TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pilies uoste daugėja lankytojų

2010 11 24 0:00
Per mėnesį pilies uostelyje švartuojasi vidutiniškai 250 jachtų ir pramoginių laivų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos pilies uostas 2011 metų rugpjūtį priims apie 50 didžiųjų burlaivių, kurie dalyvaus regatoje "The Tall Ships Races Culture 2011".

Tarptautinė organizacija "Sail Training International" į ateinančių metų renginių grafikus įtraukia Lietuvą jau antrą kartą. Didžiausi pasaulio burlaiviai, plaukdami iš Gdansko į Europos kultūros sostine 2011 metais paskelbtą Suomijos Turku miestą, užsuks į tarpiniu regatos uostu pasirinktą Klaipėdą.

Įvertino pastangas

Regatos organizatoriai atsigręžė į Klaipėdą, kai lietuviai 2009 metų vasarą, per finansinės krizės piką, pademonstravo gebėjimus be didelių materialinių išteklių surengti pasaulinės Didžiųjų burlaivių regatos baigiamąjį etapą. Iki tol savivaldybės susirašinėjimai ir abipusiai vizitai, siekiant atkreipti "Sail Training International" dėmesį į Lietuvos uoste vykstančias jūrinės kultūros permainas, truko dešimtmetį.

Patvirtinimas, kad Klaipėda įtraukta į regatos maršrutą, gautas tuomet, kai dar niekas negalėjo numatyti finansinės krizės pasekmių. Atėjus laikui gauti valstybės paramą, Klaipėdos savivaldybei buvo skirta tik ketvirtadalis prašomos sumos - 1,5 mln. litų. Europiados renginio nustekenta savivaldybė išgalėjo sukrapštyti apie 300 tūkst. litų. Šventę gelbėjo savanoriai ir uosto įmonių neatlygintini darbai priimant bei išleidžiant laivus.

Klaipėdiečių entuziazmo plėtoti jūrinį turizmą neslopina net piliavietės tvarkymo barjerai. Teritorijos specialusis planas buvo rengiamas keletą metų, o per tą laiką pasikeitė archeologų nustatytos pilies ribos ir su tuo susiję plėtros projektai. Vis dėlto tikimasi, kad ateinančiais metais detalusis planas bus patvirtintas ir bus galima pradėti antrąjį teritorijos tvarkymo etapą. Nors bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" pastaraisiais metais įrengė jachtklubą ir atstatytuose Ryžių malūno bei Keltininko namo pastatuose atidarė viešbučius bei kavines, miesto širdimi vadinamai teritorijai turistinio patrauklumo stigs dar kelerius metus.

Organizuojant burlaivių ir jachtų priėmimus daug rūpesčių tenka Pilies uosto ir kruizinių laivų terminalo operatoriui "Klaipėdos laivų remontui". Tačiau pastangas vainikuoja rezultatai - Klaipėdos vardas vis dažniau minimas buriuotojams skirtuose užsienio leidiniuose.

Naujiena apie 2011 metų Didžiųjų burlaivių regatos maršrutą visas jūrinio turizmo įmones, o ypač istorinės pilies teritorijos naudotojas - bendrovę "Klaipėdos laivų remontas" ir miesto savivaldybę, skatina iš anksto ruoštis naujam vasaros sezonui. Savivaldybė vargu ar išsivers be valstybės paramos.

Investuoja į verslą

Pasak "Klaipėdos laivų remonto" direktoriaus Alvydo Butkaus, įmonė įgyvendina projektą "Jachtų uosto infrastruktūros plėtra". Šiais metais buvo investuota 700 tūkst. litų. Už šiuos pinigus įrengta uostelio vaizdo stebėjimo ir elektorinė praėjimo kontrolės sistemos, nupirktas krautuvas, jachtų transporteris, vandens ir elektros tiekimo kolonėlės bei jachtų remonto įranga.

"Šie metai buvo pirmieji, kai pagal koncesijos sutartį su Klaipėdos savivaldybe pradėjome eksploatuoti rekonstruotą Klaipėdos pilies uostą. Pastebime, kad pramoginė laivyba Lietuvoje vis populiarėja, tačiau pagal jos mastą tikrai negalime lygintis ne tik su Skandinavija, bet ir su gretimomis Baltijos valstybėmis", - sako A.Butkus.

Anot jo, naujasis uostas pastebimai pagerino Klaipėdos jūrinių paslaugų įvaizdį. Dabar jachtoms ir pramoginiams laivams patogiau ir saugiau švartuotis, uoste teikiamos visos laivelių savininkams būtinos paslaugos.

Prie Klaipėdos pilies šiemet akivaizdžiai padaugėjo lankytojų. Per mėnesį uostelyje švartuojasi vidutiniškai 250 jachtų ir pramoginių laivų. Tai penktadaliu daugiau nei 2009-aisiais. Ateinančiais metais uosto paslaugoms gerinti numatoma skirti maždaug 3 mln. litų. Už šiuos pinigus bus nupirktas transporteris jachtoms nuleisti ir pakelti iš vandens, pontoninės krantinės jachtoms švartuoti, įrengta degalų kolonėlė.

A.Butkus pažymi, kad būtų labai sudėtinga plėtoti uosto veiklą be Europos Sąjungos paramos. Pagal patvirtintą programą iš struktūrinių fondų Klaipėdos pilies uostui plėsti numatyta 1,2 mln. litų.

Savivaldybė, siekianti atkurti Klaipėdos pilies kontūrus ir dalį istorinės architektūros bei tai pritaikyti turizmui, taip pat tikisi gauti struktūrinių fondų lėšų. Pagal neseniai pateiktą finansavimo paraišką 20 mln. litų vertinamą projektą planuojama įgyvendinti iki 2015 metų. Jeigu vėlesniu laikotarpiu būtų nuspręsta atstatyti visą pilį, darbai kainuotų, vertinant 2008-aisiais apskaičiuotomis kainomis, 141 mln. litų. "Jūros vartais" pavadinta architektūrinė istorinės vietovės plėtra 2008 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"