TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pieno sektoriuje – puota maro metu

2015 01 29 6:00
Andriejus Stančikas. LŽ archyvo nuotrauka

Pieno gamintojai tvirtina, kad nuo 2014 metų pradžios pieno supirkimo kaina sumažėjo beveik 50 proc. ir dabar siekia 2003 metų lygį, kai neapsikentę žemdirbiai išėjo blokuoti kelių. Ūkininkai skaičiuoja, kad jiems už pieną mokama tik ketvirtadalis to, ką dabar gauna Europos žemdirbiai, tai yra netgi mažiau už savaikainą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas nesiryžta įvardyti, kam – perdirbėjams ar prekybininkams - atitenka iš ūkininkų „atimtos“ pajamos. „Iš pieno gautos pajamos šiandien perskirstomos neteisingai. Keliama puota maro metu“, - „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Stančikas. Jis įspėjo, kad, nepavykus suvaldyti perdirbėjų ir prekybininkų apetito bei didėjant chaosui dėl nacionalinių kvotų naikinimo nuo šių metų balandžio 1 dienos, Lietuvos pieno sektoriui gresia visiškas išnykimas.

Ūkininkai vėl blokuos kelius?

- Prekybos tinklai šiomis dienomis giriasi pasiektais susitarimais dėl mažesnių pieno produktų kainų su perdirbimo bendrovėmis. Kai kurių rūšių grietinė, sūris, pienas dėl to pigs iki 11 procentų. Kokį poveikį tai darys pieno supirkimo kainai?

- Jeigu pieno produktai vidaus rinkoje pigs, perdirbėjai turės prarastas pajamas kompensuoti. Aišku, kad tai darys pigiau supirkdami pieno žaliavą. Nors pigiau supirkti pieno, regis, jau nebeįmanoma. Europoje dabar vidutinė pieno supirkimo kaina yra 37 euro centai už kilogramą (euro ct/kg). Iš smulkiųjų ūkininkų Lietuvoje pienas jau superkamas po 11 euro ct/kg. Kaina jau pasiekė 2003 metų lygį. Ko gero, prisimename, kuo tai baigėsi - ūkininkai išėjo į kelius. Jeigu pieno supirkimo kaina nesikeis, ūkininkų nepasitenkinimas gali virsti nekontroliuojamais protestais, nes išgyventi darosi nebeįmanoma.

- Kokia yra žemiausia pieno supirkimo kaina, kai verstis pienininkyste nebeapsimoka?

- Pieno gamybos savikaina dabar yra apie 23 euro ct/kg, tai kritinė riba - ir tik tiems ūkiams, kurie mažiau investavo. Investavusiųjų į ūkius riba yra apie 25 euro ct/kg. Europoje sakoma, kad kainai nukritus žemiau negu 37 euro ct/kg pieno gaminti nebeapsimoka. Teigiama, kad nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo Suomijos ūkiai, tačiau ten pieno supirkimo kaina šiandien tebėra 38-40 euro ct/kg. Skirtumas milžiniškas, nes mūsų ūkininkams dabar vidutiniškai temokama po 18-19 euro ct/ kg.

Kas uždirbo: perdirbėjai ar prekybininkai

- Ar yra objektyvių priežasčių mažėti pieno supirkimo kainai?

- Supirkimo kainos Lietuvoje pradėjo kristi tikrai ne dėl Rusijos embargo, kaip kartais teisinamasi, nes žaliavinis pienas pigo jau nuo 2014 metų vasario. Tai siejame su pieno kvotomis, kurios ES naikinamos nuo šių metų balandžio 1 dienos. Vėliau paskelbtas Rusijos embargas sukėlė dar daugiau chaoso. Perdirbėjai negalėjo produktų greitai parduoti, todėl turėjo daugiau gaminti sūrių, pieno miltų ir juos nukreipti į kitas rinkas, tačiau perpildytoje Europos rinkoje rasti pardavimo nišą sudėtinga. Metų pabaigoje padėtis stabilizavosi, žemdirbiai išsikovojo 14 mln. eurų paramą patirtiems nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti. Bet perdirbėjai dar sumažino supirkimo kainas, nors tam jokio pagrindo nėra.

- Teigiate, kad pieno supirkimo kaina visus metus mažėjo, o pieno produktai parduotuvėse nepigo. Kas iš to uždirbo daugiausia?

- Per žiemos sezoną eksportuojama apie 40 proc. Lietuvos įmonėse perdirbto pieno, vidaus rinkoje suvartojama 60 procentų. Tačiau Lietuvos žemdirbiai pagamina tik 70 proc. žaliavinio pieno, 30 proc. įsivežama iš Latvijos ir Estijos. Taigi lietuviško pieno eksportuojama tik 10 procentų. Vidaus rinkoje pieno produktų kainos visus metus buvo stabilios, 90 proc. lietuviško pieno skirta vidaus rinkai, o jo supirkimo kainos nuo praėjusių metų pradžios krito iki 50 proc., o vien šiemet - nuo 23-24 euro ct/kg iki 18-19 euro ct/kg. Kas atsitiko? Net jeigu eksportas būtų visiškai sustojęs ir 10 proc. perdirbto pieno būtų reikėję išpilti, kainos šitiek kristi negalėjo. Tai klausimas Konkurencijos tarybai.

- Lietuvos maisto produktų rinkai visada reikšmingą įtaką darė Lenkija. Kokia padėtis ten?

- Lenkijoje pieno supirkimo kaina yra gerokai didesnė negu Lietuvoje, tačiau produktų kainos lentynose - kur kas mažesnės. Iš dalies tai lemia gerokai mažesnis PVM maisto produktams. Tačiau net atmetus mokesčių įtaką lenkų produktų kainos yra apie 15-20 proc. mažesnės negu Lietuvoje. Ar mūsų gamybos sąnaudos didžiulės, ar vis dėlto nelabai sąžiningai pasidalijamos pajamos tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų. Nes žemdirbio dalis yra ryškiai sumažėjusi.

Užplūs pigesni Europos produktai

- Lietuva iki šiol niekada neviršijo jai nustatytos nacionalinės pieno kvotos. Kodėl nepajėgiame pagaminti daugiau?

- Pastaruosius 5 metus melžiamų karvių skaičius kasmet mažėjo 4-5 procentais. Tai susiję su nestabiliomis supirkimo kainomis. Be to, mūsų ūkininkai yra garbaus amžiaus, o jaunimas šios šakos nesirenka. Mat investicijų reikalaujantis sektorius yra nepelningas, išskyrus 2013 metus, kai pieno supirkimo kainos buvo gana palankios. Tai iš dalies lėmė, kad 2014 metų pradžioje gyvulių skaičius pradėjo šiek tiek didėti. Tuo metu vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 36-37 euro ct/kg.

- Ar nuo balandžio 1 dienos panaikinus nacionalines pieno kvotas Vakarų Europos ūkininkai pasinaudos galimybe gaminti daugiau?

- Jie jau tuo pasinaudojo. Vien 2013 metais Europoje pagaminta 5,5 mln. tonų daugiau pieno. 2014 metų duomenų dar nėra, bet šuolis turbūt ne mažesnis. Prieš metus girdėjau Airijos prezidentą Michaelą D. Higginsą giriantis, kad 2014-2020 metais Airijos pieno sektorius augs 60 procentų. Kitos Europos šalys prognozuoja 20 proc. augimą. Tačiau vartojimas taip staiga nepadidės kaip gamyba, todėl perprodukcija lems, kad kainos kris.

- Senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna gerokai didesnes tiesiogines išmokas negu lietuviai, latviai ar estai. Pieno gamintojų nuomone, šią nelygybę iš dalies kompensavo pieno kvotos, o jas panaikinus lietuviai, palyginti su senųjų ES šalių ūkininkais, atsidurs nepavydėtinoje konkurencinėje padėtyje. Kiek pagrįstos tokios baimės?

- Visada sakėme, kad išmokos visoms šalims turi būti sulygintos ir sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos. Bet šiandien tiesioginių išmokų dydis ES senbuvėse ir naujokėse skiriasi net ne procentais, bet iki 2 kartų. Mūsų maksimali išmoka už dirbamos žemės hektarą 2020 metais pasieks 196 eurus, o kitų šalių jau dabar yra apie 400 eurų. Skirtumas milžiniškas, o pieno žaliavos kainos Lietuvoje vienos mažiausių Europoje. Todėl kvotų panaikinimas, be abejo, dar labiau apsunkins konkurenciją su Vakarų Europa.

- Kada išmokos galėtų būtų sulygintos?

- Mes manėme, kad pereinamasis laikotarpis baigsis 2007-2013 metais ir tiesioginės išmokos visoje ES bus vienodos jau nuo 2014-ųjų. Deja, diskusijos, matyt, tęsis ir 2020 metais. Greičiausiai vienodų išmokų nematysime niekada.

- Ar jūs pateisinate tiesioginių išmokų sistemą? Miestiečiams atrodo, kad jos iškreipia rinką.

- Jeigu nebūtų ES paramos žemės ūkiui, daugelis maisto produktų kainuotų brangiau. Ar tada kiekvienas vartotojas įstengtų nusipirkti pagrindinių maisto produktų? Bankininkas pajėgtų, o pradinės mokyklos mokytoja – gal ir ne. ES parama kompensuoja dalį gamintojų išlaidų ir naudinga galutiniam vartotojui.

Sektoriui gresia išnykimas

- Kaip prognozuojate Lietuvos pieno sektoriaus ateitį?

- 2015-2016 metais reikia tiesiog išgyventi. Jeigu padėtis blogės, pieno gamyba Lietuvoje gali išnykti. Kadaise garsėjome linų auginimu. Šio sektoriaus nebėra. Kartu dingo ir linų perdirbamoji pramonė. Taip atsitiks ir su pieno gamyba - ūkininkai pereis prie mėsinės gyvulininkystės, grūdų auginimo, o fermas pavers sandėliais. Ūkininkai išgyvens, bet klausimas, ką darys perdirbamoji pramonė.

- Gal pirks pieną iš Airijos?

- Tai kodėl mūsų pramonė linų nepirko iš baltarusių? Su įvežtine žaliava ilgai negyvensi, nes jos niekas pigiai neparduos konkurentams.

- Kiek ūkininkų šiuo metu gamina pieną Lietuvoje?

- Pieno sektoriuje šiandien dirba daugiau kaip 60 tūkst. aktyvių ūkininkų. O pieno produktų gamyba yra vienas iš trijų pagrindinių žemės ūkio sektorių šalia grūdų ir mėsos. Pusė viso perdirbto pieno eksportuojama, taigi gauname pajamas iš užsienio. Sukuriamos darbo vietos perdirbimo pramonėje ir transporto sektoriuje. Išnykus pieno sektoriui, turėtume ir socialinių, ir ekonominių problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"