TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinganti elektra džiugina valdžią

2015 10 17 6:00
Milijardus eurų kainavusios elektros jungtys su Lenkija bei Švedija gali sunaikinti vietinius elektros gamintojus. LŽ archyvo nuotrauka

Kainų komisija prognozuoja, kad 2016 metais Lietuvoje elektros energijos rinkos kaina bus daugiau kaip 10 proc. mažesnė negu šiemet.

Paskelbtos optimistinės komisijos prognozės, energetikos ministro Roko Masiulio vertinimu, rodo, kaip išmintingai Lietuva investavo į energetinį saugumą. „Nors didžiuliai projektai pareikalavo didžiulių išlaidų, energijos ištekliai Lietuvoje pinga“, – džiaugėsi jis. Tiesa, nustatydama kitų metų elektros rinkos kainą, kuri bus naudojama formuojant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą (VIAP), komisija neįvertino nuo kitų metų pradėsiančių veikti elektros jungčių „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ – su Lenkija įtakos. Energetikos ministerija prognozuoja, kad, elektros energijai pradėjus tekėti iš Švedijos ir Lenkijos, elektra Lietuvoje galėtų atpigti apie 7 procentus.

Nevertino naujų jungčių įtakos

Kainų komisijos nustatyta elektros energijos rinkos kaina mažėja nuo 4,79 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) 2015 metais iki 4,27 ct/kWh 2016 metais, arba 10,86 procento.

Kitų metų elektros energijos rinkos kainą komisija nustatė įvertinusi praėjusių 12 mėnesių biržoje susiformavusią vidutinę faktinę elektros energijos kainą, pagalbiniais instrumentais bei dvišalėmis sutartimis parduotos elektros energijos kiekius ir kainas. Įvertinus elektros biržoje suprekiautus elektros kiekius, didžiausią įtaką kainos pokyčiui turėjo elektros biržoje susiformavusi mažesnė elektros energijos kaina.

Ateinantiems kalendoriniams metams nustatyta elektros energijos rinkos kaina bus naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui suformuoti bei AB „Lietuvos energijos gamyba“, kurioje gaminama elektra, būtina elektros energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

Komisijos patvirtinta elektros energijos rinkos kaina turės įtakos ir skaičiuojant tarifus buitiniams vartotojams. Juos Komisija planuoja patvirtinti iki lapkričio 30 dienos.

Lietuvai krinta geros kortos?

Energetikos ministras R. Masiulis įsitikinęs, kad mažėjančioms energijos kainoms daro įtaką Lietuvoje sėkmingai įgyvendinti infrastruktūros projektai. „Nors daug investicinių projektų įgyvendinome, gal dėl sėkmės, gal dėl to, kad gerai valdėme sąnaudas, mūsų energijos ištekliai tik atpigo“, – Lietuvos energetikos konferencijoje kalbėjo ministras.

R. Masiulis teigė, kad Lietuva buvo pasirengusi sumokėti energetinio saugumo kainą, bet padėtis taip sėkmingai susiklostė, „krito tokios geros kortos“, kad to neprireikė.

„Pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą atpigo gamtinės dujos. Nors daug ginčijamasi, priežastis, kodėl dujos atpigo, gana aiški. Didžiulę ekonominę naudą duos ir elektros jungtis su Švedija bei Lenkija. Net investavę gana dideles sumas – 182 mln. eurų (tiek Lietuva turės sumokėti už „Nord Balt“ jungtį), mes vis tiek galime tikėtis pigesnės elektros“, – kalbėjo R. Masiulis.

Ministras svarstė, kad Lietuvai galbūt pasisekė, nes net mokėdama papildomai už energetinį saugumą ji gauna ekonominę naudą. „Elektros kainos vartotojams mažėja – kai krinta gera korta, tai krinta“, – džiaugėsi jis. R. Masiulis įsitikinęs, kad „geras ir sveikas energetikos sektorius“ dar daug gero nuveiks Lietuvos valstybei.

Ministras papasakojo apie pirmyn judantį Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. „Šiuo metu esame numatę, kad VAE statybos sąnaudos turėtų būti apie 51 euras už megavatą, tai gana geras rodiklis, nes pirminio projekto savikaina siekė daugiau kaip 60 eurų už megavatą. Viskas eina geryn, projektas stiprėja, tik reikia kantrybės, sutarimo su kaimynais ir palankių rinkos sąlygų, kad jis pajudėtų“, – kalbėjo R. Masiulis.

Apie Lietuvos energetinę sėkmę, anot R. Masiulio, gerai informuoti net ES valstybių energetikos ministrai. Jis prisiminė susitikimą Londone su savo kolege Didžiojoje Britanijoje, kuri esą sakiusi: „Girdėjau girdėjau apie jūsų projektą, jis yra geriausiai parengtas projektas Europoje. Taigi jis gana gerai žinomas.“

R. Masiulis negailėjo komplimentų valstybės valdomų energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, kurios veržlumui iliustruoti ir pasitelkė veislinio eržilo įvaizdį. „Labai smagu matyti, kad energetikos įmonėse yra daug iniciatyvų. Pasižiūrėkime, kiek permainų įvyko, kiek lėšų sutaupė „Lietuvos energijos“ grupė. Įmonė tikrai sutvarkyta ir išvalyta. Galima palyginti su veisliniu eržilu, kuris kupinas jėgos ir yra ne tik sveikas bei galintis bėgti, bet ir sušukuotas bei iškvėpintas. Nuo kitų metų šita grupė yra pasirengusi dar greičiau bėgti aukštai iškėlusi Lietuvos vėliavą. Turime jaunus ir ambicingus vadovus, kurių nereikia stumti, kurie patys bėga. Kartais reikia net prilaikyti“, – džiaugėsi energetikos ministras.

Verslo akiniai – tamsesni

Verslo ir valdžiai oponuojančių politikų požiūris į Lietuvos energetiką gerokai skiriasi nuo optimistinių ministro vizijų. Prieš kelias savaites Seime surengtoje konferencijoje „Strateginiai pasirinkimai Lietuvos energetikoje: lūkesčiai ir galimybės“ šalies energetikos elitas – politikai, valstybinių ir privačių įmonių vadovai, asocijuotų verslo struktūrų atstovai – kalbėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami grandioziniai energetikos projektai kelia rimtų abejonių dėl racionalaus strateginio planavimo.

Išsakyta nuomonė, kad SGD terminalo pajėgumas kelis kartus viršija realų dujų poreikį Lietuvoje. O milijardus eurų kainavusios elektros jungtys su Lenkija bei Švedija gali sunaikinti vietinius elektros gamintojus.

Verslas nesupranta, kodėl šalyje mažėjant dujų vartojimui ir investuojant į biokuro plėtrą Lietuva toliau investuoja milžiniškas lėšas į dujų infrastruktūrą. Ir valstybinis rinkos reguliuotojas neranda atsakymų, kokią įtaką elektros kainoms ir konkurencijai darys energetikos rinkoje vis labiau dominuojantis valstybinis kapitalas.

Taip pat skaitykite: Interesai drąsko Lietuvos energetiką

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"