TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno gamyba - muzikos ritmu

2013 05 17 4:18
Griškabūdžio ŽUB karvės gyvena ne tik sočios, bet ir besiklausydamos klasikinės muzikos. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotraukos

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (Šakių r.) karvės ne tik miega šiaudų lovose, bet ir klausosi klasikinės muzikos. Bendrovės vadovas Petras Puskunigis teigia, kad už galimybę pasiklausyti tokios muzikos karvės jiems atsilygina gausesniais pieno primilžiais. 

Tačiau tai bendrovės darbuotojus ne itin guodžia - dėl Lietuvoje gyvulininkystei nepalankių sąlygų teko atsisakyti numatytos ūkio plėtros.

Investavo milijonus

Griškabūdžio ŽŪB Šakių rajone laikoma viena novatoriškiausių. Jos vadovas P.Puskunigis naujovių prisižiūrėjo važinėdamas po Vokietijos bei Prancūzijos ūkius. Tiesa, kur kas mažesnius nei jų. Tačiau ūkio dydis nesutrukdė naujoves įdiegti. Gyvulininkystės komplekso pertvarka užtruko aštuonerius metus. Jos rezultatai dabar jau glumina dažnai į ūkį užsukančius užsieniečius.

Rekonstruotose fermose 6-8 mėnesių telyčaitėms bei mažiems veršeliams įrengtos "šiaudų lovos", naujuosiuose tvartuose sumontuotos automatinės užuolaidos, kurios užsidaro ir atsidaro pagal vidaus temperatūrą, taip pat įrengtas modernus vėdinimas.

Griškabūdžio ŽŪB vadovas P.Puskunigis neslepia, kad kol kas Lietuvoje plėtoti pienininkystei sąlygos nepalankios.

Jau nuo 2001 metų bendrovės fermose veikia kompiuterizuotas koncentruotųjų pašarų gamybos cechas, karvės šeriamos pašarų normavimo aikštelėse. Koncentruotieji pašarai skirstomi atsižvelgiant į kiekvienos karvės produktyvumą.

"Reikalingų pašarų didžiąją dalį - koncentruotus pašarus, kukurūzų silosą, šienainį, šiaudus, šieną - gaminamės patys. Perkame tik kai kuriuos baltyminius ir mineralinius priedus. Nors pašarų cechas jau pastatytas prieš daugiau nei dešimtmetį, jis dar tenkina mūsų poreikius, nes iki šiol morališkai nepaseno. Man dar neteko girdėti, kad kas nors geresnio būtų sukurta", - LŽ kalbėjo P.Puskunigis.

Bendrovė įgyvendino ir vieną didžiausių savo planų - įrengė 3 skystojo mėšlo rezervuarus, kurių talpa - 11 tūkst. kub. metrų. Juose telpa visas per metus surenkamas mėšlas, vėliau jis panaudojamas laukams tręšti.

Karvės melžiamos šiuolaikinėje 24 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Pienas be jokio sąlyčio su aplinka, vamzdžiais teka tiesiai į atšaldymo įrenginius.

Viso gyvulininkystės komplekso renovavimas ir modernizavimas Griškabūdžio bendrovei kainavo apie 4,5 mln. litų. Didžiausią dalį lėšų tam skyrė pati bendrovė, o iš Europos Sąjungos fondų gauta parama sudarė apie 1,5 mln. litų.

Tik Lietuvos juodmargės

Vaikščiodamas po Griškabūdžio ŽŪB tvartus gali išgirsti šiaip jau tokios paskirties statiniams nebūdingus garsus - ne karvių mūkimą ar veršelių bliovimą, bet Johano Sebastiano Bacho bei kitų garsių XVIII-XIX amžiaus klasikų muziką, kurią specialiai fermoms parinko mokslininkai. Kaip tikino P.Puskunigis, besiklausydamos šios muzikos karvės yra ramesnės, todėl duoda daugiau pieno. Beje, tuo įsitikinta, kai vieną dieną vietoj klasikinės muzikos joms leista pasiklausyti šiuolaikinės. Karvės buvo šokiruotos ir kitą dieną primilžiai buvo mažesni.

"Jie sumažėja ne tik pakeitus muziką, bet ir nuo to, kad tvartuose yra pašalinių asmenų. Jei kurią dieną ką nors reikia remontuoti, beveik visuomet kitą dieną pieno primelžiame 400 litrų mažiau", - kalbėjo P.Puskunigis. Jis neslėpė, kad stengiamasi kaip galima rečiau į tvartus įsileisti pašalinius asmenis.

Beje, besidairant po griškabūdiečių karvių bandą, joje pamatysi tik vienintelės veislės karves - Lietuvos juodmarges. Bendrovės vadovas juokavo, kad jie liko ištikimi "lietuvaitėms" ir tai pasitvirtino - išvengta įvairių užsieninių veislių karves varginančių ligų. Mat sava karvių veislė užsigrūdinusi, prisitaikiusi prie mūsų klimato sąlygų ir daugeliui ligų yra kur kas atsparesnė nei užsieninės. Tiesa, P.Puskunigis neslėpė, kad beveik 85 proc. lietuviškų juodmargių turi holšteinų veislės kraujo. Bet tai tik dėl to, kad jos būtų produktyvesnės. Šiuo metu vidutiniškai iš karvės per sezoną bendrovės melžėjos primelžia apie 9600 litrų pieno. Iš viso ūkyje laikoma apie 1300 galvijų, iš kurių 760 - melžiamų karvių. Per dieną mūsų šalies pieno perdirbėjams griškabūdiečiai parduoda apie 18-19 tonų pieno.

Šiuolaikiškus tvartus griškabūdiečiai įrengė ne tik karvėms, bet ir veršeliams.

Prisiduria iš laukų

Griškabūdžio ŽŪB iš pieno ūkio gauna apie 70 proc. pajamų. Kita dalis - pajamos iš augalininkystės. Dirbdami apie 1700 hektarų žemės bendrovės darbuotojai ne tik užsiaugina galvijams visus reikalingus pašarus, bet ir nemažus žemės plotus užsėja rapsais bei kviečiais, jų derlių parduoda.

Dar neseniai bendrovė augino ir gana didelius plotus linų, vėliau - cukrinių runkelių. Linus auginti liovėsi, kai nebeliko kas juos supirktų, o prieš keletą metų atsisakė ir cukrinių runkelių. Be to, griškabūdiečiai prieš beveik 15 metų ėmėsi žemės ūkio bendrovei neįprastos veiklos - ties krašto keliu Pilviškiai-Šakiai, šalia Griškabūdžio miestelio, atidarė savo degalinę. Nors ji duoda nedaug pelno, tačiau tai didelė nauda tiek bendrovei, tiek ir viso miestelio gyventojams. Be to, joje darbo turi 4 žmonės.

Plėtrą stabdo

Iš viso Griškabūdžio ŽŪB triūsia apie 80 žmonių. "Esame susiskaičiavę, kad jei neturėtume gyvulininkystės sektoriaus, turimai žemei apdirbti mums užtektų 12 darbuotojų. Tačiau kol kas atsisakyti pienininkystės nenumatę", - kalbėjo P.Puskunigis. Jis neslėpė, kad gyvulininkystės sektorius didelio pelno neduoda. Tad ir tolesnė šios šakos plėtra sustabdyta, nors ir buvo numatyta jau artimiausiais metais pastatyti dar vieną 300 vietų modernią karvių fermą. Bendrovės vadovas sakė, kad Lietuvoje gyvulininkystei sąlygos nepalankios. Pagal naują išmokų apskaičiavimo tvarką jiems šiemet mokamos tiesioginės išmokos mažėja beveik 130 tūkstančių litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"