TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno gamintojams nieko gero nežada

2016 01 21 6:00
Skaičiuojama, kad pieno produktai parduotuvėse atpigo tik 10 proc., nors kainos turėjo kristi bent perpus tiek.  LŽ archyvo nuotrauka

Reikšmingai krintant pieno supirkimo kainoms, pasak pesimistų, pieno ūkiui Lietuvoje gresia net išnykimas. Tuo tarpu šalies vartotojai perprodukcijos pasaulinėse rinkose pasekmių bemaž nepajuto: pieno produktų kainos tik šiek tiek smuktelėjo.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2015 metų gruodį vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 221,4 euro už toną. Per gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 3,1 proc., per metus – net 12 procentų. 2014 metų gruodį ji siekė 868 litus, t. y. 251,5 euro, už toną.

2015 metais vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 214,7 euro už toną, t. y. 23 proc. mažesnė nei vidutinė 2014 metų natūralaus pieno supirkimo kaina.

Išsiskiriame iš ES

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pažymėjo, kad pieno supirkimo kainos yra vienos žemiausių nuo 2009 metų. Nors Lietuvos pieno ūkyje kainos atitinka bendrą tendenciją pasaulinėse rinkose, vis dėlto šalyje matomi ryškesnis kainų svyravimas. O tai, anot jo, rodo, kad kainas diktuoja ir pieno perdirbimo įmonės.

„Eurostato duomenimis, Lietuvos, taip pat Latvijos vidutinė pieno supirkimo kaina jau ilgą laiką yra pati mažiausia ES. Mūsų šalyje ji nuo ES vidurkio atsilieka 25–30 procentų. O kai ateina geresnis laikotarpis, ir kainos pradeda smarkiai augti, atotrūkis sumažėja. Tai, pavyzdžiui, buvo matyti 2010 metais, kai Lietuvoje kainos nuo ES vidurkio atsiliko tik apie 8 procentus. Tai rodo, kad pieno perdirbimo įmonės turi savo kainų politiką. Kritus eksporto kainoms ir šių įmonių pajamoms, jos stengiasi išsaugoti pelną arba dirbti nenuostolingai, supirkimo kainas mažindamos dar labiau“, – aiškino A. Gapšys.

Rinkoje nepaliaujamai mažėjant kainoms, pagerėjimo, anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, kol kas nematyti. Pašnekovas pesimistinių prognozių nestokojo: situacijai nesikeičiant kyla pavojus, kad šalies pieno sektorius išnyks. „Kainų skirtumas nuo ES yra didžiulis. Reikia džiaugtis, kad pieno sektorius visiškai nesugriuvo, ūkininkai dar bando laikytis. Mišrūs ūkiai kompensuoja praradimą pajamomis iš kitų veiklos sričių ir taip išlaiko pieno sektorių. Tačiau gyvulių skaičiaus mažėjimas jaučiamas“, – sakė A. Stančikas.

Daugybė priežasčių

Pašnekovų teigimu, šiuo metu keblią situaciją pieno sektoriuje pirmiausia lemia nuo praėjusių metų balandžio ES panaikintos pieno kvotos ir gana ryškus pieno gamybos šuolis Europoje. A. Gapšys, pažymėjo, kad tokios šalys kaip Airija, Olandija, Vokietija, Lenkija ir anksčiau viršijo pieno kvotas, o dabar jos dar gerokai padidino gamybos apimtį.

Rinkoje susidariusią perprodukciją neabejotinai sukėlė ir nuo 2014 metų tebesitęsiantis Rusijos embargas. Jis smogė pieno sektoriui: ne tik išnyko iš eksporto žemėlapio stambios rinkos, bet ir sumažėjo bendras pieno produktų vartojimas. „Rusijos embargas mane nustebino, – prisipažino A. Gapšys – Tikėjausi, kad atsisakiusi ES pieno produktų Rusija jų įsiveš iš kitų šalių, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos ar Kinijos. Tačiau nutiko taip, kad Rusija sumažino savo piliečių vartojimą. Todėl kai sakome, kad pasaulyje sumažėjo vartojimas, tai reiškia, jog embargas taip pat turėjo įtakos – dalies produktų neteko rusai.“

Anot A. Stančiko, pieno sektorių paveikė ir galimybėmis masinusi Kinijos rinka, nes vis dėlto ji neaugo taip, kaip tikėtasi. „Įžvelgiu ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, naftos kainų kritimą. Šalių, kurios gyvena iš naftos pardavimo ir yra pagrindinės pieno produktų pirkėjos, pajamos krito, ir jos taip pat pradėjo mažiau pirkti pieno produktų“, – aiškino A. Stančikas.

Nors sudėtingą pieno sektoriaus situaciją lemia daug veiksnių, ES ekspertai, kaip sakė A. Gapšys, vis dėlto prognozuoja pasiūlos ir paklausos stabilizavimą 2018 metais. „Man atrodo, įvyks abu dalykai: vartojimas padidės, o kai kurios šalys pradės mažinti gamybą. Pavyzdžiui, Olandijoje net perdirbimo įmonės skatina mažesnius ūkius tiekti mažiau pieno ir mažinti gamybą. Ir kitose šalyse gali būti priimti įvairūs sprendimai“, – svarstė jis.

Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad iki vilčių teikiančių 2018-ųjų pieno sektorių dar gali ištikti ir kitokie pokyčiai. Mat kainoms turi įtakos įvairios geopolitinės ir klimato sąlygos. Antai 2012 metais dėl Naująją Zelandiją užklupusios sausros šalis buvo priversta išskersti dalį karvių ir pieno pagamino daug mažiau. Pasaulis iškart pajuto pasekmes – supirkimo kainos ėmė augti.

Vartotojai nieko nepajuto

Nors pieno supirkimo kainos Lietuvoje gerokai sumažėjo, pieno produktai parduotuvių lentynose tik šiek tiek atpigo. A. Gapšys skaičiavo, kad 30–40 proc. sumažėjus pieno supirkimo kainai pieno produktų kainos parduotuvėse sumažėjo apie 10 procentų. Nors pieno kaina sudaro 60 proc. visos pieno produkto didmeninės kainos. Vadinasi, bendros produktų kainos Lietuvoje turėtų sumažėti bent 18–20 procentų.

„Tačiau taip nėra. Aišku, reikia įvertinti tai, kad nuo žemdirbio iki vartotojo yra dar dvi grandys: perdirbėjas ir prekybininkas, ir jos žiūri savo interesų. Jiems geriau pripratinti vartotoją prie stabilių kainų ir padengti savo nuostolius, kuriuos patyrė dėl Rusijos embargo. Nuostoliai dėl pasaulinės situacijos, viena vertus, kompensuojami numušant supirkimo kainas, kita vertus, stengiantis nemažinti kainos vartotojui“, – aiškino A. Gapšys. Jo manymu, šiek tiek mažėjusios pieno produktų kainos rugpjūtį stabilizavosi ir kol kas nemažės. Dugną pasiekusios kainos, anot pašnekovo, pradės didėti rudenį.

Reikia ilgalaikių priemonių

Pernai dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems Lietuvos pienininkams Europos Komisija (EK) skyrė per 12 mln. eurų paramos. Žemės ūkio ministerija iš valstybės biudžeto skyrė tiek pat. Pernai Briuselis nuo embargo nukentėjusiems Lietuvos pieno gamintojams atseikėjo 14 mln. eurų.

Išmokėta ES parama, anot A. Stančiko, pieno sektoriui leido trumpam atsikvėpti. „Kainos turi kilti. Jei situacija nesikeis, o tuo labiau blogės, gali įvykti negrįžtamų pokyčių pieno sektoriuje. Aišku, pirmiausia gerokai sumažės žaliavos, o esant jos stygiui kils ir perdirbamosios pramonės išlikimo klausimas. Dabar, kriziniu periodu, perdirbamoji pramonė galbūt užsitikrinusi nemažai žaliavos iš kaimyninių šalių, bet jei rinkos pradės atsigauti ir žaliavos poreikis padidės, iš kitų šalių įsivežti pieno bus labai sudėtinga. Taigi kyla klausimas, kaip įmonės išgyvens praradusios vietinę žaliavą“, – svarstė A. Stančikas.

A. Gapšio manymu, pirmoji kregždė Lietuvos pieno sektoriuje galėtų būti kooperatinių įmonių kūrimasis. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė stambiausia pieno perdirbimo įmonė Naujojoje Zelandijoje, per metus perdirbanti 18 mln. tonų pieno, yra kooperatinė žemdirbių įmonė. Ir Skandinavijos šalyse apie 90 proc. pieno perdirba kooperatinės įmonės, Vokietijoje, Prancūzijoje – apie 50 procentų. Tuo tarpu Lietuvoje pieno sektoriuje įkurtas tik vienas didesnių žemės ūkio kooperatyvas – „Pienas LT“, tačiau jam dar reikia paramos.

„Jei pieno gamintojas ne tik melžtų pieną, bet ir jį perdirbtų, supirkimo kainų problema išnyktų. Vienintelė problema būtų parduoti pagamintą produktą vartotojui. Aišku, reikėtų išsaugoti ir dabar esančias penkias perdirbimo įmones, tačiau tuo pat metu reikėtų didinti žemdirbių potencialą“, – kalbėjo A. Gapšys.

Jis pažymėjo, kad žemdirbiams reikia priprasti prie naujų tendencijų pasaulyje: nuo 2007 metų jau buvo trys etapai, kai kainos didėjo ir mažėjo, o to anksčiau nebūdavo. „Vadinasi, tokie svyravimai gali kartotis ir ateityje. Mūsų pieno ūkiai nėra finansiškai tvirti, todėl patiems mažiausiems reikėtų apsispręsti, kaip išgyventi sunkesniu laikotarpiu, kaip ūkiuose didinti gyvulių skaičių. Reikia, kad valstybė iš ES lėšų juos šiek tiek remtų“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"