TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pigesnė elektra rūpi ne visiems

2013 03 14 6:44
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/A.Juozaponis: "Pastebime, kad įmonės vis aktyviau renkasi nepriklausomus tiekėjus, bet lėčiau nei tikėjomės."

Smulkiosios elektros vartotojos - įmonės ir įstaigos, kurių įrenginių leistinoji galia yra mažesnė kaip 30 kW, neapgulė nepriklausomų elektros tiekėjų, siūlančių elektros energiją pirkti rinkos kainomis.

Elektros skirstymo AB "Lesto" duomenimis, per metus smulkiųjų vartotojų, sudariusių sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, padaugėjo vos 15 procentų. Iš viso su nepriklausomais tiekėjais sutartis iki šių metų sausio buvo pasirašę 5219 juridinių asmenų. Šiemet iki vasario 10 dienos pranešimus apie naujas sutartis "Lesto" gavo dar iš 1970 vartotojų, taigi nuo kovo elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų perka jau 7189 juridiniai asmenys.

Kaip LŽ teigė "Lesto" atstovė Edita Sirutienė, 2012 metais nepriklausomi tiekėjai juridiniams asmenims patiekė 5,06 TWh elektros energijos, arba 71 proc. patiektos visiems vartotojams.

Smulkieji neskuba

"Pastebime, kad įmonės vis aktyviau renkasi nepriklausomus tiekėjus, bet lėčiau nei tikėjomės", - LŽ pripažino nepriklausomo elektros tiekimo rinkos lyderės UAB "Energijos tiekimas" generalinis direktorius Algirdas Juozaponis. Bendrovės vertinimu, nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusi tik kas ketvirta bendrovė, kuriai laisva rinka tapo prieinama nuo 2013 metų sausio.

Smulkiųjų vartotojų vangumą, matyt, galima paaiškinti. Antai Alytaus savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Ulčickas LŽ teigė pastebėjęs, kad sudarius sutartį su nepriklausomu tiekėju šiemet sąskaitos už elektros energiją, naudojamą miesto apšvietimui, padidėjo. Žiemą šioms reikmėms per mėnesį sunaudojama 250-300 tūkst. kWh elektros energijos. "Pati elektros energija pigesnė, bet dar tenka mokėti už skirstymo bendrovės paslaugas", - sakė specialistas. Alytaus savivaldybė nuo šių metų elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų perka ir mokykloms, vaikų darželiams, administraciniams pastatams.

Įmonės, pasirašiusios sutartis su nepriklausomais tiekėjais, gauna ne vieną, o dvi sąskaitas: vieną - už elektros energiją, o kitą - už "Lesto" paslaugas.

"Lesto" Visuomeninio tiekėjo tarnybos elektros energijos rinkos eksperto Audriaus Kiškio nuomone, alytiškiai veikiausiai lygina elektros energijos kainas, buvusias iki sausio, nes nuo šių metų elektros energijos tarifas vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, jau skaičiuojamas pagal kitą metodiką. Prie Kainų komisijos nustatytos visuomeninės kainos pridedant 25 proc. garantinio tiekimo kainą, kurios nemoka pasirinkusieji nepriklausomą tiekėją. Kita vertus, anot A.Kiškio, smulkiesiems vartotojams bent dabar kažin ar pavyks sutaupyti, pasirašius sutartis su nepriklausomais tiekėjais, mat šie palankiausias sąlygas siūlo didžiausiems vartotojams, o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams jie savo paslaugų kartais net nesiūlo. Tokiais atvejais visiems vartotojams garantinį tiekimą užtikrina "Lesto".

Gyventojams neapsimoka

Sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais nuo šių metų pradžios gali pasirašyti ir gyvenamųjų namų bendrijos. "Palangoje turime 72 gyvenamuosius namus, Kaune - 3 devynaukščius. Mielai sudarytume sutartis su nepriklausomu elektros tiekėju, bet kai pasišnekėjome su bendrijomis, išgirdome, kad neapsimoka, nes kainuos tiek pat", - LŽ kalbėjo Kauno nekilnojamojo turto valdymo UAB "Nuova" plėtros projekto vadovas Pranas Sindaravičius.

A.Juozaponio teigimu, techninių kliūčių pasirašyti sutartis su gyventojų bendrijomis nėra. "Buitiniai vartotojai, nors ir turi galimybę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, to nedaro ir toliau už elektros energiją moka valstybės reguliuojama kaina, - sakė "Energijos tiekimo" vadovas ir paaiškino: - Kadangi ji yra mažesnė už rinkos kainą, finansinio motyvo pasirinkti nepriklausomą tiekėją buitiniai vartotojai šiuo metu neturi."

Kita vertus, jo nuomone, daugiau elektros energijos sunaudojantys buitiniai vartotojai gali sutaupyti iš tiekėjo pirkdami sertifikuotą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių. Tiesa, žaliąja energija, kurią pigiausiai gamina Kauno hidroelektrinė, Lietuvoje prekiauja tik "Energijos tiekimas". Dėl šios elektros tiekimo bendrovė yra pasirašiusi sutartis kol kas tik su trimis buitiniais klientais.

Neskaičiuosi - netaupysi

Stambesni ir vidutiniai vartotojai nesiskundžia sudarę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais. Antai jau minėta "Nuova", Kaune valdanti ir nuomojanti 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios radijo gamyklos pastatą, jame esančių administracinių ir gamybos patalpų reikmėms per mėnesį sunaudoja apie 70 tūkst. kWh elektros energijos. P.Sindaravičius skaičiuoja, kad net jeigu mokestis už elektros energijos kilovatvalandę sumažėja 0,5 cento, per mėnesį pavyksta sutaupyti vidutiniškai po 3500 litų, o per metus - per 40 tūkst. litų.

"Iš nepriklausomo tiekėjo elektros energiją perkame antri metai ir kol kas džiaugiamės. Nepastebėjau, kad kada nors būtume sumokėję brangiau, nei mokant valstybės reguliuojamą kaina", - kalbėjo "Nuovos" projekto vadovas. Jo įsitikinimu, nesutaupo tas, kuriam kainos skirtumas atrodo per mažas ir neapskaičiuoja, kiek galėtų sutaupyti per metus ar juolab per dvejus trejus. Pasak jo, bendrovė buvo sulaukusi ir dar patrauklesnių pasiūlymų iš kitų nepriklausomų tiekėjų, bet nusprendė nesiblaškyti.

Vienintelis laikinas nepatogumas perkant elektrą iš nepriklausomo tiekėjo, anot jo, yra tas, kad reikia sumokėti mėnesį "į priekį" pagal sutartyje numatytą kainą, bet vieną mėnesį tam atidėjus šiek tiek lėšų, paskui mokėjimai vyksta įprasta tvarka. "Nuovos" atstovas LŽ paaiškino, kad sutartys su tiekėju paprastai peržiūrimos kas pusmetį, o apie būsimus kainos pokyčius tiekėjas visada praneša iš anksto.

Pasak A.Juozaponio, vartotojai, elektros energiją perkantys iš nepriklausomų tiekėjų, turi galimybių mokėti ir pagal momentinę kainą rinkoje, bet atlikti tyrimai rodo, jog 70 proc. tokių vartotojų pageidauja fiksuoto, nurodyto sutartyje tarifo, o ne tiesiogiai susieto su biržos kainomis. Nepriklausomi tiekėjai paprastai elektros kainą koreguoja kas ketvirtį, atsižvelgdami į situaciją rinkoje, o valstybės reguliuojama kaina nustatoma visiems metams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"