TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pigių degalų upeliai neatplaukė

2011 09 19 0:00
95 markės litras benzino Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje kainuoja kur kas pigiau nei Lietuvoje veikiančiose degalinėse.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje pilamės brangiausius degalus Baltijos šalyse. Nors naftos kaina pastaruoju metu pasaulio rinkose gerokai nukrito, mūsų vairuotojai apie tai tik skaitė, jų piniginės svyravimo nepajuto.

Degalų pardavėjai, įsijautę į krepšinio aistras, kartu su kitais prekybininkais šiomis dienomis pompastiškai skelbia kainų nuolaidas, tačiau lietuviams ši pirmo būtinumo prekė net "su akcija" atsieina brangiau negu kaimynams be jokių akcijų.

Elementari aritmetika rodo: 95 markės litras benzino Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje kainuoja kur kas pigiau nei Lietuvoje veikiančiose degalinėse net, kai, pavyzdžiui, tinklas "Statoil" paskelbia "krepšinio" akciją ir 10 centų nuolaidą. Nei degalų rinkos žaidėjai, nei ekspertai nedrįsta įvardyti, kodėl mūsų krašte šioje srityje nėra konkurencijos ir net uoste pasirodantis tanklaivis su importuotais degalais jokio kainų karo nesukelia.

Kuo liberaliau, tuo pigiau?

Iki šiol dėl didelių degalų kainų buvo "kaltas" valstybės reikalavimas kaupti jų rezervą Lietuvoje ir rinkoje įsitvirtinusi Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, valdoma lenkų koncerno "PKN Orlen". Dabar klausiami apie degalų kainų skirtumus Baltijos šalyse degalinių operatoriai pateikia naują argumentą, kodėl Lietuvoje degalai yra brangiausi, - neva jau "kaltas" privalomas degalų maišymas su brangiais biokomponentais, taip pat vis dar privalomas reikalavimas dalį degalų rezervo laikyti Lietuvoje ir, žinoma, didelis akcizas.

UAB "Lukoil Baltija" mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas kalbėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, pavyzdžiui, Estija, privaloma maišyti degalus su biokomponentais, o šiems akcizų lengvatų esą nėra. Todėl pats produktas tampa brangesnis negu gretimose šalyse. Pasak jo, anksčiau Lietuvoje tam tikrai biokomponentų daliai degaluose buvo taikomos akcizų lengvatos.

Pašnekovas užtikrino, kad "Lukoil Baltija" kaip anksčiau, taip ir dabar, esą importuoja degalus tanklaiviais. R.Turlinsko teigimu, tolesnis benzino ir dyzelino kainų kitimas priklausys nuo pasaulinių naftos ir naftos produktų kainų bei dolerio ir lito santykio. Tačiau kodėl rinkoje nejaučiama įmonės importuojamų degalų konkurencijos, jis įtikimai nepaaiškino.

AB "Neste Lietuva" Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys tikino, kad biologiniai priedai yra labai svarus argumentas kalbant apie didesnę degalų kainą Lietuvoje. Pasak jo, degalų importas nesumažintų kainų Lietuvos rinkoje. Nors kaip tik tokiu konkurencijos spaudimu bendrovė "Orlen Lietuva" paprastai aiškina mažesnes savo produktų kainas kitose rinkose. A.Miežys pabrėžė, jog pagrindinis dalykas, ko trūksta Lietuvoje, kad pigtų degalai, tai - kuo daugiau liberalizuoti jų rinką. "Naftos kaina - viena sudedamųjų degalų dalių, kitą dalį lemia valstybės politika. Dar labiau liberalizuokime privalomą degalų rezervą, nedėkime reikalaujamų priedų ir benzinas iš karto atpigs. Reikėtų ir mažesnių akcizo mokesčių", - dėstė A.Miežys.

Tačiau jis įtikinęs, kad prieš tokį sprendimą protestuos iš biokomponentų gerai uždirbantys Lietuvos žemdirbiai, kurie parduoda rapsus ir duoninius grūdus tokių priedų gamybai. "Viskas labai susiję", - pridūrė pašnekovas.

Penkių centų našta

Tuo metu Edvardas Čaplinskas, dyzelino biologinius priedus gaminančios UAB "Rapsoila" direktorius, atremia, kad yra tam tikri standartai - litre dyzelino turi būti tik 5 proc. biokomponentų. Litras rapsų metilo esterio, kurį gamina "Rapsoila" ir kuris neapmokestinamas akcizu, kainuoja 3-3,40 lito, o gryno dyzelino, be akcizo, - apie 2 litus. "Taigi atėmus 5 proc. dyzelino kainos ir pridėjus tiek pat procentų rapsų metilo esterio kainos, išeina, kad šis priedas litrą dyzelino pabrangina 5 centais", - skaičiavo E.Čaplinskas. Anot jo, tai įrodo, jog biologiniai priedai esminės įtakos degalų kainai neturi.

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis taip pat tvirtina, kad biokomponentai negali labai pakelti degalų kainos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus į benziną ir dyzeliną privaloma įmaišyti priedų dalis labai maža - tik 5 procentai. "Nors biodegalų kaina yra didesnė už tradicinių degalų, pagamintų iš naftos, įvertinus įmaišomą mažą kiekį biokomponentų litras degalų dėl priedų įmaišymo pabrangsta ne daugiau kaip 5 centais", - tiek pat priskaičiavo ir valdžios atstovas. Jis pabrėžė, kad Lietuva negali atsisakyti biodegalų, nes to reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Iki 2020 metų mūsų transporto priemonės turės naudoti ne mažiau nei 10 proc. biodegalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių.

Importuoti neapsimoka

AB "Neste Lietuva" degalų neimportuoja - perka juos Lietuvoje iš didmenininkės "Orlen Lietuva". Šio tinklo atstovai neslepia, kad importas ir konkurencija - nereikalingas vargas. "Mes turime galimybę rinktis tiekėjus. Niekas nedraudžia nei plukdytis degalų laivais, nei gabentis geležinkeliais. Kiekvienais metais nagrinėjame tokią galimybę, bet kai viską apskaičiuojame, pamatome, kad importas neduotų mums jokios ekonominės naudos", - prisipažino A.Miežys. Jo nuomone, šiandien didmeninė pardavėja "Orlen Lietuva" siūlo tokias sąlygas, kurios tinka visiems. Esą įmonė degalų pardavimo kainą nustato importo pariteto pagrindu: apskaičiuoja, kiek atsieitų atvežti degalus į Lietuvą, ir pasiūlo mažmeniniams tinklams "kainą, kuri yra geresnė". AB "Neste Lietuva" atstovas tikino, kad naftos verslas yra vienas skaidriausių - niekas nėra susitaręs dėl jokių kartelių, visi elgiasi taip, kaip naudingiau ekonomiškai.

Paklaustas, kodėl vartotojai nejaučia ekonominės naudos net paskelbus "krepšinio" akcijas, ar siūloma 10 centų nuolaida rugsėjį nėra tik prekybinis triukas prieš tai pakėlus kainas, jis atsakė, kad nuolaidos - tai klientų lojalumo programos dalis. "Nuolaidas klientams taikome jau ne pirmus metus. Dabar galiojančią 10 centų nuolaidą taikome nuo vasaros pradžios. Šiemet švenčiame "Neste" darbo Lietuvoje 20-metį. Ta proga esame taikę ir 20 centų nuolaidą vienam litrui degalų. Planuojame siūlyti klientams nuolaidas ir ateityje", - kalbėjo A.Miežys.

UAB "Lietuva Statoil" Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius klausiamas, kuo būtų galima paaiškinti degalų kainų skirtumus Baltijos valstybėse, tradiciškai pareiškė, kad šį klausimą derėtų adresuoti didmenines kainas nustatančioms bendrovėms. O šiandien "Orlen Lietuva" yra vienintelė šalyje kompanija, kuri gamina naftos produktus ir nustato didmenines rinkos kainas. Jis taip pat garantavo, jog 10 centų nuolaida čempionato metu nėra prekybinis triukas. "Atkreipiame dėmesį, kad prieš krepšinio čempionatą degalų kainos buvo labai panašios kaip ir jam vykstant. "Lietuva Statoil" - viena pagrindinių "Eurobasket" rėmėjų, tad krepšinio šventės proga paskelbėme akciją", - pridūrė G.Bandzevičius.

Sąlygos konkuruoti yra

Energetikos ministro patarėjas K.Jauniškis mano, jog ši Vyriausybė labai daug padarė, kad padidintų konkurenciją degalų rinkoje. Svarbiausia - "Klaipėdos nafta" įrengė degalų importo terminalą. Dabar degalų tiekėjai pigesnio benzino ir dyzelino gali atsigabenti tanklaiviais. Taip pat liberalizuota degalų saugojimo tvarka - degalų importuotojai juos jau gali kaupti kitoje ES valstybėje, nebūtinai Lietuvoje. To ilgai siekė patys šios srities verslininkai. "Konkurencijai sąlygos sudarytos", - sakė ministro patarėjas, bet jis nesiryžo spėti, kodėl konkurencija vis dėlto neveikia.

Komentaras

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas:

- Kai daugiau negu pusę degalų kainos sudaro mokesčiai, t. y. akcizo mokestis kiekvienam litrui degalų ir dar papildomai priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), erdvės pagrįstam nepasitenkinimui atsiranda daug daugiau. Degalai brangūs todėl, kad valdžia (nesvarbu, ar vietinė, ar ES) sumanė juos apmokestinti. Be to, dyzelinui Lietuvoje taikomas minimalus akcizo mokestis, nustatytas ES, o benzino akcizas viršija ES nustatytą minimumą, taigi sumažinti jį iki minimalaus Lietuva tikrai galėtų.

Finansų ministerijos atliekami skaičiavimai naudingi ir įdomūs, tačiau interpretacijos primena "Roscharch" testo paveikslėlį. Kas labiau kelia nerimą? Tai, kad benzino kaina, be mokesčių, Latvijoje yra 5 centais mažesnė negu Lietuvoje, ar tai, kad mokestis sudaro pusę benzino kainos? Žiūrint iš ekonominės politikos perspektyvos, kas padaro daugiau žalos, - ar kad Latvijoje galima nusipirkti keliais centais pigiau, ar kad už degalus reikia mokėti dvigubai brangiau? Centų akcentavimas (t. y. kainų skirtumai tarp šalių) ignoruojant litus (t. y. mokesčius) primena patarlę: "Kito akyje ir krislą mato, o savo - nė rąsto". Bet centai irgi svarbūs, ir čia ministerijos skaičiavimai, kaip jau minėjau, labai naudingi. Tiesa, viena problema dėl tarptautinių kainų palyginimų, ypač kai norima apskaičiuoti centų tikslumu, yra tikslių duomenų trūkumas. Kai bandoma skaičiuoti "atgal", t. y. suskaičiuoti kainą be mokesčių, įsivelia netikslumų, o jie, ypač jei bandoma skaičiuoti centų tikslumu, gali būti lemtingi.

Ką reikia daryti, kad pigesnis benzinas tekėtų į Lietuvą? Nesudaryti tam dirbtinių kliūčių. Pirma kliūtis - sudėtingesnė degalų atsargų saugojimo tvarka, ji šiek tiek brangina į Lietuvą įvežamus degalus. Tačiau reikia pažymėti, kad ši problema sprendžiama teigiama linkme.

Kita problema, kad norint kurioje nors šalyje laikyti rezervą, reikia turėti sutartį su ta valstybe. Lietuvos mažmenininkai, mano žiniomis, yra sudarę tik dvi sutartis, o latvių - su šešiomis šalimis. Kol nėra sutarties, negali laikyti rezervo. Būtina naikinti bet kokius nereikalingus suvaržymus verslui ar iniciatyvas, kurių poveikis apsunkina importą, pavyzdžiui, aukštesni degalų kokybės standartai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"