TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Piniginė laisvalaikio veiklai – pustuštė

2016 09 02 6:00
Pramogoms, atostogoms ar laisvalaikiui skolinasi apie 3 proc. Lietuvos gyventojų. "LIetuvos žinių " archyvo  nuotrauka

Mėgstami užsiėmimai po darbo valandų palengvina stresą, padeda atsipalaiduoti ir geriau nudirbti darbus. Vis dėlto tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų laisvalaikio malonumams skiria solidžias sumas. Nors, tikėtina, taip yra veikiau dėl pajamų, o ne poreikio stygiaus. Pritrūkę lėšų mėgstamai veiklai lietuviai skolintis jai nepuola.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų laisvalaikio pomėgiams – užsiėmimams sporto salėje, šokių pamokoms ar teatrams – per mėnesį negali skirti nė cento, o net 24 proc. lietuvių tam išleidžia vos 33 eurus ar mažiau. Tokius rezultatus atskleidė Centrinės ir Rytų Europos mastu atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.

Išleidžia mažai, bet daugiausia

Tyrimas parodė, kad 26 proc. respondentų iš Lietuvos visai neleidžia pinigų savo pomėgiams, nors šiuo aspektu Lietuvos gyventojų padėtis iš visų apklaustų europiečių yra geriausia. Pavyzdžiui, Vengrijoje skirti pinigų savo hobiui negali beveik pusė respondentų. Panaši situacija ir Bulgarijoje: čia pomėgiams visai neleidžia pinigų net 41 proc. apklaustųjų. Slovakijoje padėtis šiek tiek geresnė: laisvalaikiui lėšų neturinčių respondentų yra mažiau – 33 procentai.

Beveik ketvirtadalis lietuvių savo hobiui per mėnesį gali skirti iki 33 eurų, kas šeštas respondentas iš Lietuvos tikina tam išleidžiantis nuo 34 iki 67 eurų, o vos dešimtadalis apklaustųjų – nuo 68 iki 134 eurų.

Lyginant su kaimynais lenkais, matyti, kad lietuviai laisvalaikiui daugiau pinigų skiria. Lenkijoje net tris kartus mažiau respondentų, laisvalaikiui išleidžiančių dideles sumas – nuo 135 iki 201 euro per mėnesį, taip pat beveik triskart mažiau yra tokių, kurie išleidžia dar daugiau.

Tyrimo rezultatai atskleidžia ir skirtumus tarp moterų ir vyrų. Savo pomėgiams lėšų skirti neišgali net trečdalis apklaustų Lietuvos moterų, o tokių vyrų yra kur kas mažiau – tik penktadalis. Be to, moterys linkusios laisvalaikiui išleisti mažiau pinigų. Pavyzdžiui, iki 33 eurų per mėnesį pomėgiams skiria 30 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Tačiau 9 proc. vyrų tam ileidžia per mėnesį 202 eurus ir daugiau, o tai išgalinčių moterų yra kone 5 kartus mažiau – vos 2 procentai.

Naujų jėgų šaltinis

Kaip rodo tyrimai, įvairūs pomėgiai, nors ir reikalauja papildomų išlaidų, daro reikšmingą poveikį žmonių gyvenimui ir net darbo kokybei. Paradoksalu, kad dažnai prie būtinųjų nepriskiriamos išlaidos maloniai veiklai leidžia produktyviau dirbti, taigi tam tikra prasme ir daugiau uždirbti.

Kokį poveikį darbui daro kūrybinė veikla, pavyzdžiui, mezgimas, maisto gaminimas, tapymas, fotografavimas, yra ištyręs San Fransisko valstijos universitetas. Tuo tikslu psichologai apklausė daugiau kaip 400 profesionalų apie jų laisvalaikio užsiėmimus ir paprašė jų įvertinti savo darbą. Bendra išvada buvo paprasta: kuo žmogus labiau įsitraukęs į kūrybinę veiklą, tuo geriau jam sekasi darbe.

Analizė parodė, kad su kūryba susijusių pomėgių turintys žmonės darbą atliko 15–30 proc. geriau. Tyrėjai pateikė ir keletą galimų paaiškinimų. Pirma, laikas, kurį žmogus skiria mėgstamai kūrybinei veiklai, gali padėti jam „įsikrauti“ prieš einant į darbą. Be to, laisvalaikio veikla gali būti būdas pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, o tai gali būti naudinga ir profesinėje veikloje. Tie, kurie laisvalaikiu užsiima mėgstama veikla, taip pat pastebi, kad geresnis jų kontrolės jausmas ir meistriškumas.

Žinoma, tokie aiškinimai turi ir subjektyvumo. Gali būti, kad žmonės, laisvalaikį skiriantys tokiems pomėgiams, yra tiesiog kūrybiškesni ir šias savybes pritaiko darbe – tai ne pomėgiai lemia jų kūrybiškumo lygį. Dėl to tyrėjai pažymi, kad spausti darbuotojus, kad laiką po darbo skirtų savo hobiui, yra bloga mintis. Kita vertus, įmonės turi visokių būdų, kaip darbuotojų mėgstamą veiklą išnaudoti savo labui. Pavyzdžiui, kompanija „Google“, pradėjusi taikyti savo žymiąją 20 proc. taisyklę (darbuotojai 20 proc. savo darbo laiko gali skirti smagiems, įkvepiantiems šalutiniams projektams), neva pamatė, kad produktyvumas ir kūrybiškumas išaugo 80 procentų.

Pramogoms nesiskolina

Nors nemažai gyventojų neturi lėšų pomėgiams, jie esą nerizikuoja ir laisvalaikiui bei pramogoms nesiskolina. Tai „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas. Tiesa, šį teiginį pagrįsti sudėtinga, nes tokio pobūdžio statistikos nėra, o imdami kreditą mėgstamai veiklai gyventojai gali nurodyti visiškai kitą paskirtį.

„Šie kreditai yra pernelyg brangūs, kad juos žmonės imtų pramogoms ir laisvalaikiui, – sakė L. Valickas. – Kita vertus, kai pasiimate iš bankomato pinigų ir einate į parduotuvę, ar esate šimtu procentų tikras, kad į krepšelį neįsidėsite šokoladuko?“

Jo teigimu, „lėbautojų“, kurie drąsiai nurodydavo kreditą imantys laisvalaikiui, pramogoms ar dovanoms, yra gerokai sumažėję. Tačiau situacijų, kaip ir kredito paskirčių, yra įvairių. „Priklauso ir nuo to, koks tai hobis. Jei, pavyzdžiui, skelbiama akcija pigiau įsigyti kalnų kuprinę, gal žmogus ir gali paimti kreditą, kad greičiau ją įsigytų ir paskui išsimokėtų. Chrestomatiniai finansų patarėjai sako, kad tokiems dalykams reikia susitaupyti, bet ne kiekvienam gyvenimo atvejui pritaupysi“, – sakė pašnekovas.

Pačios greitojo kredito bendrovės taip pat tikino, kad pomėgiams gyventojai paprastai nesiskolina, o jeigu tai ir daro, tai labai retai.

„Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė tvirtino, kad dažniausiai bendrovės klientai paskolas ima būtiniausiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, gydymo išlaidoms padengti, automobilio remontui, būstui atnaujinti. Užklausos dėl kredito pramogoms ar pomėgiams esą išskirtiniai, pavieniai atvejai.

Pašnekovė pasakojo, kad pasitaiko asmenų, kredito prašančių įdomesniam pirkiniui (pavyzdžiui, veisliniam šuniui, sužadėtuvių žiedui) įsigyti, arba skolinasi šventėms organizuoti. „Pasitaiko ir klientų, kurie skolinasi konkrečiai savo pomėgiams, pavyzdžiui, nori nusipirkti dviratį ar drožinėjimo įrankius. Viena moteris mokėsi kirpėjos amato ir skolinosi tam reikalingoms priemonėms įsigyti. Vienas įdomesnių atvejų: asmuo ėmė paskolą, kurią skyrė paramai“, – sakė D. Krinickienė.

Bendrovės užsakymu liepos mėnesį „Rait“ atlika apklausa parodė, kad pramogoms, atostogoms ar laisvalaikiui skolinasi apie 3 proc. Lietuvos gyventojų.

Vidutinė kredito suma svyruoja nuo 300 iki 400 eurų, tačiau konkrečiai įvardyti, kokią vidutinę sumą žmonės skolinasi pramogoms arba pomėgiams, esą būtų sudėtinga.

Tuo tarpu bendrovė „General Financing“ tvirtino „Lietuvos žinioms“, jog ne vienus metus ir ne kartą jos darytų apklausų rezultatai parodė, kad žmonės savo pomėgiams, pramogoms vartojimo kreditų neima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"