TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinganti nafta mažina grūdų augintojų pajamas

2016 02 04 6:00
2011-2015 metais grūdų derlius Lietuvoje išaugo 75 proc., o vidaus suvartojimas - tik 20 procentų. LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet pasaulyje prikuliama vis daugiau grūdų, tačiau dėl pingančios naftos mažėjant didžiausių žemės ūkio produktų importuotojų – Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių – perkamajai galiai grūdų parduodama vis mažiau, nors dalis pasaulio gyventojų kenčia badą.

Prognozuojama, kad šiemet pasaulio sandėliuose bus sukauptos didžiausios grūdų atsargos nuo 1980 metų. Tai mažina grūdų kainas ir žemdirbių pajamas. Vien per pastaruosius penkerius metus grūdai pasaulyje atpigo beveik 30 procentų.

Pasaulinės tendencijos veikia ir Lietuvą – mūsų šalies ūkininkų pajamos ir veiklos sėkmė priklauso nuo tolimų užsienio šalių pirkėjų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, 2011–2015 metais grūdų derlius Lietuvoje išaugo 75 proc., bet grūdai iš esmės auginami užsienio pirkėjams, nes mūsų šalyje jų suvartojama tik dalis, be to, vidaus suvartojimas per minėtą laiką didėjo tik 20 procentų. Todėl didelis derlius didino eksportą ir grūdų atsargas Lietuvoje. 2015 metų pabaigoje vien ūkininkai savo sandėliuose laikė apie 1,5 mln. tonų, arba dvigubai daugiau grūdų negu 2014 metų pabaigoje.

Žemdirbiai tikisi, kad grūdų kainos didės, todėl neskuba derliaus parduoti, tačiau tarptautinių ekspertų prognozės nėra optimistinės. Manoma, kad grūdų kainos per ateinančius penkerius metus nesikeis.

Rekordinis derlius

„Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais grūdinių augalų derlius buvo rekordinis – 6,5 mln. tonų. 2015 metų pradžioje grūdų atsargos sudarė 2,2 mln. tonų, 2015 metais supirkta – 3,2 mln. tonų, o vien iki rugsėjo mėnesio – 2,1 mln. tonų“, – sakė LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

2015 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais vidutiniškai parduota po 285 tūkst. tonų grūdų, arba 23 proc. mažiau nei 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Grūdų eksportas (1,1 mln. tonų) šiuo laikotarpiu buvo 4,4 proc. didesnis.

2016 metų pradžioje maistinių kviečių kaina siekė 158 eurus už toną ir buvo 18 proc. mažesnė negu prieš metus. Pašarinių kviečių – 153 eurai už toną, arba 6 proc. mažesnė kaina.

„Eksportas turėtų būti 200–300 tūkst. tonų didesnis, o vidaus rinkos apimtis nesikeis“, – prognozavo A. Gapšys.

LAEI duomenimis, per 2015 metų 10 mėnesių didžiausią javų grūdų eksporto dalį (74 proc.) sudarė kviečiai. 35 proc. visų lietuviškų grūdų eksporto teko Saudo Arabijai, 11 proc. – Ispanijai, 10 proc. – Latvijai, 7 proc. – Iranui. Į ES šalis eksportuoti grūdai sudarė 35 proc. viso eksporto. Vidutinė eksporto kaina buvo 188,8 euro už toną ir palyginti su 2014-aisiais ji buvo 4 proc. mažesnė.

Pasaulyje grūdai pinga

Pagal Tarptautinės grūdų tarybos (IGC) prognozę grūdų derlius pasaulyje 2015–2016 metų sezoną bus 1996 mln. tonų. Tai 34 mln. tonų, arba 1,67 proc. mažiau nei 2014–2015 metų sezoną.

„Numatomas mažesnis 2015–2016 metų grūdų derlius, palyginti su 2014–2015 metais, nes bus prikulta mažiau kukurūzų. Prognozuojama, kad grūdų 2015–2016 metais pasaulyje bus suvartota 1992 mln. tonų. Tai 0,15 proc. daugiau nei prieš tai buvusį sezoną. Vartojimas maistui dėl pasaulyje didėjančios žmonių populiacijos analizuojamu laikotarpiu turėtų padidėti 0,91 proc., o pašarinių grūdų – gali sumažėti 0,23 procento“, – dėstė A. Gapšys.

IGC duomenimis, grūdų prekyba pasaulyje turėtų sumažėti 7 mln. tonų, arba 2,48 proc., ir sudaryti 314 mln. tonų. „Grūdų prekybos sumažėjimo tikimasi dėl mažesnio kviečių ir miežių importo Artimųjų Rytų, Azijos šalyse ir Šiaurės Afrikoje. Grūdų atsargos 2015–2016 metų derliaus pabaigoje turėtų sudaryti 454 mln. tonų, tai būtų pačios didžiausios atsargos nuo 1980 metų vidurio“, – aiškino A. Gapšys.

Bendrovės „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei profesorius Gvidas Šidlauskas pažymi, kad grūdų derlius pasaulyje vis gerėja, o jų atsargos didėja beveik 50 metų. „Dabar kviečių atsargų sukaupta apie 200 mln. tonų. Tai daro įtaką kainai – esant pertekliui supirkimo kaina mažėja“, – teigė jis.

Vien 2012–2015 metais supirkimo kainos pasaulyje sumažėjo daugiau kaip 30 procentų.

„Grūdų kainos nėra džiuginančios. Jos tikrai ne tokios, kokių tikėjosi ūkininkai. Nuo 2012 metų šuolio yra tam tikras kritimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Jo nuomone, grūdų rinką ypač veikia rekordiškai kritusi pasaulinė naftos kaina. „Viena vertus, tai gerai, nes kritus naftos kainai mažėja ūkininkų energijos išlaidos. Kita vertus, matome, kad šalių, kurios pirkdavo daug maisto produktų, perkamoji galia gerokai sumažėjusi. Savaime suprantama, šių šalių, ypač naftą eksportuojančių valstybių, ekonominė padėtis daro neigiamą įtaką žemės ūkio produktų rinkai“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

A. Stančikas atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, rapsų kainų sumažėjimui neregėtas naftos pigimas daro tiesioginę įtaką. „Anksčiau dalis rapsų buvo naudojama biokuro, biodyzelino gamybai. Esant žemoms naftos kainoms gaminti degalus iš rapsų tapo visiškai nekonkurencinga. Kai tik pradėjo pigti nafta, paskui ją ėmė kristi ir rapsų kaina“, – kalbėjo jis.

„Eksportuojame pusantro karto daugiau grūdų, nei patys suvartojame. Tačiau įvertinkime tai, kad per ketverius metus ūkininkų išauginamų grūdų derlius išaugo apie 25 procentus. Žemdirbiai tikisi, kad grūdų kainos didės, todėl neskuba derliaus parduoti. Tačiau tarptautinių ekspertų prognozės nėra optimistinės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ekspertų nuomone, grūdų kainos 2016–2020 metais liks dabartinio lygio, nebent gamtos sąlygos pasaulyje sumažintų grūdų derlių“, – sakė A. Gapšys.

Lemia orai ir technologijos

Lietuvoje išauginamų grūdų kokybė – gana gera. Tai iš dalies patvirtina lietuviškų grūdų aukštesnės eksporto nei vidaus rinkos kainos. Antai 2014 metais maistinių kviečių eksporto supirkimo kaina buvo 196 eurai už toną, Lietuvoje – 154 eurai už toną, o 2015 metų pirmus dešimt mėnesių – atitinkamai 189 ir 167 eurai už toną.

Profesorius G. Šidlauskas teigia, kad Lietuvoje grūdų kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. „Kad grūdų kokybė būtų gera, reikia pasirinkti geras jų veisles ir tinkamai panaudoti trąšas, ypač azoto, bei kitas agrotechnikos priemones, pirmiausia nuo ligų ir kenkėjų. Bet lemiamas veiksnys vis tiek yra gamta: jeigu bus lietingi orai, mažai saulės, kokybiškus grūdus išauginti bus labai sunku“, – aiškino profesorius.

Gausesnį derlių, pasak profesoriaus, lemia daugelis veiksnių. Pernai augalai gerai žiemojo, neišnyko nei javai, nei rapsai. „Grūdų derlių iki 75 proc. lemia meteorologinės sąlygos, bet, žinoma, kuo labiau sukultūrinta dirva, kuo naudojama geresnė žemės ūkio technika, kuo aukštesnės technologijos, tuo žemdirbys mažiau priklausomas nuo gamtos“, – sakė G. Šidlauskas.

Kita vertus, jis patarė ūkininkams pasverti: ar siekti aukščiausios grūdų kokybės, ar geriausios ekonominės naudos iš savo investicijų? „Kas rimtai ūkininkauja, be abejo, nemažina investicijų, kurios padėtų gauti geros kokybės didelį derlių. Įsigyja žemės ūkio techniką, įsirengia sandėlius ir džiovyklas. Trąšų naudojimas Lietuvoje kasmet didėja maždaug 1–3 procentais. Be šių investicijų neapsieisime – ir derlius būtų mažesnis, ir grūdų kokybė prastesnė“, – svarstė G. Šidlauskas.

Šiemet pasaulio sandėliuose bus sukauptos didžiausios grūdų atsargos nuo 1980 metų. Tai mažina grūdų kainas ir žemdirbių pajamas. Vien per pastaruosius penkerius metus grūdai pasaulyje atpigo beveik 30 procentų.Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje išaugo derlingumas

2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, Lietuvos grūdų derlius padidėjo 22 procentais. Derliaus didėjimą lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis nuimtas plotas.

Žieminių javų derlius padidėjo 78 proc. dėl padidėjusio nuimto ploto (45 proc.) ir derlingumo (23 proc.).

Vasarinių javų derlius sumažėjo 24 procentais. Tai lėmė 22 proc. sumažėjęs nuimtas plotas ir 2 proc. – derlingumas.

Ankštinių augalų derlius padidėjo 2,3 karto – tam įtakos turėjo 93 proc. išaugęs nuimtas plotas ir 18 proc. – derlingumas.

Didžiausias grūdinių augalų derlingumas 2015 metais, kaip ir 2014-aisiais, buvo Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 5,4, 5,1 ir 5 tonos iš hektaro.

Nederlingiausi metai buvo Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskričių grūdinių augalų augintojams.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pasaulyje – grūdų perteklius

2015–2016 metų sezono pabaigoje pasaulio grūdų atsargos pagal pirminius vertinimus padidės 1 proc. ir pasieks 29 metų maksimumą. Atsargoms nežymiai išaugus pagrindinėse eksportuojančiose šalyse, laukiama rezervų padidėjimo Kinijoje, o šie grūdai paprastai nepasiekiami pasaulio rinkai.

Prognozuojama, kad grūdų prekyba kris apie 2 proc. – daugiausia dėl sumažėjusio kviečių ir miežių importo į Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką, kur surinktas gausus vietinis derlius.

Dėl sėkmingos 2016–2017 metų žieminių kviečių sėjos Šiaurės pusrutulyje, laukiama tik nedidelio grūdų kultūrų ploto sumažėjimo. Turint omeny išankstinius kviečių pavasario sėjos Pietų pusrutulyje vertinimus, pasaulinis grūdų pasėlių plotas 2016–2017 metais turėtų susitraukti apie 1 proc., palyginti su 2015–2016 metų sezonu.

Nors pasaulinė grūdų gamyba, kaip tikimasi, nepasieks rekordinės praėjusio sezono žymos, gausios grūdų atsargos leis išlaikyti perteklinę pasiūlą.

Šaltinis: Tarptautinė grūdų taryba (IGC)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"