais anoniminiais šaltiniais, vakar visą dieną skelbė, kad Rusijos federalinės muitinės tarnyba esą gavo nurodymus griežčiau tikrinti tam tikrą produkciją iš Lietuvos, tačiau nebuvo patikslinta, kokia tai produkcija.

Į Rusiją importuojamą produkciją kontroliuoja kelios institucijos, kurios dažai viena kitos apie savo veiksmus neinformuoja. Vartotojų teisių priežiūros tarnyba "Rospotrebnadzor" rūpinasi gatavos produkcijos, tiesiogiai keliaujančios ant vartotojų stalo, kontrole, o žaliavas maisto produktams gaminti kontroliuoja Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba, vadinama "Rosselchoznadzor". Būtent vartotojų gynėjai pirmadienį pranešė davę nurodymą muitinei neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos, o Veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba kurį laiką teigė nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais ir neturinti jokios informacijos iš vartotojus ginančios tarnybos. Bet po pietų rusų vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka jau tikino, kad sprendimas sustabdyti lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją "susijęs su saugos klausimais, o ne su politika".

Europos Komisija pirmadienį pareiškė pasitikinti Lietuvos pieno produktų saugumu ir paragino Rusiją elgtis proporcingai, jei būtų nustatyti kokie nors nukrypimai nuo sanitarijos standartų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Vyriausybę ruoštis kreipimuisi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Rusijos tarnybų taikomų trukdžių lietuviškoms prekėms ir pridūrė, kad Vyriausybė kol kas neišnaudojo visų priemonių dėl Rusijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu.

Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius sakė nesureikšminantis žinių iš Rusijos. "Niekam neuždrausta rašyti, mums svarbiausia visa tai ramiai skaityti, toliau dirbti ir eksportuoti tiek pieno produktus, tiek mėsą, tiek gyvus gyvulius", - sakė jis. Buvo pranešimų, kad transportas, vežantis lietuviškus pieno produktus, lėtai, bet įveikia rusų muitinę, nors ir stabdomas detaliai patikrai, kaip ir buvo visą mėnesį iki šiol.

Nukentės vežėjai, o ne gamintojai

„Ar galima kalbėti apie kokias nors paskelbtų apribojimų pasekmes šalies ekonomikai, kai mes neturime visos informacijos?" - klausimu į klausimą apie žalą verslui LŽ atsakė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Informacija, anot jo, iš tikrųjų yra ganėtinai prieštaringa. Vieni skuba mušti pavojaus varpais ir skelbti, kad į Rusijos rinką užsidaro visos durys, kiti sako, jog apribojimai palies tik tam tikros grupės tam tikras prekes ir išgyventi per daug nereikėtų.

„Šiuo metu aišku viena – šioje situacijoje labiausiai nukentės lietuviškos transporto ir logistikos įmonės, nes mūsų transportas veža prekes ne tik iš Lietuvos, o stabdomas muitinėse bus būtent jis. Mūsų vežėjai – vieni efektyviausiai dirbančių visoje Europoje ir jie dažnai veža kitų ES gamintojų prekes į Rytų rinkas. Jeigu tie patikrinimai bus nukreipti į lietuviškas įmones, jų užsakovai gali ieškoti partnerių kitose valstybėse“, - komentavo „Nordea“ banko ekspertas. Jo teigimu, didžiausia grėsmė iškiltų transporto sektoriui, kuris iki šio laiko gan sėkmingai plėtė veiklą tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose.

„Tuo tarpu gamintojams didelio Rusijos veiksmų poveikio neturėtų būti, nebent tai užsitęstų ir išplistų į kitus sektorius. Tuo būčiau linkęs abejoti, nes tai yra ganėtinai selektyvus ir laikinas reiškinys. Paprasčiausiai Rusija ieško mūsų silpnų vietų. Problemos šaknys – tiek ekonominės, tiek ir geopolitinės. Nepamirškime, kad Rusijos ekonomika lėtėja, todėl ši šalis yra linkusi ginti savo rinką, savo gamintojus nuo importo. Be to, šios šalies tarnybos nuo seno naudojasi „skaldyk ir valdyk“ principu, todėl bando kažkiek pasirinktinai riboti importą“, - teigė Ž.Mauricas.

Pasak jo, Lietuva nėra vienintelė nuo tokios rusų politikos nukentėjusi šalis. Prieš tai "nubausta" buvo Ukraina, Baltarusija, Lenkija, Rytų Azijos valstybės, o dabar – Lietuva. Eksperto nuomone, tai yra tam tikra prasme bendra tendencija, jeigu Rusijos ekonomika ir toliau lėtės, nes naftos kaina pasaulinėse biržose krinta, o Rusijos ekonomika labai priklauso nuo šios žaliavos. Be to, esą nereiktų pamiršti ir Lietuvos bylos Stokholmo arbitraže dėl rusiškų gamtinių dujų kainų, nuo kurių taip pat priklauso Rusijos ekonomika.

„Įvertinus šias rizikas, susijusias su Rusijos rinka, mūsų maisto pramonei vertėtų pagalvoti apie galimybes keisti eksporto kryptis į kitas rinkas ir nepasikliauti vien tik didžiausia Rytų kaimyne“, - tikino ekonomistas.

Tarp kitų krypčių ekspertas paminėjo Kiniją, Pietryčių Aziją, Artimųjų Rytų valstybes. Būtent arabų šalys mūsų pieno produktų gamintojams galėtų būti puiki alternatyva, nes šios šalys pačios pakankamai produktų nepasigamina. Jis siūlo nepamiršti ir Europos Sąjungos rinkos. Juk antai Italijoje, kur klesti senos sūrių gaminimo tradicijos, lietuviški sūrio gaminiai sėkmingai parduodami. Taip pat mūsų gaminiams palanki yra Ukrainos, Kazachstano rinka.

„Visiškai nusigręžti nuo Rusijos irgi nereikėtų, nes kaip ne kartą jau buvo nutikę, tokie reiškiniai, susiję su maisto produktų importo apribojimais į šią šalį, yra laikini. Na, o jeigu tai vyks sistemingai, tuomet gali atkreipti ir kitų valstybių, ir Europos Komisijos dėmesį“, - įsitikinęs Ž.Mauricas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"