TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinigai inovacijoms – lyg į kiaurą rėtį

2015 02 27 6:00
Ryčio Krušinsko teigimu, didžioji dalis Lietuvos pramonės orientuojasi į žemų ir vidutinių technologijų sektorių. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai atsidūrus inovacijų indekso gale Vyriausybė patvirtino naują mokslo ir technologijų parkų koncepciją. Tačiau aiškėja, kad bėda – ne pinigų trūkumas.

Vyriausybė skelbia, kad Ūkio ministerijos parengta nauja Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija "paskatins parkus siekti šalies ekonomikai reikšmingų rezultatų: pritraukti privačių investicijų, įsitraukti į tarptautines programas, tapti mažiau priklausomiems nuo valstybės paramos".

„Siekiant stiprinti šių parkų vaidmenį inovacijų sistemoje, didinti jų veiklos efektyvumą, skatinti teikti didesnę pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, Mokslo ir technologijų parkų koncepcijoje nustatytos parkų veiklos kryptys, veiklos stebėsenos ir vertinimo rodikliai, apibrėžtas jų vaidmuo įgyvendinant Sumanios specializacijos strategiją“, – pranešime teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Pasak ministro, moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijų kūrimas yra veikla, kurios dalį rizikos turi prisiimti valstybė, tačiau keliant didelius rodiklius ir nubrėžiant veiklos kryptis siekiama, kad parkai vis mažiau taptų priklausomi nuo valstybės paramos. Jie skatinami ieškoti finansavimo iš kitur, ne vien iš valstybės biudžeto. „Gaudami projektinį finansavimą parkai nėra motyvuojami patys užsidirbti lėšų, pritraukti privačių investicijų savo veiklai, aktyviai įsilieti į tarptautines programas. Todėl patvirtinta koncepcija turėtų padidinti mokslo ir technologijų parkų veiklos efektyvumą“, – vylėsi ūkio ministras E. Gustas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 mokslo ir technologijų parkų. Keturiuose parkuose, kuriuose dalininkės teises ir pareigas turi Ūkio ministerija, yra apie 180 inovatyvių įmonių. Jose dirba maždaug 1700 jaunųjų mokslininkų, tyrėjų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Problema kitur

Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius, pabrėžia, kad inovacijų problema Lietuvoje yra kompleksinė. Nors šalis inovacijoms, skaičiuojant pagal BVP, skiria panašiai tiek pat lėšų, kiek vidutiniškai ES valstybės, naudos jis beveik negauna. „Vertinant, kokį tai sukuria efektą - per pridėtinę vertę, per mokesčius, per ekonominę naudą Lietuvai, esame sąrašo gale, šalia tokių šalių kaip Rumunija ir Bulgarija“, – LŽ komentavo R. Krušinskas.

KTU mokslininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos verslo investicijos į inovacijas ir inovacinę veiklą - minimalios. Taip yra todėl, kad Lietuvos verslininkai nelinkę prisiimti rizikos ir investuoti savo pinigų, mat, R. Krušinsko žodžiais, didžioji dalis Lietuvos pramonės orientuojasi į žemų ir vidutinių technologijų sektorių.

„Kad sukurtume produktus, kuriuos galėtume eksportuoti už santykinai nedidelę kainą, naudojamės savo pigesnės darbo jėgos pranašumu. Dalis pramonės produkcijos nėra imli inovacijoms. Verslas nelinkęs investuoti čia savo pinigų", – tvirtino R. Krušinskas.

Jo teigimu, verslas išsilaiko naudodamas vidutines ar žemas technologijas ir nejaučia inovacijų poreikio. „Jei gali išgyventi ir dar uždirbti, kodėl turi investuoti ir konkuruoti. Juk taip, kaip yra, saugiau gauti savo pelną. Kyla klausimas: jei verslas nesiryžta investuoti savo pinigų, galbūt jis nemato greito efekto, kad atgautų tas investicijas. Tada naudojamasi viešojo sektoriaus pinigais, kurie atsveria tą riziką, bet neduoda naudos. Nes jos nepavyksta gauti. Taigi kam leisti savo pinigus, jei galima naudotis viešais ištekliais?“ – problemos esmę atskleidė R. Krušinskas.

Kad Ūkio ministerija pagaliau atkreipė dėmesį į mokslo parkus ir slėnius, yra gerai, tačiau to neužtenka. R. Krušinskas priminė, jog šiose vietose pirmiausia kuriamos užuomazgos smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kita vertus, parkai ir slėniai gali tapti platforma stambesniam verslui. „Tai tarsi tramplinas. Jei to nebūtų, išvis turėtume užmiršti inovacijų politiką Lietuvoje. Tai tiesiog viena iš priemonių“, – kalbėjo R. Krušinskas.

Faktai: problema - ne lėšos

Europos Sąjungos valstybių narių inovacinės veiklos lygis ir jos poveikis tiriamas pasitelkus suminį inovacijų indeksą. Lietuva, remiantis suminiu inovacijų indeksu, patenka į šalių, priskiriamų nuosaikioms novatorėms, grupę. Analizuojant Lietuvos suminio inovacijų indekso dedamąsias dalis pagal kiekvieną rodiklių grupę galima pamatyti Lietuvos pranašumą ir atsilikimą.

Antai finansavimo ir paramos srityje Lietuvos rodiklis palyginti nedaug atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau pagal kitas indekso dedamąsias nuo kitų ES šalių smarkiai atsiliekame. Konstatuojama, kad Lietuvoje yra menkas tyrimų sistemos atvirumas ir patrauklumas. Pavyzdžiui, doktorantai iš ne ES šalių Lietuvoje sudaro tik 0,24 proc. visų doktorantūros studentų, tuo metu kitose ES valstybėse - vidutiniškai net 24 proc. doktorantų.

Kita problema – menkas bendradarbiavimas ir verslumas. Labai maža dalis Lietuvos SVV įmonių diegia inovacijas.

Lietuva labai atsilieka nuo ES šalių ir intelektinės nuosavybės srityje. Tai ypač akivaizdu kalbant apie patentavimą: Lietuvoje pagal sukuriamą BVP tenka 0,39 patentavimo paraiškos, tuo metu ES - vidutiniškai 3,9 patentavimo paraiškos.

Labai mažas inovacinės veiklos efektas, prasti inovacijų diegimo į rinką ir komercinimo rezultatai. Ekonominio efekto rodiklis Lietuvoje yra žemiausias, lyginant su kitomis ES šalimis (Lietuvoje jis siekia tik 0,193, ES – 0,595). Tai lemia santykinai maža žinioms imliose srityse dirbančių asmenų dalis – Lietuvoje tokie žmonės sudaro 9,1 proc. visų 15-64 metų užimtų gyventojų, o ES – 13,9 procento.

Šaltinis: Mokslinių tyrimų programos „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ duomenys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"