TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno rinka priešintųsi reguliavimui

2015 01 15 6:00
Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, 40 proc. pieno produkto kainos parduotuvės lentynoje atitenka perdirbėjams, po 20 proc. – ūkininkams, prekybininkams ir transporto bendrovėms. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bandymai specialiu įstatymu padėti pieno gamintojams reguliuojant supirkimo kainas gali baigtis sumaištimi rinkoje. Pastangos kištis į pieno produktų kainodarą, tikėtina, nebus sėkmingos, mat bet kokie suvaržymai galėtų būti apeinami taikant, tarkime, prekės pristatymo ar pakavimo mokesčius.

Kai kurie pieno perdirbėjai nusprendė supirkimo kainas nuo sausio mažinti dar apie 10 centų ir nepasidavė Vyriausybės įkalbinėjimui susitarti su pieno gamintojais, nors 2014 metų lapkritį natūralaus pieno supirkimo kaina jau buvo 30,3 proc. mažesnė, palyginti su ankstesnių metų lapkričiu. Šiuo metu ji vidutiniškai siekia 18-19 euro centų.

Todėl ŽŪM rengia laikinąjį įstatymą, kuriuo siektų reguliuoti ūkininkams tenkančią galutinės pieno produkto kainos dalį.

ŽŪM kol kas neatskleidžia, kokie galėtų būti pagrindiniai laikinojo įstatymo nuostatai. Tiesa, Jolanta Butkevičienė, žemės ūkio ministrės patarėja, LŽ teigė, jog bus siekiama padidinti ūkininkams tenkančią galutinės produkto kainos dalį. Esą įstatyme „bus kalbama apie proporcijas, tad kalbėti apie kainų reguliavimą“ čia nederėtų. „Kol kas projektas dar labai žalias. Konkrečių skaičių nurodyti negaliu – skaičiuojama“, – vakar sakė ji.

ŽŪM tokio įstatymo būtinybę grindžia tuo, kad pieno gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams susitarti nepavyksta - pieno supirkimo kainos nuolat mažinamos. „Seimas apsispręs, ar tas įstatymas bus laikinas. Jį ketiname Seimui pateikti kovo pradžioje skubos tvarka“, – nurodė J. Butkevičienė.

Reguliavimą apeis

Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas, komentuodamas ŽŪM iniciatyvas įstatymu reguliuoti kainodarą, akcentuoja, kad tai būtų rinkos ribojimas, kurį vienaip ar kitaip būtų bandoma apeiti. „Produkto kainos struktūrą žinoti yra gerai, bet problema ta, kad mūsų rinkoje trūksta skaidrumo. Tokia priemonė padėtų diegti tam tikrus skaidrumo principus, saugotų gamintojų interesus, bet pažeistų perdirbėjų ir prekybininkų interesus. Jie turėtų atskleisti visas kainos dedamąsias, o tai yra komercinė paslaptis“, – aiškino R. Krušinskas.

Profesoriaus nuomone, perdirbėjai ir prekybininkai teisinį reguliavimą galės nesunkiai apeiti. „Atsiras įvairių pakavimo, pristatymo mokesčių ir pan. Gerai, kad bandoma ūkininkų interesus apginti, bet visiems, kurie dalyvauja kuriant vertę, reikia sėsti ir susitarti“, – vertino R. Krušinskas.

Jo teigimu, anksčiau ar vėliau kiltų kitų verslo sektorių nepasitenkinimas. „Toks įstatymas sukeltų tam tikrą sumaištį rinkoje. Visi nori stabilumo, o šiuo atveju atsitiktų priešingai“, – pabrėžė R. Krušinskas.

Pieno gamintojai šaukiasi valdžios

Pieno gamintojai sutinka, kad galimas kišimasis į rinką yra kraštutinė priemonė, tačiau aiškina, kad kitų išeičių nebeliko. Jūratė Dovydėnienė, žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (ŽŪKA) „Kooperacijos kelias" direktorė, primena, kad pieno gamintojai ir perdirbėjai kariauja jau seniai. Šiuo metu didžiausia pienininkų problema – savikainos nepadengiančios pieno supirkimo kainos ir neapibrėžtas laikotarpis, kada jos galėtų ūgtelti.

„Kodėl tas karas nuolat vyksta? Dėl to, kad silpna kooperacija. Kodėl niekur kitur Europoje to nėra? Dėl to, kad ir žaliava, ir perdirbimas – ūkininkų rankose. Ten patys žmonės sprendžia, kiek gaminti, kur parduoti, perdirbti ir kaip pasidalyti pelną. O pas mus kiekvienas, kas stipresnis, bando pelno dalį nugriebti sau kuo didesnę“, – aiškino J. Dovydėnienė. Jos teigimu, šiuo metu nėra vilčių, kad gamintojai ir perdirbėjai susitartų, tad reikalinga Vyriausybės pagalba.

Agrarinės ekonomikos institutas yra skelbęs skaičiavimus, kad 40 proc. pieno produkto kainos parduotuvės lentynoje atitenka perdirbėjams, po 20 proc. – ūkininkams, prekybininkams ir transporto bendrovėms. ŽŪM akcentavo, kad pastaruoju metu kainos dalis ūkininkams dar „ženkliai sumažėjo“.

Pieno perdirbėjai ŽŪM iniciatyva abejoja. „Kiek aš suprantu, laisvojoje rinkoje reguliuoti kainas labai sudėtinga, jei iš viso įmanoma. Jeigu teisininkai ras būdų, kaip tai galima padaryti, mes nesipriešinsime“, – yra sakęs Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės vadovas. Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas, anksčiau LŽ sakė, kad ūkininkų ir perdirbėjų problemas išspręs pati rinka: “Jei pieno kainos nukris smarkiai, žemdirbiai, kurie dirba neefektyviai, ir perdirbėjai, kurie neefektyvūs, turės bankrutuoti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"