TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinigai nedarbui mažinti kuria bedarbius

2010 06 10 0:00
Įmonė iš darbo atleido 4 darbininkus, o vietoj jų pagal viešųjų darbų programą dirbs pašalpų gavėjai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos valstybė nedarbui mažinti kasmet iš biudžeto ir Europos socialinio fondo skiria dešimtis milijonų litų. Tačiau dalis šių pinigų tenka ne tam, kad daugiau žmonių turėtų darbą, o išprovokuoja naujų bedarbių "kūrimą".

Kai kurių įmonių vadovai siekia pasinaudoti situacija darbo rinkoje ir valstybės bei Europos Sąjungos (ES) fondų paramos lėšomis. Žmones, ilgai dirbusius vienoje įmonėje, atleidžia, o į jų vietas priima vadinamuosius subsidijuojamus bedarbius, kuriems tereikia mokėti pusę algos - mat antrą pusę kaip subsidiją moka darbo birža.

Taip įdarbinami kai kurie vyresnio amžiaus arba remtini asmenys, tačiau pasinaudojama valstybės ir ES parama, o daugiau darbo vietų nesukuriama ir bedarbių dėl to nesumažėja.

Vienoje nedidelėje Suvalkijos siuvimo įmonėje siuvėja dirbusi Genovaitė J. LŽ pasakojo, kad darbo neteko prieš tris savaites. "Siuvyklos savininkas staiga pradėjo priekaištauti, esą prastai dirbu - per mažai padarau, nors dirbau ten ne pirmus metus ir iki tol priekaištų nesulaukdavau. Vieną dieną jis pasikvietė mane į savo kabinetą ir pasiūlė susitarti, kad gražiuoju išeičiau iš darbo. Kitaip sakė atleisiąs už prastą darbą ir neva pagamintą broką, dėl kurio esą sulaukęs pretenzijų iš užsakovo. Neturėjau ką daryti - pasirašiau prašymą atleisti iš darbo. Tik po savaitės sužinojau, kad į mano vietą jau yra priimta kita siuvėja, kur kas vyresnė už mane", - kalbėjo Genovaitė.

Anot jos, buvusios bendradarbės pasakojo, kad naujoji darbuotoja, šeštą dešimtį pradėjusi moteris, nėra įgudusi siūti, bet darbdavys patenkintas, nes moka jai pusę atlyginimo, o kitą pusę - darbo birža. Mat naujokė - buvusi bedarbė, įdarbinta į subsidijuojamą darbo vietą. "Be darbo nelikau, pradėjau siūti namie. Tačiau man keista, kad tokiais metodais yra "mažinamas" nedarbas", - stebėjosi Genovaitė.

Seka ir nemato

LŽ kalbinti darbo biržos specialistai neslėpė, jog kol kas įdarbinimas į subsidijuojamas darbo vietas nėra labai populiarus. Darbdaviai neskuba kurti naujų darbo vietų ar pritaikyti jų negalią turintiems asmenims. Per praėjusį mėnesį Marijampolėje į subsidijuojamą vietą buvo įdarbintas vienas bedarbis, o balandį - 13.

"Atidžiai sekame, kokioje įmonėje kuriamos remiamos darbo vietos", - tikino Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorė Irena Grabauskienė. Ji pridūrė, kad pasinaudoti tokia įstatymų lengvata darbdavys gali tik kartą.

Kartais įmonės, pasak darbo biržos vadovės, piktnaudžiauja parama ir į subsidijuojamas vietas priimtus darbuotojus atleidžia pasibaigus jų rėmimo terminui. "Būta bandymų, atleidus remtus žmones iš darbo, po kurio laiko į jų vietą įdarbinti naujus bedarbius ir vėl gauti finansinę paramą. Tokiam darbdaviui tiesiai šviesiai pasakome, kad jis paramą jau gavo, bet iš jos nebuvo jokios naudos, todėl daugiau pinigų gali nebesitikėti", - tvirtino darbo biržos direktorė.

I.Grabauskienė atkreipė dėmesį, kad subsidijuojamas darbo vietas žmonės dažniau palieka patys dėl pernelyg menko atlyginimo. Jie susiranda geriau mokamą darbą arba išvažiuoja į užsienį, nes valstybės paramą gavęs vakarykštis bedarbis neįsipareigoja darbdaviui atidirbti kokį nors konkrečiai nustatytą laiką.

Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vedėjas Albinas Beinarauskas LŽ aiškino, jog kol kas nėra gauta skundų iš darbuotojų dėl to, kad buvo neva neteisėtai atleisti, o į jų vietas priimti valstybės remiami bedarbiai. "Mums dažniau skundžiamasi dėl negautų ar laiku neišmokėtų atlyginimų, bet ne dėl atleidimo iš darbo", - sakė jis.

Patirtis plinta

Į bedarbiams remti skiriamas valstybės lėšas taikosi ne tik privačių, bet ir savivaldybių įmonių vadovai. Raseinių rajono gyventojus aptarnaujanti UAB "Raseinių komunalinės paslaugos" iš darbo atleido 4 darbininkus. Vietoj jų rajono kaimų ir miestelių aplinkai tvarkyti buvo pasitelkti įdarbintieji pagal viešųjų darbų programą.

Raseinių bendrovės direktorius Simonas Kiaušas LŽ teigė, jog taip pasielgti privertė ekonominė situacija. "Darbų užsakymų iš rajono savivaldybės šiais metais sumažėjo daugiau kaip milijonu litų - beveik trečdaliu. Nelikus finansavimo neliko iš ko mokėti ir atlyginimų", - kalbėjo jis. Direktorius neslėpė, kad būtiniausiems darbams atlikti įmonė pasitelkia žmones, dirbančius pagal viešųjų darbų programą. Jų šiemet numatoma įdarbinti per du šimtus.

Ministerija pasitiki profsąjungomis

Nuogąstaujama, kad Lietuvoje tokių atvejų, kai į gatvę išvejami buvę darbuotojai, o į jų vietą priimami nauji, paskui kuriuos "eina" valstybės pinigai, gali tik daugėti. Mat praėjusios savaitės pabaigoje Seimas pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujamos darbo grupės parengtoms Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms. Jos numato, kad bus išplėstas asmenų, pretenduojančių į subsidijuojamas darbo vietas, būrys - dar daugiau bedarbių galės dalyvauti valstybės ir ES fondų finansuojamuose viešuosiuose darbuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai LŽ tikino, kad piktnaudžiavimo, siekiant gauti darbo vietų subsidijavimą, neturėtų daugėti. "Teritorinės darbo biržos, vertindamos darbdavių paraiškas įdarbinti subsidijuojant, ir anksčiau, ir dabar stebi, kad iš panašių darbo vietų nebūtų atleidžiami darbuotojai. Nustačius tokių atvejų, subsidijos neturėtų būti skiriamos. Be to, nereikia pamiršti profsąjungų ir kitų darbuotojų organizacijų vaidmens stebint darbdavių veiksmus. Vertinant tai, kad verslas jau pradeda rodyti atsigavimo požymių, toliaregiškas darbdavys vargu ar bus linkęs atleisti kvalifikuotus žmones ir į jų vietą priimti darbo patirties neturinčius naujokus, kurie visaverčiai galės dirbti tik po kelių mėnesių ar dar vėliau", - dėstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė Lina Burbaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"