TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pildosi švedų svajonė apie Baltijos žiedą

2014 06 18 12:10
Iš kairės: energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, „Svenska Krafnat“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas, premjeras Algirdas Butkevičius. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotraukos

Lietuvą ir Pietų Švediją sujungsianti elektros jungtis „NordBalt“ strateginiu ir saugumo požiūriu svarbi ne tik Lietuvai. Per dvejus ateinančius metus įgyvendinus šį ir kitus elektros infrastruktūros projektus regione, išsipildys sena švedų svajonė apie Baltijos žiedą, sujungsiantį Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas.

Apie prieš kelis dešimtmečius gimusią švedų svajonę antradienį Klaipėdoje kalbėjo Švedijos perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Svenska kraftnät“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas.

Saugesnis Baltijos regionas

„Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį buvau Švedijos parlamento narys ir gerai prisimenu diskusijas apie „Baltijos žiedą“. Tai buvo vizija – sujungti visas valstybes aplink Baltijos jūrą tarptautinėmis elektros jungtimis. Jau nutiestos ir dabar tiesiamos jungtys - „EstLink-1“, „Estlik-2“, „NordBalt“, „LitPol Link“, - svajonę apie „Baltijos žiedą“ paverčia tikrove“, - sakė M. Odenbergas.

Estijos ir Suomijos jungtis „EstLink-1" - pirmoji Baltijos valstybių jungtis į Vakarus - pradėjo veikti 2006 metų pabaigoje. Jos galia - 350 megavatų. Antroji elektros jungtis tarp dviejų valstybių – povandeninis 650 megavatų galios elektros kabelis „Estlink-2“ pradėjo veikti 2013 metų gruodžio mėnesį. Investicijos projektui siekė apie 1,1 mlrd. litų.

2015 metais Lietuvą ir Lenkiją sujungs elektros jungtis „LitPol Link“. Ji bus pradėta eksploatuoti 500 megavatų galia, o nuo 2020 metų planuojama 1000 megavatų galia. Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą gali siekti apie 1,5 mlrd. litų, iš jų trečdalį skirtų Lietuva. Apie 70 proc. sumos prašoma iš Europos Sąjungos.

2015 metų pabaigoje turėtų pradėti veikti ir elektros jungtis „NordBalt“, 450 kilometrų ilgio povandeniniu ir požeminiu 700 megavatų galios kabeliu sujungsianti Lietuvą ir Švediją. Planuojama, kad šio projekto vertė sieks apie 1,9 mlrd. litų. Investicijas, taip pat ir projektui skiriamą Europos Sąjungos paramą lygiomis dalimis dalijasi Lietuva ir Švedija.

„Galvoju, kad kai investuojame į „NordBalt“, investuojame į saugesnį Baltijos regioną. Juk niekam Baltijos valstybėse ne paslaptis, kad Rusija energetiką ir energetikos išteklius naudoja kaip politikos įrankį. Baltijos jūros dugnu nustiesta elektros jungtis, be jokios abejonės, suteiks daugiau saugumo. Jungtis leis tiekti elektrą į Lietuvą ir taip pat į kaimynines šalis“, - pabrėžė M. Odenbergas.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad Lietuva turi draugišką ir garbingą kaimyną. „Matydami geopolitinę situaciją dar geriau suprantame „NordBalt“ projekto svarbą. Tikime, kad 2015 metų pabaigoje Lietuva, Latvija ir Estija nebebus kažkokia išskirtinė energetinė sala, atskirta nuo Europos ir Skandinavijos šalių. Džiaugiamės turėdami garbingus kaimynus švedus, su kuriais galėsime kitais metais kartu pasidžiaugti įgyvendintu projektu. Tai istorinis įvykis, liudijantis Lietuvos ir Švedijos naują mūsų šalių bendradarbiavimo lygį“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Sukurs bendrą rinką

Energetikos specialistai mano, kad „NordBalt“ projektas strategiškai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Švedijai. Lietuvai jungtis suteiks energetinį saugumą ir patikimumą, leis diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, ir, kaip manoma, gauti pigesnės skandinaviškos elektros.

Birželio 17 dieną narai nuleido kapsulę į Kuršių marių dugną ties vieta, kur nuguls tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelis.

Tačiau projektas ne mažiau svarbus ir Švedijai, kurios hidroelektrinės ir atominės jėgainės pagamina daugiau elektros nei kartais reikia pačiai Švedijai. Šį perteklių naująja jungtimi bus galima parduoti Baltijos valstybėms.

M. Odenbergas pripažino, kad tiesiams elektros kabelis praplės elektros rinką Baltijos regione. Mat Švedija ir Baltijos šalys priklauso vienai Šiaurės šalių elektros biržai „Nord Pool Spot“. O šios biržos mechanizmas toks, kad pirma atskirose kainų zonose susiformuoja bendra kaina, o paskui elektra teka iš pigesnės į brangesnę.

„Svarbu, kad jungtis padės sukurti saugią, konkurencingą, likvidžią elektros rinką Baltijos regione. Tiesa, kurį laiką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dar kils kliūčių laisvai tekėti elektrai, nes nepakanka pralaidumo galimybių tarp Estijos ir Latvijos“, - sakė Švedijos perdavimo operatorės vadovas.

Galingesnę elektros jungtį tarp Estijos ir Latvijos šių valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai planuoja nutiesti iki 2020 metų.

M. Odenbergas pareiškė viltį, kad niekas nesutrukdys laiku ir neviršijant biudžeto iki 2015 metų pabaigos įgyvendinti „NordBalt“ jungties projektą. „Šis projektas nėra vien fizinė elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos. Jo tikslas sujungti ir plėtoti Baltijos regiono energetikos rinką, dalytis žiniomis, technologijomis, valdymo patirtimi“, - sakė „Svenska kraftnät“ generalinis direktorius.

Projekto smegenys

Šią savaitę Klaipėdoje pradedamas statyti vienas svarbiausių „NordBalt“ projekto įrenginių - nuolatinės srovės intarpas. „Tai jungties smegenys. Jos nukreips elektros energijos srautą atitinkamai pagal tai, kokia susidarys padėtis „Nord Pool Spot“. Mat elektra Šiaurės šalių biržoje visada tekia iš pigesnės kainų zonos į brangesnę ir niekada priešinga kryptimi. Du veidrodiniai srovės keitikliai Klaipėdoje ir Nybro mieste Švedijoje valdys šią sistemą, tai yra atitinkamai pasuks srautą ta kryptimi, kur elektros poreikis bus didesnis ir kur nusistovės didesnė kaina“, - aiškino „Litrgid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Šiaurės šalių biržoje „Nord Pool Spot“ veikia dviem etapais. Pirmiausia skirtingose kainų zonose, pavyzdžiui, Lietuvos ir Pietų Švedijos, susiformuoja kaina pagal pasiūlą ir paklausą. Tuomet kainos kainos tarpusavyje lyginamos ir elektra nukreipiama iš pigesnės zonos į brangesnę. Šiuo metu Lietuvos zonoje kainos dažniausiai didesnės nei Švedijoje, tačiau, kol nepradės veiki „NordBalt“ jungtis, Lietuva neturi techninių galimybių gauti pigesnės švediškos elektros.

Baltijos jūroje jau nutiesta trečdalis (150 kilometrų) tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio. Lietuvos ir Švedijos krantuose vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir pradedami lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus trečia pagal ilgį aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir ilgiausia Baltijos jūroje.

„NordBalt“ galės patenkinti pusę vasaros dieną Lietuvoje suvartojamos elektros energijos poreikio.

Nuleido kapsulę ateities kartoms

Birželio 17 dieną narai nuleido kapsulę į Kuršių marių dugną ties vieta, kur nuguls tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelis. Taip simboliškai paminėta pirmosios Lietuvoje jūrinės jungties statybų pradžia. Maždaug aštuonių metrų gylyje palaidotoje kapsulėje užkonservuota žinutė ateities kartoms.

Iškilmingame renginyje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“ ir „Svenska Krafnat“ generaliniai direktoriai Daivis Virbickas ir Mikaelis Odenbergas, prie elektros tilto su Švedija įgyvendinimo prisidėjusių Lietuvos valdžios institucijų ir savivaldybių atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"