TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinigų liūnas įklampina tūkstančius žmonių

2015 01 14 6:00
Pradelstus kreditus vėluoja grąžinti apie 70 tūkst. žmonių. LŽ archyvo nuotrauka

Greiti, bet brangūs pinigai apsvaigina vis daugiau lietuvių. Smulkių vartojimo kreditų nepajėgiančių grąžinti žmonių kasmet daugėja. Vienos bendrovės reikalavimų laikosi, o kitos – skolina bet kam. Tad Lietuvos bankas (LB) šaukiasi dar griežtesnių rinkos reguliavimo priemonių, nes turimos nepadeda.

Labiausiai auga didesnių nei 1 tūkst. litų ir smulkiųjų vartojimo kreditų, kuriuos vėluojama grąžinti daugiau nei tris mėnesius, skaičius ir suma. LB duomenimis, vien pernai per devynis mėnesius tokių kreditų padaugėjo veik trečdaliu, pradelsta suma – 15 proc. ir sudarė apie 200 mln. litų. Tokius kreditus vėluoja grąžinti apie 70 tūkst. žmonių. Situaciją pataisyti galėtų Vartojimo kredito įstatymo pataisos, tačiau jos įstrigo Seime – politikai LB pasiūlyto įstatymo priėmimą atidėlioja.

Lygina su alkoholizmu

Kai kurios bendrovės reikalavimų skolinti laikosi atsakingai, o kai kurios – ne. Būtent šis faktas, anot LB atstovų, kelia didžiausią nerimą, tad LB turimų priemonių nebepakanka. Išeitis – tik griežtesnis reguliavimas.

Ingrida Šimonytė, LB valdybos pirmininko pavaduotoja, mini, kad surinkti duomenys rodo, jog kai kurie rinkos dalyviai į Atsakingo skolinimo nuostatus žiūri pro pirštus ir dalija pinigus kone bet kam. „Tarkime, prieš imdamas kreditą prašymo anketoje vartotojas nurodo, kad uždirba daug, o ateity uždirbs dar daugiau. Ir kai kurios įmonės nesivargina to patikrinti. Taip būti neturėtų“, – sakė I. Šimonytė. Jos žodžiais, į kliento mokumo vertinimą kai kurios bendrovės žiūri tiesiog „kūrybiškai“ ir jo tvarių pajamų realiai neįvertina.

I. Šimonytė, kalbėdama apie griežtesnį šios rinkos reguliavimą, akcentuoja, kad valstybės įsikišimas būtinas, mat neatsakingas skolinimas ir skolinimasis daro visuomenei žalą. „Reguliuojamų veikų yra ir daugiau: alkoholis, lošimai. Deja, tokio pobūdžio skolinimuisi būdingi kai kurie požymiai, kurie tinka ir kalbant apie piktnaudžiavimą alkoholiu, svaiginančiomis medžiagomis, azartiniais lošimais“, – aiškino LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Nors Seime jau antri metai guli LB parengtos Vartojimo kredito įstatymo pataisos, jų svarstymas nė neprasidėjo. Vasarą buvo sudaryta speciali darbo grupė minėtam projektui tobulinti, tačiau šis procesas užtruko. Kaip sako I. Šimonytė, įrašyta į minėtos darbo grupės narių sąrašą, Seimui buvo pateikta visa prašoma informacija, belieka apsispręsti.

LB įstatymo projekte siūloma įpareigoti kredito įmones privalomai tikrinti kliento mokumą duomenų bazėse, įvesti vadinamąjį „nusiraminimo“ arba „atvėsimo laikotarpį“ (nuo paraiškos kreditui gauti iki sutarties pasirašymo su kredito įmone turėtų praeiti kelios dienos), sumažinti bendrą vartojimo kredito metinę kainą, tarkime, iki 50 proc. (dabar ji negali viršyti 200 proc.).

Ingrida Šimonytė: "Tokio pobūdžio skolinimuisi būdingi kai kurie požymiai, kurie tinka ir kalbant apie piktnaudžiavimą alkoholiu, svaiginančiomis medžiagomis, azartiniais lošimais."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Griežčiau negali būti

Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas, komentuodamas LB pasiūlymus, atkerta, kad jau ir taip vartojimo kreditų sektorius Lietuvoje esą ribojamas ir reguliuojamas „bene griežčiausiai Europos Sąjungoje“. „Nė vienoje šalyje nematėme, kad šiam sektoriui vienu metu būtų taikomi ir bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos, ir asmens pajamų ir išlaidų santykio, be to, reklamos, delspinigių ir netesybų bei kitokie ribojimai. Pasisakome už tai, kad įstatymu turi būti užtikrinta ne tik vartotojų apsauga, bet ir pasiekta vartotojų, verslo bei valstybės interesų pusiausvyra“, – atsakyme LŽ minėjo L. Valickas.

Kalbėdamas apie LB siūlomą „nusiraminimo laikotarpį“, jis akcentuoja, kad smulkiųjų vartojimo kreditų paslaugą iš kitų finansinių paslaugų spektro išskiria smulkios kreditų sumos (vidutinis kreditas buvo 350 litų), trumpi laikotarpiai (iki mėnesio) ir kredito suteikimo sparta.

„Nustatyti ribojimą vartotojams ir įvesti „nusiraminimo laikotarpį“ smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriui yra tiek pat „prasminga“ kaip ir nustatyti dviejų dienų „nusiraminimo laikotarpį“ iškviestam taksi“, – argumentavo L. Valickas ir pridūrė, kad LSVKA narių vidutinės metinės palūkanos tik mažėja, kaip ir vartojimo kredito kainos metinė norma. Be to, jo įsitikinimu, LB siūlymai problemos neišspręstų – vartotojai dėl nedidelių finansinių poreikių tenkinimo būtų priversti kreiptis į nereguliuojamą, šešėlinę rinką.

Tragedijų prevencija – svarbiau

I. Šimonytė pripažįsta, kad dėl reguliavimo ribų reikia kalbėtis, tačiau LB turimi duomenys rodo, jog dėl susidariusios situacijos iš dalies kalti patys rinkos žaidėjai. „Vieni skolinasi ir gali priimti sprendimą atsakingai, kiti - ne. Tačiau praktika liudija, kad jų mokumas vertinamas atmestinai. Turime ir ikiteisminių ginčų su kai kuriomis kompanijomis, kurios mums bando aiškinti, kad jos tikrino klientų mokumą, nors visi faktai rodo priešingai“, – sakė I. Šimonytė.

LB pirmininko pavaduotojos nuomone, dėl, tarkime, vartojimo kreditų palūkanų normos mažinimo galima diskutuoti. Vis dėlto, jos teigimu, derėtų galvoti apie visuomenės interesą. „Iš neatsakingai priimtų sprendimų, bendrovių sprendimų skolinti, kai į tai žiūrima pro pirštus, kyla šeimų ir asmeninio gyvenimo tragedijos. Dėl to valstybės įsikišimas čia nėra nelogiškas“, – argumentavo I. Šimonytė.

Teks dar palaukti

Tiesa, ir kreditų davėjai prieš kurį laiką ėmėsi tam tikrų prevencijos priemonių. Pavyzdžiui, LSVKA sukūrė registrą, skirtą asmenims, kurie turi tam tikrų priklausomybių ir nori apsisaugoti nuo spontaniškai priimtų ir neplanuotų finansinių įsipareigojimų. Kaip LŽ sakė L. Valickas, LSVKA vadovas, internetiniame registre neteikmankredito.lt paprastai žmonės apriboja savo teisę skolintis maksimaliam, dvejų metų laikotarpiui. L. Valickas informavo, kad, tarkime, pernai į registrą įsirašė beveik 100 įvairių priklausomybių turinčių asmenų.

Bet į registrą įsirašę asmenys gali pasiskolinti iš kitų kitų bendrovių – prie neteikmankredito.lt projekto yra prisijungusios vos 12 kreditus teikiančių įmonių. Lietuvoje LB suskaičiuoja 146 vartojimo kredito davėjus.

Tačiau, kaip pažymi I. Šimonytė, minėtas registras ir prie jo prisijungusių bendrovių skaičius tik parodo, kad ši rinka – gerokai susiskaldžiusi. „Dalis rinkos susijungė į asociaciją ir priėmė sprendimą veikti atsakingai, o kita dalis tokio sprendimo nepriima. Taigi turime konkurencijos iškraipymą. Kai kurios įmonės, naudos siekdamos žalos visuomenei sąskaita, turi ir geresnes konkurencines sąlygas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Atrodo, kad kurį laiką viskas liks kaip buvę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, vadovaujantis ir darbo grupei, turinčiai parengti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, LŽ aiškino, kad parlamentas iki šiol neturi „visos reikiamos informacijos“. „Nespėjome gauti visų atsiliepimų, dar ir biudžetas „užgriuvo“. Taip, LB pasiūlymas pateiktas prieš porą metų. Skundų dėl tų kreditų ateina krūvos, didžiausia netvarka. Tuoj pat grįšime prie tų klausimų“, – žadėjo B. Bradauskas.

Skaičiai:

Pradelstų mokėjimų daugėja

2014 metų rugsėjo pabaigoje rinkoje iš viso buvo 796 tūkst. vartojimo kreditų, išduotų kredito davėjų (ne kredito įstaigų), kurie sudarė apie 1,15 mlrd. litų. Palyginti su 2013 metų pabaiga, kreditų skaičius ir suma padidėjo atitinkamai 10,17 ir 14,45 procento.

Mažųjų kreditų buvo išduota 263 tūkst. vnt. (33 proc. rinkos). Didesnių nei 1 tūkst. litų vartojimo kreditų – 245 tūkst. vnt. (31 proc. rinkos), likusi dalis – vartojimo kreditai pagal sąskaitos kreditavimo sutartis. Pagal likusią grąžinti kreditų sumą smulkieji kreditai sudarė 10 proc. visos vartojimo kreditų rinkos.

Nuo 2013 metų pabaigos auga paskolų, vėluojamų grąžinti daugiau nei 90 dienų, skaičius (13,5 proc.) ir suma (8,8 proc.). Tokių paskolų 2014 metų trečio ketvirčio pabaigoje buvo 177 tūkst., o vėluota grąžinti 304 mln. litų.

Labiausiai auga didesnių nei 1 tūkst. litų ir smulkiųjų vartojimo kreditų, kuriuos vėluojama grąžinti daugiau nei 90 dienų, skaičius ir suma. Per devynis 2014 metų mėnesius paskolų, kurių grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, pagal sutartis dėl didesnių nei 1 tūkst. litų kreditų skaičius padidėjo 29 proc. ir trečio ketvirčio pabaigoje sudarė 69 tūkst., o pradelsta suma padidėjo 15 proc. ir sudarė 192 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"