TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno produktai negali pigti tiek pat, kiek pienas

2016 02 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rinkos realybė tokia, kad pieno gaminiai negali pigti lygiai tiek pat, kiek krinta natūralaus žaliavinio pieno supirkimo kaina.

Taip tvirtina Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, kuris pareiškė, kad viešojoje erdvėje pasirodanti informacija, neva mažmeninė pieno produktų kaina mažėja neadekvačiai krintančioms pieno supirkimo kainoms, esą klaidina vartotojus.

Praėjusiais metais natūralaus žaliavinio pieno vidutinė supirkimo kaina buvo 23 proc. mažesnė, palyginti su 2014 metų vidutine natūralaus pieno supirkimo kaina. Tačiau per metus geriamojo pieno (2,5 ir 3,5 proc. riebumo) kaina parduotuvių lentynose sumažėjo tik 9–11 proc., sviesto (82 proc. riebumo) kaina sumenko vos 7 proc., liesos ir 9 proc. riebumo varškės kaina susitraukė atitinkamai 12 ir 14 procentų.

Vartotojai dažnai piktinasi ir nesupranta, kodėl pieno produktų kaina procentine išraiška mažėjo ne tiek, kiek krito natūralaus pieno supirkimo kaina.

Pasak , E. Simonio, ūkiuose primelžto žaliavinio pieno dalis visoje pieno produkto kainos struktūroje užima didžiausią dalį – beveik 50 proc. be PVM, arba 41 proc. su PVM galutinėje pieno produktų kainoje.

„Tai reiškia, kad sumažėjus žaliavinio pieno kainai, negalima tikėtis, kad tiek pat procentų sumažės pieno produktų kainos parduotuvių lentynose. Nes perdirbėjai turi padengti ne tik pieno žaliavos pirkimo sąnaudas, bet ir kitas veiklos išlaidas“, – aiškino „Pieno centro“ vadovas.

Jo teigimu, galutinėje pieno produktų kainoje mažmeninei prekybai tenkanti dalis sudaro 19,7 proc., pieno perdirbėjų dalis siekia 21,7 proc., pieno ūkiams tenka 41,2 proc., o PVM dalis siekia 17,4 proc. visos pieno gaminių mažmeninės kainos su PVM.

Pasak E. Simonio, šis procentinis galutinės pieno produktų kainos pasiskirstymas neretai klaidingai laikomas ūkininko, perdirbėjo ar prekybininko uždarbiu. Tačiau, jo teigimu, reikia atskirai įvertinti kiekvieno rinkos dalyvio patiriamus veiklos kaštus visame pieno produktų gamybos cikle – nuo žaliavinio pieno pagaminimo fermoje, jo perdirbimo į sūrį, sviestą, varškę ir kitus produktus iki pieno gaminių atsiradimo ant mūsų stalo.

Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonėms tenkančioje kainos dalyje (minėtuose 21,7 proc.) trečdalį jų veiklos išlaidų sudaro pieno perdirbimo ir gamybos palaikymas (įskaitant darbo užmokestį, amortizaciją it išlaidas energetikai).

Beveik tiek pat sudaro pieno perdirbėjų išlaidos papildomiems pirkimams (atmetus žaliavinio pieno įsigijimą) – pakuotei, tarai, prieskoniams, džemams, uogienėms ir pan. įsigyti. Dar prisideda žaliavinio pieno surinkimo punktų ir pienovežių parko išlaikymas, pieno produktų sandėliavimas, platinimas, logistika, transportavimas ir kitos išlaidos.

„Todėl didžiųjų pieno perdirbimo įmonių pelningumas vidutiniškai sudaro 1–2 procentus“, – teigė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas E. Simonis.

Jo požiūriu, siekiant įvertinti, kokia pieno produktų kainos dalis tenka ūkininkams, perdirbėjams ir prekybininkams būtina įvertinti svarbiausių pieno produktų grupių daromą įtaką visai kainos grandinei. „Pavyzdžiui, mažos pridėtinės vertės pieno miltų gamyboje perdirbėjų dalis sudarys vos kelis procentus. Tuo metu aukštos pridėtinės vertės produktų – kietųjų brandinamų sūrių, grūdėtos varškės, glaistytų sūrelių gamyboje prisideda papildomos didelės sąnaudos, todėl perdirbimo dalis gali siekti iki 70 procentų“, – sakė E. Simonis.

Be to, pasak jo, kiekvienam pieno produktui pagaminti sunaudojamas skirtingas pieno kiekis: antai 1 kg sviesto sumušti sunaudojami 22 litrai pieno, 1 kg sūrio pagaminti prireiks 12 litrų pieno, 1 kg pieno miltų – 10,6 litrų pieno. „Akivaizdu, kad skirtingas žaliavos kiekis, panaudotas įvairiems pieno gaminiams, taip pat atitinkamai koreguoja ir produktų galutinės kainos struktūrą, „ – nurodė E.Simonis.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad per prekybos tinklus iki 60 proc. visos produkcijos pieno perdirbimo įmonės parduoda akcijų metų, t.y. sumažinta kaina. Ši svarbi aplinkybė taip pat daro įtaką galutinei pieno produktų kainos struktūrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"