TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pigi kava - dar ant medžių

2012 03 27 8:01

Pasaulio rinkose šiemet džiuginančios naujienos kavos vartotojams - nuo metų pradžios iki kovo vidurio biržose kava atpigo penktadaliu. Liūdnesnė žinia - kad mažmeninė prekyba tai pajus tik po kelių mėnesių.

Pasaulio rinkose kavos pupelių pigimo sparta jau kelia paniką, taip pat kaip neseniai ją kėlė jų brangimas: pasipylus pranešimų apie laukiamą gerą derlių, pupelių atsargas skuba parduoti vieni didžiausių eksportuotojų Tanzanija, Vietnamas, Brazilija.

Maždaug prieš metus, 2011-ųjų balandį, nuotaikos buvo priešingos: dėl prasto derliaus kava sparčiai brango.

"Kavos kaina pasaulio rinkose išaugo tiek, kad dauguma narkotikų baronų nusprendė prisidėti prie kavos gamintojų ir tiekėjų būrio. Kavos verslo naujokai savo veiksmus aiškino tuo, esą kavos gamyba ir realizacija daug pelningesnė už prekybą narkotikais. Dauguma opijinių aguonų augintojų nusprendė užsiimti visiškai legalios kultūros gamyba. Veiklos pobūdis beveik toks pats, tad naujokai tikisi išvengti sunkumų žemės ūkyje", - tąsyk komentavo rinkos analitikai ir prognozavo kainų augimą ne tik iki praėjusių metų pabaigos, bet ir 2012-aisiais.

Tačiau įvykiai pakrypo šiek tiek kita linkme ir kovo viduryje jau buvo fiksuojama mažiausia kavos pupelių kaina nuo 2010 metų spalio.

Tiesa, kaip LŽ teigė kavos gamybos UAB "Gera kava" direktorius Vytautas Kratulis, nederėtų tikėtis, kad kava mažmeninėje prekyboje pradės pigti artimiausiomis dienomis.

"Realiai tos pigios kavos dar nėra, nes naujas pupelių derlius bus pradėtas rinkti tik balandį, o kol kas dar gaminame kavą iš pernykščių brangiųjų pupelių. Tik biržose sudaromi ateities sandoriai dėl būsimo derliaus kavos tiekimo", - aiškino jis. Tačiau pašnekovas neatmetė galimybės, kad kava prekybos centruose gali pradėti pigti anksčiau, nei bus pradėta prekiauti šiųmečiu derliumi, nes paprastai atsižvelgiama ir į vartotojų lūkesčius.

Ne kelmai

Tokios žinios džiugina dažną lietuvį. Nieko keista, nes nors pagal kavos suvartojimą atsiliekame nuo Europos Sąjungos senbuvių ir ypač nuo skandinavų, bet nesame ir kelmai. Tarp 184 pasaulio valstybių pagal šį rodiklį tvirtai stovime trečiajame dešimtuke, o šiaip jau savo gyventojų skaičiumi net ir bet kurią pasaulio valstybę gniuždanti Kinija pagal kavos suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui ir netgi pagal bendrą suvartojimą, šalia Lietuvos atrodo vos įžiūrima - tiesiog coliukė.

Tiesa, kaip teigia V.Kratulis, Pasaulinių išteklių instituto ("World Resources Institute") pristatytas reitingas yra parengtas pagal senstelėjusius 2009-ųjų duomenis, ir jame nurodyta kavos suvartojimo lyderė Suomija, naujausiais duomenimis, matyt, turėtų būti tik antra, nes kiekvienas žmogus Liuksemburge (jo reitinge nėra, kaip ir kitų mikrovalstybių), neoficialiais duomenimis per metus suvartoja vidutiniškai po 27 kg kalvos pupelių, vadinasi, daugiau nei dvigubai pralenkia Suomiją.

Tačiau, matyt, reitingo sudarytojų pasirinkimas buvo logiškas: galima numanyti, kad Liuksemburge daugiau kavos išgeria užsienio turistai, negu vietos gyventojai.

Nesunku įsivaizduoti: tos 13,81 tūkst. tonų per metus Lietuvoje suvartojamų kavos pupelių tilptų maždaug į 5 vidutinius geležinkelio sąstatus.

Tradicija nuo dvaro?

Teigiama, kad tonizuojantį kavos poveikį pirmasis atrado piemuo, pastebėjęs, kaip pasikeitė ožkų, pakramčiusių kavos pupelių, elgesys. O kada kavos mada atėjo į Lietuvą? V.Kratulis prisipažino tuo domėjęsis ir padaręs išvadą, kuriai, jo teigimu, neprieštarauja ir istorikai - kava pirmiausia atsirado Lietuvos dvaruose.

Kvietimas išgerti puodelio kavos Lietuvoje yra įprastas kaip dukart du, ir tuo, pasak V.Kratulio, Baltijos valstybės dar Sovietų Sąjungoje buvo išskirtinės, nes kitose respublikose vyravo arbatos gėrimo tradicijos. Pirmiausia tuo, beje, paaiškinamas ir jau minėtos Kinijos bei ne ką reitinge ją pralenkiančios Indijos (jos gyventojui per metus užtenka vidutiniškai 100 g kavos pupelių) menkumas akistatoje su kavomane Lietuva.

"Prisimenu, kai kava Lietuvoje buvo tapusi deficitu. Kartą vienoje Oršos (Baltarusija) parduotuvėje, ant kurios prekystalių tada buvo tik silkių, konservų ir duonos, radau visą konteinerį pupelių. Kavos ten niekam nereikėjo", - pasakojo V.Kratulis. Tačiau pastaraisiais metais, anot jo, vis daugiau kavos išgeriama ir Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijoje.

Veikia ir gandai

Pasak V.Kratulio, Pasaulio išteklių instituto sudarytame reitinge pateikta statistika įdomi, bet tik orientacinė, nes Lietuvoje, kaip, matyt, ir daugumoje šalių, kavos paklausą ir jos gėrimo madas labai veikia ir kainos, ir gyvenimo stiliaus pokyčiai, ir netgi paskleidžiami gandai apie kavos naudą ar žalą sveikatai.

Jis pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje pakito ir kavos pasirinkimas. Anksčiau lietuviai labiausiai mėgdavo mažai arba vidutiniškai skrudintą kavos rūšį "Arabiką", bet didėjant gyvenimo tempui vis daugiau išgeriama greitai paruošiamos tamsios "Espreso" kavos. Kad būtų skanesnė, ji gausiau pasaldinama arba sušvelninama pienu ar grietinėle.

"Nuolat domėdamasis šiuo gėrimu padariau išvadą: geriausia yra paprasta kokybiška juoda kava be cukraus", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"