TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pinigų mažiau, perka daugiau

2012 08 02 7:53
LŽ archyvo nuotrauka/Emigrantų siunčiamų pinigų į Lietuvą srautas senka antrus metus iš eilės.

Emigrantai į Lietuvą pinigų siunčia vis mažiau, perkamoji galia nekyla, tačiau indėlių bankų sąskaitose daugėja ir lietuvaičių vartojimas auga. Ekspertai įtaria, kad tautiečiai taupo ir leidžia šešėlyje uždirbtus pinigus.

Perlaidų iš užsienio mažėja antrus metus iš eilės. Vien šiemet per pirmus tris mėnesius lietuviai į tėvynę atsiuntė 26,5 proc. mažiau pinigų nei pernai tuo pačiu metu. Perkamoji galia (nominalaus atlyginimo ir infliacijos santykis) 2010 metais mažėjo 3,4 proc., pernai - beveik 1 procentu. Tačiau per metus namų ūkių indėlių finansinėse institucijose išaugo beveik 1 proc. - 281,1 mln. litų, iki 27 mlrd. 532,9 mln. litų, o reali mažmeninė prekyba šių metų antrąjį ketvirtį ūgtelėjo beveik 4 procentais.

Didėjantį vartojimą iš dalies gali skatinti turistai bei šiek tiek padidėjusios socialinės išmokos ir vartojimo paskolos, tačiau ekonomistai įtaria, kad apyvartoje daugėja pinigų, kurie nepatenka į oficialią statistiką.

Leidžia šešėlyje uždirbtus pinigus

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo 2,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikai augti nemažai padėjo vidaus vartojimas. Mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių pardavimą) antrąjį 2012 metų ketvirtį realiai ūgtelėjo 4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai esą rodo kiek iškreiptą Lietuvos ekonomikos vaizdą.

"Toks vartojimo augimas stebina dėl kelių priežasčių. Visų pirma vidutinis realus atlyginimas jau trejus metus mažėja, o gyventojų indėlių statistika rodo, kad santaupos net didėja - namų ūkių indėlių finansinėse institucijose kiekis 2012 metų birželį buvo veik 1 proc. didesnis nei prieš metus", - LŽ teigė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.

Anot jo, ir emigrantų perlaidos Lietuvos ūkiui daro mažesnę įtaką. R.Bancevičius pažymi, kad 2012 metų pirmąjį ketvirtį pervesta mažiausia suma nuo 2010 metų pradžios. "Antrojo 2012 metų ketvirčio duomenys dar nepaskelbti, tačiau tendencija aiškiai rodo pervedimų mažėjimą. Kita vertus, Lietuvos gyventojų išsiunčiamos sumos šiuo metu yra išaugusios, tad per pirmus tris 2012 metų mėnesius realiai į Lietuvą pervestų pinigų kiekis siekė vos 89 milijonus litų (skirtumas tarp atsiųstų ir išsiųstų pinigų - red.). Tai mažiausia suma nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio. Visa tai leidžia manyti, kad vartojimas auga gyventojams leidžiant šešėlinėje ekonomikoje uždirbtus pinigus", - įtaria analitikas.

R.Bancevičiaus nuomone, prie vartojimo gali prisidėti ir turistai, šiek tiek padidėjusios socialinės išmokos bei vartojimo paskolos. "Vis dėl to mažmeninės prekybos apimties didėjimas esant neigiamam realios perkamosios galios pokyčiui ir vangiai mažėjant nedarbui sufleruoja, kad dalis gyventojų gaunamų pajamų nepatenka į oficialią statistiką", - įsitikinęs analitikas.

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, jog ir praeityje buvo galima matyti, kad namų ūkiai daugiau išleidžia, negu uždirba. "Neabejotina, kad dalis šio skirtumo gali būti aiškinama šešėliu. Dažniausiai šešėlis suaktyvėja nuosmukio metu. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo dramatiškai sumažėjęs pridėtinės vertės mokesčio surinkimas", - LŽ teigė ji.

Mažėja pinigų srautas iš užsienio

Saulė Kauneckienė, "Swedbank" "Western Union" Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė, tvirtina, kad 2012 metų pirmąjį pusmetį "Western Union" grynųjų pinigų perlaidų skaičius buvo beveik panašus kaip pernai tuo pačiu metu ir dar nesiekė 2010 metų lygio. 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, perlaidų mažėjo 22 procentais.

Šių metų pirmąjį pusmetį banko klientai dažniausiai atsiėmė perlaidas, atsiųstas iš Didžiosios Britanijos. Tai sudarė net 28 proc. visų išmokėtų  perlaidų. "Šalių, iš kurių mūsų klientai sulaukia daugiausia perlaidų, sąrašas nesikeičia jau trejus metus. 2009 metais Jungtines Amerikos Valstijas nustūmusi į antrą vietą Didžioji Britanija jau trejus metus yra šio sąrašo viršuje. Trečią vietą populiariausiųjų šalių sąraše užima Airija", - LŽ teigė S.Kauneckienė.

Jos nuomone, vis dažniau lietuviai vyksta uždarbiauti, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kalbos į Didžiąją Britaniją, o ne už Atlanto. "Ką tik atvykusiems ar laikinai gyvenantiems lietuviams nėra galimybių naudotis užsienio bankų paslaugomis, todėl vienintelis būdas gauti paramą iš namiškių ar siųsti savo uždirbus pinigus yra grynųjų pinigų pervedimų paslaugos", - svarstė pašnekovė.

Pasak S.Kauneckienės, nesikeičia ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų tendencijos. Beveik penktadalis iš banko padalinių išsiųstų perlaidų keliauja į Rusiją, 17 proc. perlaidų skiriama Didžiojoje Britanijoje, 11 proc. - Airijoje gyvenantiems tautiečiams.

Lietuvos pašto klientai, naudodamiesi "Western Union" sistema, šių metų pirmąjį pusmetį taip pat daugiausia piniginių perlaidų gavo iš Jungtinės Karalystės - 38 procentus. Toliau rikiuojasi Airija - 10,1 proc., JAV - 10 proc., Vokietija - 8 procentai. Jei lygintume šių metų pirmąjį pusmetį su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, perlaidų padaugėjo 8 procentais. Vidutinė perlaidos, siunčiamos į Lietuvą, suma - 870 litų.

Lietuvos pašto skyriuose šių metų pirmąjį pusmetį gyventojai daugiausia pinigų išsiuntė į Jungtinę Karalystę - 21 procentą. Kiek mažiau pinigų pašte išsiųsta į Rusiją - 19 proc., Ukrainą - 12 proc., Vokietiją - 4 procentai. Vidutinė vienos perlaidos suma siekė 710 litų.

LŽ kalbinti ekonomistai mano, kad į užsienį tautiečių siunčiami pinigai daugiausia naudojami buitiniams tikslams: tai užsienyje lietuvių turistų išleidžiami pinigai, lėšos už pirkinius užsienyje, pervedimai užsienyje studijuojantiems vaikams, užsienyje bandantiems įsitvirtinti naujiems emigrantams (ir jų pačių išsivežami pinigai), didesnes pajamas turinčių žmonių pervedimai į Vakarų Europos šalis.

"Lyginant pirmąjį šių metų pusmetį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tendencijos mažai kito. Šalys, iš kurių gaunama daugiausia perlaidų arba į kurias daugiausia siunčiama, nesikeičia. Siunčiama iš tų šalių, kuriose yra įsikūrusios didžiausios emigrantų bendruomenės", - LŽ sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

"Danske" banko analitikė V.Klyvienė mano, jog mažėjantis perlaidų iš užsienio srautas susijęs su ekonomikos sunkumais tose šalyse, kuriose gyvena daugiausia lietuvių emigrantų. "Ekonominė padėtis išlieka prasta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ypač tose šalyse, kurios priėmė daugiausia lietuvių migrantų. Jungtinės Karalystės ekonomika slysta į recesiją, Airijos vidaus paklausos tendencijos išlieka neigiamos, o Ispanijoje - gili recesija", - LŽ teigė ekonomistė.

DNB analitikas R.Bancevičius pažymi, kad prastėjančią padėtį užsienyje rodo reemigracijos skaičiai - nuo 2004 metų į Lietuvą pernai pirmą kartą grįžo daugiausia žmonių. "Atrodo, kad dalis žmonių netenka darbo ir laikinai grįžta", - svarstė  analitikas.

Faktai

Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą 2012 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 732 mln. litų ir buvo 26,5 proc. mažesnės, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu (antrojo ketvirčio duomenys bus paskelbti š. m. rugsėjo 20 d.)

2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, emigrantų perlaidų suma padidėjo 17,7 proc., iki 4,842 mlrd. litų. 2010 metais ūgtelėjo 43 proc., iki 4,115 mlrd. litų. 2009 metais emigrantai pervedė į Lietuvą 2,879 mlrd. litų.

Šaltinis: LB

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"