TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinga skolinti pinigai

2009 03 02 0:00

Smunkant pasaulio ūkiui ekspertai guodė, kad kartu kris ir turimų kreditų palūkanų normos. Regis, paguodos diena išaušo.

Kintamąsias palūkanų normas pasirinkę bankų klientai jau džiūgauja. Tačiau nauji bankų skolininkai šių tendencijų nejaučia - tarpbankinių palūkanų normų smukimą kompensuoja išaugusios bankų maržos.

Tarpbankinėms palūkanų normoms tiek eurais (EURIBOR), tiek litais (VILIBOR) po nemenko augimo pradėjus gerokai kristi bankų skolininkai sujudo - vieni norėtų jas užfiksuoti žemas, kiti - atsisieti nuo šiuo metu jau esamų aukštų palūkanų normų.

Tačiau paskolų sąlygų keitimas kišenės greičiausiai nepalengvins, nes bankai, sutikę klientų prašymu jas koreguoti, iš naujo pervertina skolininkų riziką.

Per mažas atlygis už paskolą?

Paimtų paskolų palūkanų dydis visada jaudina skolininkus. Pasak bankininkų, tikėdamiesi paimtas paskolas grąžinti anksčiau nei nustatytas terminas, didžioji dalis klientų pinigus skolinosi su kintamosiomis palūkanų normomis. Patys jie tikėjosi ir dar vieno - mažesnių palūkanų normų ateityje.

Dar prieš metus išgąsdinti nuolat didėjančių palūkanų normų už paimtas paskolas litais šalies gyventojai jas keitėsi į mažesnėmis palūkanų normomis skaičiuojamas paskolas eurais. Šiuo metu pusės metų laikotarpio VILIBOR siekia 8,23 proc., o EURIBOR - tik 1,98 procento. Dėl šios priežasties beveik visos paskolos šiuo metu išduodamos eurais.

LŽ žinoma vilniečių pora prieš dvejus metus iš komercinio banko pasiskolino 200 tūkst. litų būstui pirkti su 1 proc. banko marža. Tuometinės VILIBOR palūkanų normos siekė apie 5 procentus. Kaip banko klientai patys prisimena, užfiksuoti palūkanų jie net neturėjo galimybės. Banko buvo raminami, kad palūkanos nedidės. Tačiau po pusmečio, kai pirmąkart buvo perskaičiuotos palūkanų normos, naujakuriai suprato, kad jų butas brangsta, ir kreipėsi į banką dėl sąlygų keitimo. Paskolos valiuta buvo pakeista iš litų į eurus. Sutarties keitimas kainavo kelis šimtus litų, o pradėjus taikyti EURIBOR sąlygų keitimo mokestis atsipirko per porą mėnesių. Pastaruosius metus jų paimtos paskolos metų palūkanų normos svyravo ties 5 proc., mėnesio įmoka bankui ties - 1100-1200 litų.

"Šį mėnesį iš banko gavome laišką su naujai perskaičiuotomis palūkanų normomis. Negalėjome patikėti - pusę metų jos dabar bus tik 3 proc., o įmoka bankui - tik apie 700 litų, nes paskolą pradėjome mokėti nuo didesnės palūkanų, o ne kredito dalies", - pasakojo banko klientai.

Esant žemai EURIBOR palūkanų normai ir mažai banko maržai jie ryžosi pasidomėti galimybe užfiksuoti palūkanas.

Pervertina dabartinėmis sąlygomis

Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius, LŽ komentavo, kad pasikeitus situacijai tarpbankinėje rinkoje ir padidėjus skolinimo rizikai dėl prastėjančios ekonominės padėties, šalyje klientų prašymus suteikti kreditus ar peržiūrėti sutarties sąlygas bankas taip pat vertina atsižvelgdamas į dabartines rinkos sąlygas.

"Peržiūrėdamas paskolos valiutą, didindamas kredito sumą ar kintamą palūkanų normą keisdamas į fiksuotą, arba priešingai, bankas atsižvelgia ir į maržą, kuri rodo paties banko patiriamas išlaidas. Jos atsiranda dėl šiuo metu smarkiai padidėjusios skolinimosi rizikos ir pasikeitusių tarpbankinių skolinimosi normų. Klientams, kurie teiraujasi apie galimybę pakeisti kredito sąlygas ir pasinaudoti mažesnėmis palūkanomis pakeitus paskolos valiutą į eurus, patariame kruopščiai apsvarstyti, ar toks sprendimas bus naudingas. Nors EURIBOR kursas sumažėjo, tarpbankinėje skolinimosi rinkoje situacija vis dar išlieka įtempta, o tai lemia, kad pakeitus palūkanų tipą, sumą ar valiutą, kaip ir numatyta sutartyje, bankas taikytų dabartiniu laikotarpiu nustatytą maržą, kuri gali būti didesnė, nei užfiksuota kredito sutartyje", - dėstė J.Murauskas.

Jis primena, kad tuo metu, kai situacija tarpbankinėje rinkoje buvo palanki ir skolinimosi ištekliai nuolat pigo, bankas taip pat atsižvelgdavo į pasikeitusią situaciją ir, gavęs kliento prašymą dėl banko nustatytos fiksuotos palūkanų dalies (maržos) sumažinimo, paprastai šias palūkanas sumažindavo.

"Rinkose atsiradus daugiau stabilumo, maržos šiuo metu nebedidėja ir artimiausiu metu jų augimo nenumatome. Maržos mažėjimo galima tikėtis tada, kai padidės bankų tarpusavio skolinimosi apimtis, rinkoje atsiras daugiau pasitikėjimo ir bus galima pigiau pritraukti lėšų", - sakė bankininkas.

Tikimasi supanašėjimo

J.Murausko teigimu, EURIBOR palūkanų norma mažėja dėl Europos centrinio banko sprendimų, kuriuos savo ruožtu lemia bendra ekonomikos situacija euro zonoje.

"Šiuo metu minėtame regione nėra jokių aiškių ekonomikos atsigavimo ženklų, todėl EURIBOR tendencijos artimiausiu metu neturėtų keistis. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma bus sumažinta 50 bazinių punktų kovo mėnesį ir tokiu pat dydžiu - per antrąjį ketvirtį. Įvertinus dabartinę rinkos situaciją, manoma, kad 3 mėnesių EURIBOR gali sumažėti dar 20-30 bazinių punktų - iki 1,55-1,65 procento", - teigė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas neseniai sakė, kad nuo metų pradžios kritęs VILIBOR dar mažės, o per dvejus metus turėtų priartėti prie EURIBOR, nes litas yra susietas su euru. Pastarąjį pusmetį VILIBOR mažėjo kelis kartus dėl papildomų Lietuvos banko veiksmų - pernai lapkritį komerciniai bankai sumažino privalomųjų atsargų normą ir sausį pakoregavo bankų sąrašą, kurių duomenimis remiantis apskaičiuojamas VILIBOR.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"