TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno produktams pigti neleidžia žaliava

2014 04 12 6:00
A.Gapšio nuomone, dabartinėms pieno produktų kainoms Lietuvoje nelabai yra kur kilti, nes jos jau pasiekusios kainų Vokietijoje ir Olandijoje lygį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pieno ir jo produktų mažmeninės kainos Lietuvoje nereaguoja į tradicinių užsienio prekybos partnerių elgesį, bet visada paklūsta vienintelei logikai – verslas turi uždirbti. Todėl sūris ar varškė nepinga ir tada, kai gamintojai, netekę eksporto rinkų, atrodo, turėtų išparduoti produkciją namie kone pusvelčiui.

Per pastarąsias porą savaičių kai kurių pieno produktų mažmeninės kainos keliais centais smuktelėjo ir tapo net mažesnės nei 2013 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai, regis, buvo visos sąlygos ant lietuviško kasdienio stalo matyti pigesnio sūrio, sviesto ar grietinės. Tam teikė vilčių paprasta rinkos logika - Rusija, didžiausia lietuviškų pieno produktų importuotoja, buvo visiškai uždariusi sienas lietuvių pieno produkcijai, priversdama ją likti ten, kur pagaminta. Padidėjus pasiūlai paprastai suveikia svarbiausias rinkos dėsnis – ima kristi kainos. Tuo gąsdino ir Rusijos komentatoriai.

Viskas sudėtingiau

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje kovą siekė 1250 litus už toną - 18,8 proc. daugiau nei pernai kovą, tačiau 2,1 proc. mažiau nei šiemet vasarį.

„Pieno produktų rinkoje veikia ne vien vadovėliniai dėsniai, bet ir aplinkybės, – LŽ aiškino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. – Kitos aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje rinkos dėsnis nesuveikė. Mat lietuviškos pieno produkcijos eksportas į Rusiją sustojo tada, kai pieno žaliavos kainos tarptautinėje rinkoje sparčiai kilo. Lietuvos pieno perdirbėjai, priversti brangiau pirkti žaliavą, negalėjo piginti produkcijos.“

Pasak A.Gapšio, Lietuvoje aktualiau yra ne tai, ar pavyks daugiau eksportuoti į trečiąsias šalis, o didelis žaliavos kainų svyravimas – jos į tendencijas pasaulio rinkoje reaguoja jautriau negu derėtų. „Pasaulyje pradėjus brangti pienui, Lietuvos perdirbėjai smarkiai padidina supirkimo kainas, kad žaliava nebūtų išvežama į gretimas šalis. O kai rinka pradeda rimti, supirkimo kainos neadekvačiai numušamos, neva vis tiek niekur kitur neišveš“, – dėstė rinkos analitikas.

Pasak jo, netinka ir aiškinimas, kad pieno gaminiai greitai genda, nes į trečiąsias šalis daugiausia vežamas sviestas, sūris - produktai, kurie gali ilgiau pastovėti, juos lengviau parduoti ir ES rinkoje. Be to, pienas yra universali žaliava, todėl perdirbėjai, įsitikinę, jog nepavyks daug parduoti vienų produktų, jau kitą dieną gali jų gamybą pristabdyti ir daugiau gaminti kitų.

Vangios monopolijos

Per metus pieno produktai pabrango dešimtadaliu, kainos kilo palengva. Jautresnėje rinkoje jos galėtų kaitaliotis dažniau, bet mažoje Lietuvoje, anot A.Gapšio, yra susikūrusios savotiškos prekybos tinklų ir pieno perdirbėjų monopolijos, kurios dirba pagal savas taisykles ir su partneriais sudaro ilgalaikes sutartis, o jose numatomi ir galimi kainų svyravimai. Antai nuo 2012 metais pasiekto pieno kainų dugno iki 2013-ųjų gruodžio, kai žaliava pabrango 60 proc., produktų kainos galėjo pakilti bent 35 proc., tačiau taip neatsitiko. Kovo pabaigoje žaliava pradėjo pigti, bet mažmeninės produktų kainos liko stabilios.

Tokia padėtis ne visada palanki vartotojui, nes gamybos ir prekybos bendrovės, siekdamos verslo tikslų, visada yra suinteresuotos vietos rinkoje išsaugoti didesnes kainas nei galėtų, kad dėl staigių jų svyravimų išvengtų nuostolių sumažėjus paklausai.

A.Gapšio nuomone, dabartinėms pieno produktų kainoms Lietuvoje nelabai yra kur kilti - jos jau pasiekusios kainų Vokietijoje ir Olandijoje lygį. „Tikėtina, jog artimiausiais mėnesiais, per patį pieno gamybos sezoną, produktai šiek tiek atpigs, bet ne daugiau kaip 5–10 procentų. Tačiau ilgesniu laikotarpiu pieno gaminiai ir toliau brangs dėl didėjančios paklausos pasaulio rinkose“, – prognozavo maisto produktų rinkos analitikas.

Sviesto ir sūrio vidutinės mažmeninės kainos kai kuriose ES valstybėse, litais už kilogramą (be PVM)

ValstybėSviestas luitaisEdamo* arba tilžės sūris
2013 03 11–172014 03 10–16 (pokytis, proc.)2013 03 11–172014 03 10–16 (pokytis, proc.)
Lietuva12,8014,25 (+11,3)13,4315,00 (+11,7)
Lenkija10,9812,33 (+12,3)11,5313,29 (+15,3)
Latvija12,6614,54 (+14,8)12,75*16,37* (+28,4)
Estija12,4312,33 (-0,2)11,0812,50 (+12,8)
Vokietija11,7412,60 (+7,3)13,90**15,62** (+12,4)
Belgija11,7912,34 (+4,7)11,69**13,29** (+13,7)
Slovakija13,1215,85 (+20,8)15,74*15,78* (-0,4)
Čekija12,1812,76 (+4,8)12,50*13,56* (+5,1)

** kita rūšis (ementalis arba čederis)

Šaltinis: "Agrorinka", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"