TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Piliečio laiškai: "Snoras" ir "snoriukai"

2012 02 27 6:00

Prirašę dešimtis tonų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausiąjį. Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų. Šaltinis: Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės 2010 metų birželio 8 dienos metinis pranešimas. Čia pacituoti žodžiai rado atgarsį Lietuvos žmonių širdyse. Bet kodėl jų negirdi tie, kuriems šie žodžiai buvo skirti?

Visai neseniai mus pasiekė džiugi žinia: Lietuvoje veikiantys (neapsiverčia liežuvis sakyti - lietuviški) bankai išbrido iš krizės ir džiaugiasi milijardiniais pelnais (per 2011 metus - 1,11 mlrd. litų). Vien SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų, o SEB banko grupė - 469,7 mln. litų pelno, nors metais anksčiau patirti milijoniniai nuostoliai.

Anot Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, 1,1 mlrd. litų pelnas yra artimas rekordiniam, kuris buvo užfiksuotas krašto ekonomikos pakilimo metu - 2007-aisiais.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, gražaus pelno komerciniai bankai susikrovė iš komisinių mokesčių. Pavyzdžiui, vien per 2011 metų III ketvirtį "Swedbank" iš to uždirbo 12,5 mln., "DnB" - 11,7 mln. litų daugiau nei per tokį pat laikotarpį 2010-aisiais. Komerciniai bankai milijonus litų kasdien susižeria iš kiekvieno savo kliento atsiskaitymo debetine ar kreditine kortele.

Bet kodėl išgirdus tokią džiugią žinią man pradeda skaudėti dantis?

Gal todėl, kad mes visi - kas po litą, kas daugiau, mokėdami ne mažiau "džiuginančias" sumas už elektrą, šildymą, komunalines paslaugas, gaudami niekingas palūkanas už patikėtas bankams santaupas ir mokėdami visai ne niekingas palūkanas už pasiskolintus pinigus, sunešėme jiems šiuos milijardus.

Ir vis dėlto - iš kur tokie pelnai? Spauda informuoja, kad bankai gerokai sumažino išlaidas. Na, manau, turbūt susimažino algas, sumažino darbuotojų skaičių ir šiaip krizės paveikti pradėjo efektyviau dirbti.

Pasirodo, ne: sėkmės "receptas" - niekingos palūkanos už depozitus tapo dar niekingesnės, o paslaugų įkainiai ne tik nesumažėjo, o tapo dar didesni.

To nepasakysi apie infliaciją ir būtiniausių prekių kainas. Su jomis viskas kitaip. Produkcijos supirkimo iš ūkininkų kainos nedidėja, bet kažkodėl ir perdirbėjai, ir pardavėjai turi vis daugiau išlaidų, ir kai kurie pirkėjai tų kainų jau nebeprisiveja.

Labai ironiškai nemažai daliai Lietuvos žmonių skamba gydytojų patarimai per speigus pavalgyti sočiau, riebiau ir neiti į lauką alkaniems.

Abejotinos fondo funkcijos

O dabar - rimtai. Daug prirašyta apie "Snoro" "paėmimą visuomenės poreikiams" (negaliu šių žodžių nerašyti kabutėse) ir likvidavimą (ir vėl žodis "bankrotas" nelimpa), bet klausimų vis tiek daugiau negu atsakymų. Man irgi norisi kai ko paklausti.

Pirmiausia, kodėl niekas nekalba apie valstybės įmonės "Indėlių ir investicijų draudimas" vaidmenį, kurį ji atliko (teisingiau pasakius - neatliko) šioje istorijoje. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 skirsnio 18 str. skelbia, kad draudimo įmonė - valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas": vertina draudimo įmonės riziką; investuoja administruojamus fondus... į draudimo įmonės tarybos nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius ir indėlius Lietuvos banke.

26 str. 1. kalba apie tą patį.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl buvo investuota ten, iš kur negalima pasiimti, kai lėšų prireikė patiems? Ar ne per didelė prabanga išlaikyti apie 1 mln. litų per metus kainuojantį indėlių draudimo fondą, kuris pagrindinės savo funkcijos neatlieka ir šiuo atveju dirba tik kaip Vyriausybės pinigų perskirstymo punktas?

Kyla ir daugiau klausimų

Kiek ir už kokią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių buvo įsigijęs "Snoro" bankas?

Kiek ir už kokią sumą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių buvo įsigijusi valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas"?

Kiek milijardų pradanginta "Snore"?: 880 mln. litų (tokio dydžio pretenzijos pareikštos Raimundui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui); 1,083 mlrd. litų, kurių, kaip pranešė, ieško banko administratorius Neilas Cooperis? 3,4 mlrd. litų, o vėliau 3,9 mlrd. litų (kaip pranešė Lietuvos bankas)? O kaip su tais 2 mlrd. litų, rastais Šveicarijoje (tai buvo paskelbta dviem dienomis anksčiau, nei Lietuvos bankas pranešė, kad trūksta jau 3,9 mlrd. litų)? Ar tuos 2 mlrd. litų pridėti prie minėtos sumos, ar iš jos atimti?

Įdomu būtų sužinoti, kiek dar liko "Snoro" turto ir ar iš viso jo užteks bankroto administratoriaus komandos apetitui patenkinti?

Kodėl "Snorą" auditavusi kompanija UAB "Ernst & Young Baltic" tiko ne tik "Snorui", bet ir Lietuvos bankui, kurį taip pat buvo pasamdyta audituoti?

Buvo atkirsti nuo banko

Palikime tai nagrinėti analitikams ir politikams. Panagrinėkime, kaip esant šiai situacijai buvo elgiamasi su Lietuvos gyventojais.

Nepasirūpinta elementaria informacija žmonėms, kurių minios būriavosi prie banko skyrių.

Pradėjus išdavinėti po 500 litų indėlininkams veikė nedaug bankomatų (iš 339), prie jų buvo didžiulės eilės, baigdavosi pinigai, o žmonės, neturėdami informacijos, blaškėsi nuo vieno bankomato prie kito.

Antrarūšiai tapo žmonės, kurie banko kortelių neturėjo.

Nesuprantama, kodėl banko administratorius Simonas Freakley, turėdamas savo dispozicijoje 258 aptarnavimo taškus ir pakankamai darbuotojų (tuo metu banke dar dirbo 1351 darbuotojas), kuriems buvo mokami atlyginimai, leido atidaryti tik 5 banko skyrius.

Klientai negalėjo patekti į išsinuomotus seifus, kas visai nesuprantama, nes su banko veikla tai neturėjo nieko bendro, o žmonės negalėjo disponuoti savo nuosavybe. Tokia situacija galėtų būti vertinama kaip LR Konstitucijos pažeidimas.

Nors darbuotojų netrūko, buvo sustabdytas paslaugų teikimas Lietuvos gyventojams (taip pat ir įmonėms). Kaip žinome, banko paslaugomis naudojosi per milijoną Lietuvos žmonių, kadangi "snoriukų" skaičius (258 - 36 proc. visų Lietuvoje esančių bankų aptarnavimo taškų) ir šių dislokacija buvo jiems patogi.

Uždarius "snoriukus" mažesnių gyvenviečių ir kaimų žmonėms teko važiuoti didelius atstumus į kitų bankų aptarnavimo taškus, norint gauti elementarias paslaugas. Žinant, kad tos paslaugos yra mokamos, buvo galima uždirbti bent pono S.Freakley honorarui.

Pasityčiojimu iš žmonių, patikėjusių "Snorui" savo pinigus, laikytinas ir reikalavimas patiems apskaičiuoti, kiek bankas jiems skolingas, kai visa tai yra suskaičiavusi moderni banko elektronika.

Ne mažiau skaudu žmonėms, apgautiems tiek banko, tiek ir valdžios, girdėti pagiežingas finansų ministrės ir kitų valdžios žmonių užuominas, kai jų pastangos bent dalinai apsaugoti savo sunkiai uždirbtų pinigų vertę nuo infliacijos buvo įvardytos kaip gobšumas ir noras "daug uždirbti", nepaisant didelės rizikos.

Šiek tiek apie rizikas

2011 metų gegužę spaudoje į apžvalgininkės klausimą "Ar šiuo metu jūs įžvelgiate kokių nors grėsmių, galinčių kilti bankininkystės sektoriui?" Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas atsakė: "Tikrai ne." Panašios mintys išsakytos ir Lietuvos banko ataskaitoje už tris ketvirčius.

Per visas žiniasklaidos priemones buvo išplatinta informacija apie tai, kad bankas "Snoras" užsienio agentūrų įvertintas kaip geriausias 2010 metų komercinis bankas Lietuvoje, o reitingų agentūros "Snorui" suteikė gana gerus reitingus ir reitingų perspektyvą.

Kaip gali paprastas Lietuvos žmogus "įvertinti rizikas", jeigu to nesugeba padaryti aukščiausio rango specialistai?! Net ir po "Snoro" bankroto paskelbimo V.Vasiliauskas pripažįsta, kad "...šio banko mažmeninė bankininkystė veikė idealiai, IT sistemos idealios, tinklas - labai gerai išplėtotas" ir "...gana agresyvi rinkodara, ir, matyt, ne paskutinis faktorius - pelningumas, arba orientacija į pakankamai greitą pelną."

Po tokių atsiliepimų peršasi mintis, kad "Snoras" tikrai galėjo tapti puikiu valstybiniu komerciniu banku ir patenkinti visuomenės poreikius geriau nei kiti bankai.

Kuo kalti žmonės - banko indėlininkai, kuriems buvo įsiūlyta ne banko indėlio sutartis, o indėlio sertifikatas, kuriame esminis žodis - indėlis, užtikrinant, kad tokiam indėliui taip pat galioja indėlių draudimo taisyklės? Kodėl jie neatgavo savo pinigų, nors jų kaltės čia net ir su mikroskopu neįžiūrėsi?

Niekuo negalima pateisinti to, kad nebuvo grąžinti teisėtiems lėšų savininkams pinigai už nupirktas, bet neįregistruotas "Snoro" akcijas, kurie "gulėjo" investicinio banko "Finasta" sąskaitose.

Valstybė nepasinaudojo galimybe "Snoro" indėlininkams vietoj grynųjų pinigų pasiūlyti valstybės taupymo lakštų padoriomis palūkanomis, tai būtų padėję sumažinti infliacijos poveikį, o valstybei - sumažinti skolinimosi poreikį.

Buvo kalbama, kad netekusios lėšų bankrutuos dalis įmonių, bet valdžios intonacijos buvo tokios, lyg būtų kalbama apie daiktą, o ne apie gyvus žmones - tų įmonių savininkus ir darbuotojus.

Dėl įstrigusių "Snore" pinigų nemažai gydymo įstaigų prarado pinigus, taip reikalingus Lietuvos žmonėms gydyti. Vien policijos skola "Sodrai" dėl įšaldytų "Snore" pinigų padidėjo 800 tūkst. litų, nuo 5 iki 5,8 mln. litų.

Patekę į tinklą

Yra toks tinklas - tralas. Laivas (traleris) traukia tinklą ir žuvys, patekusios į jį, jau nebegali pasprukti. Jau sustabdžius "Snoro" veiklą įvyko kažkas panašaus - bankas priiminėjo pervedimus, bet lėšos nepasiekdavo adresato. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė įvardijo tai kaip atsitiktines klaidas, nors XXI amžiuje, turint vieną  moderniausių bankų sistemoje technologinių įrangų (tai pripažino ir Lietuvos banko vadovas), tokios "klaidos" neįmanomos.

Ne tik Seimo narei Loretai Graužinienei, bet ir man neaišku, ką per 8 dienas už 17 mln. litų nuveikė S.Freakley, nes jo pateiktoje informacijoje nebuvo nieko naujo, ko nebūtų galima sužinoti pasižiūrėjus į "Snoro" ir Lietuvos banko ataskaitas.

Apibendrinant banko "Snoras" problemas labai tiktų Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo dalyvio Gedimino Jakavonio inicijuotoje diskusijoje banko "Snoras" bankroto tema pasakyti žodžiai: "...Kaip reikia nemylėti savo valstybės žmonių priimant tokius sprendimus."

Stasys BRUNDZA

Lietuvos pilietis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"