TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pigių paslaugų ar aukštų technologijų kraštas

2011 09 12 0:00
Neabejotinas dalyvavimo europinės gamybos grandinės lyderis yra mūsų metalo apdirbimo pramonė, gaminanti detales dideliems koncernams: tiek automobilių, tiek kitų įrengimų.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje mažėja gamybos apimtys ir sparčiai plėtojamas paslaugų sektorius. Net užsienio investuotojams mūsų krašte patrauklesnė - paslaugų sritis.

Nuo 2003 metų daugiausia tiesioginių užsienio investicinių projektų Lietuvoje įgyvendina finansinių paslaugų, informacinių technologijų (IT), maisto ir tabako, pramonės mašinų ir įrenginių bei transporto sektoriaus kompanijos. Gamybiniai projektai tesudaro apie 28 proc. visų Lietuvoje įgyvendintų tiesioginių investicijų (TUI) projektų; kita dalis tenka negamybiniams projektams, tai yra pardavimo ir rinkodaros, verslo paslaugų, logistikos ir statybų veiklai.

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė praėjusią savaitę "Lietuvos žiniose" kalbėjo, kad mažai ir atvirai krašto ekonomikai svarbu ne tik pritraukti investicijų iš užsienio, bet ir išlaikyti augimo pusiausvyrą. Ji pastebėjo, kad Lietuvoje gamybos labai sumažėjo, didžiausia dalis verslo, ypač smulkusis verslas, atsisuko į paslaugas, tad, jos nuomone, būtina privilioti į Lietuvą kitų šalių gamybinių įmonių, kad būtume įjungti į europinę gamybos grandinę, kuri užtikrintų įmonėms užsakymus, žmonėms - darbo vietas.

Gamyboje vis mažiau darbo vietų

Rytų Europoje per pastarąjį dešimtmetį gamyboje įgyvendinta per 5600 tiesioginių užsienio investicijų projektų, iš jų Lietuvoje - 84 (ne gamybos projektų - 216). Daugiausia investicijų Rytų Europoje pritraukta 2006 metais. Lietuvai ir visam regionui palankūs buvo ir 2010 metai: Lietuvoje inicijuota 50 proc., visoje Rytų Europoje - 33 proc. daugiau investicinių projektų nei 2009-aisiais ir krizės metais. Pirmąjį 2011 metų pusmetį atsigavimas tęsėsi.

Nuo 2003 metų visoje Rytų Europoje užsienio kompanijos sukūrė 1,65 mln. naujų darbo vietų, Lietuvoje - tik 11,3 tūkstančio. Vienas tiesioginių užsienio investicijų projektas vidutiniškai sukuria 296 darbo vietas (Lietuvoje - 135).

Tačiau gamyboje sukuriama vis mažiau darbo vietų, nes linkstama daugiau investuoti į naujas, mažiau darbo rankų reikalaujančias technologijas, taip pat reaguojant į smukusią paklausą po 2008-2009 metų krizės.

Tarp pastarojo meto investicinių projektų Lietuvoje - nemaža grupė Skandinavijos bendrovių. Tarp jų - Norvegijos paslaugų sektoriaus kompanijų "Visma", jau ne pirmi metai Lietuvoje veikiančių "Mirror Accounting" ir "Storebrand Group" projektai, kuriuos bendrovės įgyvendina Vilniuje, kurdamos 300 naujų darbo vietų IT, finansinių paslaugų ir apskaitos specialistams.

Sulaukta naujų investicijų į gamybos plėtrą regionuose. Antai Švedijos įmonė "Pelly Intressenter" investuoja į sistemų drabužinėms ir sandėliams gamybos modernizavimą Garliavoje, o Danijos įmonė "Danspin" - į siūlų verpimo kilimams fabriką Raseiniuose, kur danai taip pat numato įkurti eksperimentinės plėtros ir tyrimų centrą. Tokius duomenis LŽ pateikė VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius.

Jis pasakojo, kad vos prieš metus Kauno oro uoste pirmą orlaivių bazę Vidurio Europoje įkūrusi Airijos "Ryanair" dabar numato atidaryti ir Orlaivių priežiūros bei remonto padalinį, kuriame bus įdarbinti apie 60 inžinierių ir mechanikų. Savo filialų skaičių Kaune ir Šilutėje plečia bankas "Snoras", valdomas Rusijos "Conversbank Financial Group", bei Italijos "UniCredit", kuris Vilniuje įsteigė išperkamosios nuomos padalinį. Kitus naujus ir plėtros projektus į paslaugas, gamybą ir technologinę plėtrą, pasak M.Nociaus, šiemet Lietuvoje inicijavo bendrovės iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Šveicarijos, Nyderlandų, JAV.

Pirmosios investicijos pasiekia Lietuvą ir iš Azijos šalių - Pietų Korėjos, Kinijos, Indijos. Gegužę sulaukėme reikšmingo proveržio ekonominio-technologinio bendradarbiavimo su Kinija srityje: telekomunikacijų bendrovė "Huawei Technologies" su mobiliojo ryšio operatore "Omnitel" ir Vilniaus universitetu pasirašė sutartį dėl bendros mokslinės laboratorijos steigimo. "Tai reiškia, kad didžiausia Kinijos investuotoja įvertino Lietuvos laimėjimus informacinių ir ryšio technologijų srityje ir pasirinko mūsų šalį kaip technologinių naujovių testavimo ir diegimo aikštelę", - sakė M.Nocius.

Pietų Korėjos verslininkų iniciatyva mūsų krašte įkurta ne viena įmonė Vilniuje, Kaune ir Tauragėje, jų investicijos Lietuvoje skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų. Šių metų vasario mėnesį buvo atidarytos dvi Korėjos ir Lietuvos kapitalo LED (šviesos diodų) šviestuvų surinkimo gamyklos "LK Green Energy" ir "LK Technology".

"Kalbant tik apie gamybos sritį, daugiausia Lietuvoje investuoja pramonės mašinų ir įrenginių, metalo, plastikų, tekstilės ir medienos sektorių kompanijos", - teigė M.Nocius.

Detalės garsiems prekių ženklams

Mokolų kaime, Marijampolės rajone, veikianti bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė "Stevila" - vienas pavyzdžių, kaip sėkmingai pasirinkus gamybos kryptį galima be didelio streso pragyventi bet kurią krizę. Nuo pat įsikūrimo 1997 metais "Stevila" pradėjo taikyti modernias technologijas, naudoti įrenginius ir įrankius bei diegti naujus gamybos organizavimo metodus. Šiandien marijampoliečių produkcija keliaują į Vokietijos automobilių koncernų "Audi", "Volkswagen", "Mercedes", BMW surinkimo cechus, įmonės įranga tiekiama energetikos ir automatikos technologijų gamybos lyderei pasaulyje ABB ir dar beveik 100 užsienio kompanijų. Iš nedidelės, turinčios 3 darbuotojus ir 4 senus rusiškus įrengimus įmonės per devynerius metus "Stevila" išaugo iki 120 darbuotojų bendrovės. Pasirinkta veiklos strategija padarė bendrovę viena pirmaujančių mechaninio profilio gamybinių įmonių Lietuvoje.

"Gaminame detales, kurios paskui patenka į automobilių surinkimo gamyklas, tai įvairios detalės automobilių surinkimo robotams, konvejeriams, įvairūs griebtuvai, plokštės ir kt., - LŽ pasakojo bendrovės direktorius, technikos mokslų daktaras Vilius Senkus. - Istorijon nužengė laikai, kai tokios gamyklos kaip BMW viską savo poreikiams gaminosi pačios. Jos net dizainerius, braižančius naujus modelius, perperka vienos iš kitų. O tokie kaip mes - jeigu gamina detales vienai gamyklai, tai jos tiks ir kitai."

Išeiti į tarptautinę rinką marijampoliečiams padėjo vokiečių partneriai - tie užsiėmė rinkodara, o lietuviai - gamyba. Dabar, pasak įmonės vadovo, funkcijos jau susipynusios. Šiuo metu Vokietijos automobilių koncernams gaminamos detalės sudaro 15-20 proc. "Stevilos" produkcijos. Kita produkcija skirta įvairioms medicinos, automatizavimo, elektros pramonės šakoms. "Esame universalūs nedidelio kiekio tikslių mechaninių komponentų gamintojai. Visą produkciją eksportuojame, Lietuvoje beveik nieko nelieka", - pasakojo V.Senkus.

Metalo gamintojai išvengė krizės

"Stevilos" vadovo teigimu, toks verslo modelis, kai įmonė dalyvauja gamybos grandinėje Europoje, ne tik padėjo jai išgyventi krizę - jos marijampoliečiai nė nepajuto. "Didieji gamintojai inertiški ir jie per krizę gamybos beveik nestabdė. Tiesa, kurie stabdė, paskui ilgiau ir neatsikūrė. Lietuvoje visi precizinių metalo komponentų gamintojai darbo turi, dirba visu pajėgumu, nepakeldami galvos", - sakė "Stevilos" vadovas.

Anot V.Senkaus, Lietuvoje nė vienas metalo gamintojas negamina masinės produkcijos, o tik mažą serijinį arba vienetinį kiekį. Tai galbūt juos ir išgelbėjo. "Kiek žinau, nė vienas lietuvis nedaro milijardų šaukštų - tuo užsiima Azijos gamintojai. Lietuviai stengiasi gaminti kokybiškus įvairaus sudėtingumo gaminius. Pavyzdžiui, koks nors koncernas stato dvi gamyklas - vieną Brazilijoje, kitą - Argentinoje. Jam, pavyzdžiui, reikės tik dviejų vienetinių detalių - po vieną į kiekvieną gamyklą. Kad šias dvi detales pagamintum, reikia jas suprojektuoti, pasidaryti ruošinį, pagaminti pačią detalę, ją išvežti. Daug administracinio darbo, daug žiūrėjimo ir trepsėjimo... Tokį dalyką nusipirkti kur nors Azijoje yra per daug toli ir per daug sudėtinga. Todėl tuo ir užsiimame mes. Visi lietuviai metalo gaminių eksportuotojai ir specializuojasi tokių mažo kiekio vienetinių detalių gamyboje. Mes, pavyzdžiui, detalę per dvi dienas galime pagaminti, ir vairuotojas ją per dieną nuveš užsakovui. Galbūt mes ją brangiau pagaminame, bet išlošiame greičiu, lankstumu ir stabilia patikima kokybe", - pasakojo V.Senkus.

Tuo metu masinės produkcijos gamintojams, jo teigimu, labai sunku konkuruoti su Azijos gamintojais. O geros kokybės, sudėtingų detalių poreikis, V.Senkaus manymu, niekada neišseks. "Jeigu Europoje pasitaiko krizė, žmonės vis tiek automobiliais važiuoja, šaldytuvais naudojasi, tik ieško pigesnio ir kokybiško. Geras gamintojas iškart tokį ir pasiūlys - pigesnį, bet kokybišką. Gamybą jis perkels į žemų kainų šalį. Mes tokie ir esame, taigi ir mums darbo netrūks", - tiki įmonės vadovas.

120-130 darbuotojų įdarbinanti "Stevila" plėstis neketina. V.Senkus mano, kad svarbiau kelti kompetenciją, gaminti dar sudėtingesnius gaminius. Todėl seka visą informaciją, kur būtų galima kelti kvalifikaciją, gal pasinaudoti Europos Sąjungos fondais ir programomis. Jis negailėjo patarimų ir kietiems verslininkams, kurie norėtų įsilieti į europines gamybos grandines ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų nuostolių per kitas krizes. "Pirma, reikia turėti labai gerus stabdžius ir neprisiskolinti per daug bankuose, - ilgai negalvojęs dėstė pašnekovas. - Antra, žmogus turi būti savo srities kompetentingas specialistas, net fanatikas. Reikia būti geru praktiku, mokėti užsienio kalbų ir lėtai judėti į priekį. O užsieniečių bijoti nereikia. Jeigu sugebame daiktą pagaminti kokybiškai, laiku, už priimtiną kainą, darbo tikrai netrūks." V.Senkus pagal išsilavinimą yra inžinierius mechanikas, abu su žmona, kuri taip pat dirba įmonėje, yra technikos mokslų daktarai. Jis verslą, kaip sako, pradėjo nuo nulio - garaže su dviem kompanionais "gręžė skyles metalo detalėse".

"Kaip mėgstu sakyti, protas turi eiti pirma, - pabrėžė verslininkas. - Mano supratimu, teikti kaimo turizmo paslaugas, iškepti šašlyką, nupjauti pievą, nuomoti valtis gali ir gana nekvalifikuotas žmogus, komunikabilus, malonus. Arba masažą daryti didelio išsilavinimo nereikia - darbuotoją galima paruošti per du mėnesius. Bet daugiau pasiekusios valstybės nėra vien turizmo šalys. Kuo didesnė šalies gyventojų dalis yra labai kvalifikuota ir daro tokius darbus, kurių nesugeba padaryti gretimi kraštai, tuo labiau tikėtina, kad savo produktus ji kaimynėms parduos brangiau. Produktas turi būti paklausus ir jį turi būti sunku pagaminti. Tam reikia didžiulės specialistų kompetencijos, o ją sunku įgyti. Lietuvoje garsėja lazerių, metalo gamintojai, bet jie savą kompetenciją įgijo ne per metus ar dvejus, o per dešimtmečius. Reikia išnaudoti savo protą. Mums svarbu, kad į Lietuvą ateitų pinigai iš užsienio. Antai japonai, kaip ir mes, neturi daug žemės, iškasenų, bet gyvena protu. Mojuodami šiaudine skrybėle jų nė per tris gyvenimus tikrai nepavysime".

Galimybė išgyventi globalioje konkurencijoje

VšĮ "Versli Lietuva" generalinis direktorius Paulius Lukauskas pasakojo, kad bene ryškiausias europinės gamybos grandinės, kurioje dalyvauja ir mūsų gamintojai, pavyzdys yra IKEA koncernas. Jam produkciją tiekia didieji mūsų krašto baldų gamintojai - "Vilniaus baldai", "Klaipėdos baldai", "Freda", SBA koncernas. UAB "Jūratės medis" jam gamina klijuotos medienos statybines konstrukcijas, masyvios medienos sijas ir klijuotos medienos denginius. 80 proc. produkcijos bendrovė eksportuoja. Medienos ruošinius eksportuoja ir kitos krašto įmonės, didžiausia - UAB "Juodeliai".

P.Lukausko teigimu, neabejotinas dalyvavimo europinės gamybos grandinės lyderis yra mūsų metalo apdirbimo pramonė, gaminanti detales dideliems koncernams: tiek automobilių, tiek kitų įrengimų. Jis pamini UAB "Lanksti linija" (metalinės dalys, galutiniai produktai, IKEA), UAB "Stevila" Marijampolėje (metalo apdirbimas), AB "Astra" Alytuje (dalys branduolinei energetikai, užsakovai - prancūzai, ir nerūdijančio plieno talpos maisto pramonei), BCT Kaune (metalo apdirbimas, įvairios detalės), AB "Progresas" Kėdainiuose (metalinės plieno talpos naftos produktams, įvairios sudedamosios dalys sniego valymo mašinoms (užsakovai Suomija), UAB "Metalistas LT" Panevėžyje (metalo detalės, laivų duslintuvai, "Rols-Royce" detalės), UAB "Karbonas" Kaune (metalinės nerūdijančio plieno detalės Skandinavijai).

Įvairius tarpinius produktus Europos pramonei gamina plastiko įmonės, tarp jų - Šiaulių UAB "Hoda", UAB "Artilux" (dirba su IKEA), Kauno UAB "Metga" (dirba su Skandinavija, Olandija).

"Vis dėlto nemanau, kad dalyvavimas tokiose didesnėse europinėse grandinėse yra universali apsauga nuo įvairių krizių ir nelaimių. Didžiausia panacėja yra turėti diversifikuotą verslą skirtingose srityse, - sakė P.Lukauskas. - Bet dalyvavimas tokiose grandinėse turi savų pliusų. Mažoje šalyje, kurioje veikia mažos įmonės, išaugti dideliems koncernams labai sunku. Todėl būti šalia tų koncernų arti geografiškai, pasiekiamiems transportu, būti lanksčiu nedideliu jų tiekėju yra vienintelė galimybė išgyventi globalioje konkurencijoje. Ir dalis įmonių sėkmingai ta kryptimi nuėjo."

Jis priminė ir tokio bendradarbiavimo minusus. Mat krizės metu labai smuko, pavyzdžiui, automobilių pramonės gamyba. "Kai prisiriši prie vieno užsakovo, gamini tik jam, tampi priklausomas, ir vieną dieną tavo verslas gali baigtis, - sakė "Versli Lietuva" vadovas. - Kita vertus, aukšta pridėtinė vertė, apie kurią visi svajoja, gali būti sukurta tiek gamybos, tiek paslaugų srityje. Yra puikių pavyzdžių pasaulyje, kad šalys nuėjo vienu ar kitu keliu. Vokietijos sėkmė daugiau gamyba, pramonė. Didžiojoje Britanijoje labiau dominuoja paslaugų sektorius. Nors ši valstybė, kažkada gan radikaliai pasukusi į paslaugas ir gamybą gerokai susiaurinusi, šiandien šiek tiek gailisi, kad jai trūksta tam tikro balanso. Vienas didžiausių mūsų pranašumų yra talentingi, kvalifikuoti darbuotojai. Jie ir yra mūsų sėkmė."

Pasak pašnekovo, negalime konkuruoti darbo jėgos kaina su Azijos valstybėmis, bet konkuruojame kitais dalykais: lankstumu, užsakymo greičio įgyvendinimu, artumu rinkai. "Prieš globalią krizę labai daug Vakarų Europos tiekėjų buvo išėję į Aziją ir nesuko galvos pirkdami gaminius dideliais kiekiais, nebijodami šiek tiek pakaupti ir į sandėlį, bet krizė išmokė ir Vakarų kompanijas iš naujo įvertinti tą lankstumą ir galbūt tiekimą nedidele apimtimi - ką mes galime, o Azija - nelabai. Todėl nemažai Vakarų europiečių grįžo prie Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos, tiekėjų", - sakė jis. Todėl esą šiandien renesansą išgyvena tekstilė - daug Vakarų kompanijų nusigręžė nuo Azijos ir nusprendė geriau dirbti su arti esančiais tiekėjais, kurie gali pagaminti greitai ir nedidele apimtimi. Tekstilė yra ne vienintelis tokių pokyčių pavyzdys. "Mes, maža šalis, visada būsime priklausomi nuo to, kiek sugebėsime savo produktų ir paslaugų parduoti užsienyje. Toks visų mažų valstybių likimas, ir tai ne visada yra blogai. Singapūro, turinčio 4 mln. gyventojų, pragyvenimo lygis vienas aukščiausių pasaulyje. Liuksemburgas, Suomija sugeba pasiekti aukštą pragyvenimo lygį daugiausia uždirbdamos pinigus užsienyje", - kalbėjo P.Lukauskas.

Komentaras: paslaugos paslaugoms nelygu

Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Povilas Gylys neįžvelgia didelių pavojų dėl to, kad Lietuvoje gamyba labai sumažėjo, o verslas atsisuko į paslaugas. "Paslaugų dalies bendrajame nacionaliniame produkte (BNP) augimas iki protingo lygio laikomas pažangia tendencija. Kažkada paslaugos Lietuvoje buvo menkos, dabar jos sudaro iki 70 proc. BNP. Bet jos skirtingos. Sutinku, kad paslaugų sektorius, pradedant kavinėmis ir baigiant įvairiomis pramogomis, yra jautresnis žmonių perkamosios galios mažėjimui. Bet jeigu padėtis šalyje normalizuotųsi, nebūtų tų bėdų. Be to, nemaža dalis paslaugų susijusi su smulkiuoju ir vidutiniu verslu", - LŽ savo argumentus dėstė P.Gylys.

Profesorius mano, kad valstybė neturi daug svertų daryti įtaką ekonomikos struktūrai. "Galiu pasakyti, kad antai vienas iš Vokietijos pranašumų prieš Didžiąją Britaniją yra tai, kad pastaroji daugiau pasikliauja paslaugomis, ypač finansinėmis, ji yra pasaulio finansinių paslaugų centras. O vokiečiai turi stiprią pramonę - dirba eksportui, kai kas sako, kad tai vokiečių pranašumas. Bet vokiečių bendrieji ištekliai turtingi, jie ilgą laiką pirmavo pagal eksporto apimtį, lenkė net JAV. Dideliems pramoniniams projektams reikia didelių pinigų. Nepaisant mūsų deklaracijų ir palankios mokesčių sistemos, neturime daug vadinamųjų plyno lauko investicijų. Užsieniečiai daugiausia žiūri, kaip perimti infrastruktūrą - mūsų brangiausius objektus, kurie yra "tinkliniai", pavyzdžiui, bankai, telekomunikacijos ir panašiai. Jie stengiasi paimti geriausius gabalus, bet nelabai nori investuoti", - aiškino P.Gylys.

Profesoriui labiausiai neramu dėl to, kad Lietuva, regis, dar nėra apsisprendusi, ar visas ekonomikos problemas turi išspręsti laisva rinka, ar tam tikrą vaidmenį turi vaidinti ir valstybė, kuri galėtų paveikti vieną ar kitą ekonomikos struktūrą. "Kadangi 20 metų buvo aiškinama, kad viską išspręs rinka, taip pat suteiks ir stabilią bei pažangią ekonomikos struktūrą, mes ekonomikos praktiškai nevaldėme. Bet ekonomika yra inertiška - staiga per 12 sekundžių kaip automobilis nepasieks 100 km per valandą greičio. Tai lėti procesai", - sakė P.Gylys. Jo įsitikinimu, valstybės vaidmuo ekonomikos procesuose turėtų būti optimalus - ne reguliuoti privačią žmonių veiklą, bet spręsti strateginius klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"