TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pigiausia šiluma bus dar pigesnė

2014 04 03 9:31
Nuo 2000 metų „Axis Technologies“ dalyvavo įgyvendinant 42 skirtingus biokuro energetikos projektus Lietuvos ūkyje. LŽ archyvo nuotrauka

UAB Utenos šilumos tinklai, teikiantys pigiausią centralizuoto šildymo paslaugą Lietuvoje, užsimojo ją dar atpiginti. Biokuro energetikos bendrovė „Axis Technologies“ už 11 mln. litų Utenoje įgyvendins projektą, kuris šilumos iš biokuro gamybos galią padidins 10,5 MW.

Šių metų kovą Utenos gyventojai už centralizuotą šildymą mokėjo pigiausiai Lietuvoje – po 17,58 cento už šilumos kilovatvalandę, arba beveik perpus pigiau, negu šiluma kainavo prieniškiams ir joniškiečiams, mokėjusiems daugiau nei po 33 centus už kilovatvalandę.

„Tęsiame biokuro projektus, kurie mažina šilumos kainas vartotojams ir padeda Lietuvai žengti energetinės nepriklausomybės keliu“, – sakė „Axis Technologies“ vadovas Giedrius Vaitkevičius. Ši bendrovė Utenoje įdiegs 8,5 MW vandens šildymo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu. Taip pat bus įrengta 10 MW slankiojančio ardyno tipo pakura, dirbanti dujų generacijos principu ir pritaikyta kūrenti biokurą, kurio mažiau kaip pusę galės sudaryti skiedros, pagamintos iš malkinės medienos, o kitą dalį – medienos biokuro mišinys: pjuvenos, žievė, smulkios medžių šakelės, miško kirtimo atliekos, spygliai. Dauguma Lietuvoje veikiančių katilinių gali naudoti tik kokybišką biokurą, kurio sudėtyje gali būti tik iki 10–15 proc. biokuro mišinio.

Aplinkos nešildys

„Axis Technologies“ įrengtas dūmų kondensacinis ekonomaizeris padidins katilinės efektyvumą – leis sugrąžinti 10–25 proc. šilumos, kuri būtų be reikalo išskirta į aplinką. Anot G.Vaitkevičiaus, ši technologija biokuro katilinės efektyvumą padidins penktadaliu – nuo dabartinių 85–90 proc. iki 100–110 procentų. Bendrovės vadovo teigimu, pastarasis rodiklis – ne klaida. Mat įdiegus kondensacinį ekonomaizerį, ne tik maksimaliai panaudojama iš biokuro gauta šiluma, bet ir papildomai išvalomi išeinantys dūmai, pašalinami lakieji pelenai ir kitos kietosios dalelės, kurios išsiskiria deginant bet kokį kurą, o „pagauta“ dabar išleidžiama į orą šiluma bus „sugrąžinta“ į katilinę. „Ši technologija sudaro galimybes pagaminti iki 25 proc. daugiau šiluminės energijos nenaudojant daugiau kuro, nes papildoma šiluma gaunama ataušinus ir sukondensavus dūmuose esančius vandens garus“, – LŽ paaiškino bendrovės vadovas.

Šilumos gamybos procese kietosios dalelės aplinkos neterš, nes nebus išmetamos su dūmais, o bus surenkamos į pelenų konteinerius ir išvežamos į sąvartynus. „Kietosios dalelės iš dūmų – tai tie patys medienos pelenai, kurie aplinkai nėra kenksmingi“, – sakė G.Vaitkevičius.

Laukia nauji projektai

Nuo 2000 metų „Axis Technologies“ dalyvavo įgyvendinant 42 skirtingus biokuro energetikos projektus Lietuvos ūkyje. Vien 2013 metais įmonė diegė ir atnaujino biokuro katilines Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Alytaus ir Kaišiadorių šilumos ūkiuose. Dabar bendrovė dirba ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Elektrėnuose, Raseiniuose ir Kazlų Rūdoje – bendra šiuose miestuose įgyvendinamų projektų, kuriuose dalyvauja ir „Axis Technologies“, investicijų vertė sudaro 220 mln. litų.

„Axis Industries“ yra didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje. Grupės apyvarta 2013 metais sudarė 284 mln. litų, arba beveik penktadaliu daugiau nei 2012-aisiais, kai buvo pasiekta 241 mln. litų apyvarta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"