TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Piratai laivų pagal vėliavą neskirsto

2011 02 14 0:00
Pernai buvo užpulti 445 laivai, įkaitais tapę 1181 jūrininkas, 8 jų nužudyti.

Lietuvos laivų savininkai kitų valstybių kolegų pavyzdžiu ketina prašyti Vyriausybės leidimo samdyti ginkluotą apsaugą laivuose ir taip gintis nuo jūrų piratų užpuolimų.

Jungtinės tautos (JT) 2011-uosius paskelbė kovos su piratavimu metais ir vasario 3 dieną pristatė veiksmų planą. Jame kalbama apie karinio laivyno paramą, stipresnį valstybių, organizacijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, regionų informacinius mainus, piratų įkalinimą ir patraukimą atsakomybėn, politines sankcijas ir kitas priemones.

JT naujienų tarnybos išplatintame pranešime organizacijos sekretorius Ban Ki nurodo, kad nors piratavimas vyksta jūroje, reiškinio šaknys glūdi sausumoje. Jo daroma žala pasaulio ekonomikai vertinama 7-12 mlrd. JAV dolerių per metus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) Klaipėdoje taip pat planuoja organizuoti pažintinį seminarą apie piratavimo tendencijas ir tarptautinės bendruomenės siūlomas gynybos priemones.

Vandenyne vyksta karas

Išleidusios į tolimus reisus savo artimuosius, jūrininkų šeimos su jauduliu laukia žinučių apie maršruto eigą ir atidžiai seka jūrinių agentūrų pranešimus. Lietuvos jūrininkų sąjungos duomenimis, pusė visų jūrininkų, per pustrečio tūkstančio, plaukioja kitų valstybių laivais visuose vandenynuose. Todėl įvykiai, kai Lietuvos piliečiai paimami įkaitais ir šeimos išgyvena emocinius sukrėtimus, kur kas dažnesni nei Lietuvos laivų užgrobimai, URM priverčiantys įsitraukti į derybas.

Oficialiomis žiniomis, pernai buvo užpulti 445 laivai, įkaitais tapę 1181 jūrininkas, 8 jų nužudyti. Iki tol net kelerius metus mirtinų smurto atvejų nepasitaikė. Dažniausiai būdavo pasitenkinama išpirka už įkaitus ar laivą, dalies krovinio grobimu.

Informacija apie padėtį Indijos vandenyne tampa panaši į karinio aljanso ataskaitas iš Afganistano. Ji tapo sudėtine kriminalinių įvykių apžvalgos dalimi, paprasčiausia rutina, sukeliančia aštresnes valstybių diskusijas tik tuomet, kai vyksta įkaitų dramos ar tragedijos.

Pastarąjį kartą Baltijos šalių ir tarptautines jūrų organizacijas sureaguoti privertė šių metų sausio 22 dienos įvykis. Indijos vandenyne Somalio piratams užgrobus Vokietijos kompanijos laivą "Beluga Nomination", buvo žiauriai nužudytas įgulos narys.

Tarptautinių jūrinių organizacijų žiniomis, pernai piratams sumokėta išpirkų suma buvo 60 proc. didesnė negu 2009-aisiais - 9,5 mln. JAV dolerių. Didžiausia žinoma išpirka prieš penkerius metus siekė 150 tūkst. JAV dolerių, 2009 metais - 2,4 mln. JAV dolerių, o 2010-aisiais ji išaugo 58 proc., iki 5,4 mln. JAV dolerių. Daroma išvada, kad derybos piratams tampa vis sėkmingesnės, o reikalavimai bent dvigubai didesni.

Analitikai nurodo, kad tikroji piratavimo daroma žala - milžiniška. Ji apima ne tik išpirką, išlaidas organizuojant derybas ir pinigų pristatymą lėktuvu ar sraigtasparniu, bet ir kompensacijas už moralinę žalą įgulai, sugadinto laivo remontą, prastovą. Taip pat išaugusias jūrų prekybos draudimo kainas, karinę apsaugą, teismų išlaidas, laivų apsaugos priemones ir nuostolius regionų ekonomikai.

Anksčiau politikai toleravo derybas su piratais, ragindami ieškoti taikių poveikio Somalio ar Nigerijos vyriausybėms priemonių. Dabar vis garsiau skatinama užpuolikams atsakyti ginklu. Todėl dažniau girdėti pranešimų apie tai, kad karinės pajėgos, vaduodamos laivus, nušauna piratus ar paskandina jų laivelius.

Ir dabar tai neatrodo smerktina. Indijos vandenyne dar užpernai paskelbta karinė padėtis. Reaguodami į tai, piratai išplėtė užpuolimų geografiją, tad apibrėžti pavojingus rajonus darosi vis sudėtingiau.

Statistika netiksli

"Limarko" laivybos kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris sako, kad piratavimas visada egzistavo, bet po 2008-ųjų finansinės krizės pasaulis tapo pažeidžiamesnis. "Pas mus apie tai buvo tylima tol, kol du Lietuvos laivai 2009 ir 2010 metais buvo užpulti prie Nigerijos. Esame tarptautinės laivybos dalis, nors procentais ir nedidelė, bet mus liečia tie patys reiškiniai", - apibendrindamas savo ir kitų įmonių kolegų patirtį sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos vadovas.

Pasak V.Lygnugario, Švedijos, Danijos ir Vokietijos laivų savininkai jau kreipėsi į savo šalių vyriausybes, prašydamos pritarti galimybei samdyti ginkluotą apsaugą ir parengti procedūros, kada ją naudoti, aprašymą. "Mes taip pat norime, kad Lietuvos Vyriausybė sudarytų tam sąlygas plaukiant į kai kuriuos regionus. Tačiau tektų spręsti kitą klausimą - o jeigu toks apsaugos darbuotojas žūtų? Praktika rodo, kad piratai nėra peštukai, jie nelinkę sau kelti pavojaus, nori patys grįžti namo su grobiu. Ginklai naudojami tik retais atvejais", - mano laivybos įmonės savininkas.

Pasak jo, situacija Indijos vandenyne nėra paprasta. Tarptautinis jūrinis biuras registruoja įvykius, bet tikrai ne visus. Kai kurie laivų savininkai apie užpuolimus niekam nepraneša, jeigu patys išsprendžia problemą per 1-2 dienas. Ir tokių yra labai daug. "Lietuvos laivai Adeno įlankoje - reti svečiai. "Limarko" laivas ten praplaukė pernai vieną kartą prieš Kalėdas, Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, kiek man žinoma, ten taip pat praplaukia tik kartkartėmis. Bet pavojinga situacija palei Vakarų Afriką, konkrečiai - prie Nigerijos krantų, mums aktualiausia", - pabrėžia V.Lygnugaris.

Jis nėra tikras, kad piratai turi stiprų užnugarį Londone, ar kur nors Paryžiuje, Singapūre, Niujorke. "Kadangi šie miestai yra pasauliniai prekybos ir laivybos centrai, kur didelė finansininkų, draudikų ir teisininkų koncentracija, kai kam gali susidaryti įspūdis, jog piratams kažkas iš ten vadovauja. Bet aš tuo abejoju. Ten kreipiamasi pagalbos, nes tik tokie smegenų centrai turi daugiausia darbuotojų, teikiančių laivybos paslaugas. Manau, kad Vakarų Afrikos banditams vadovaujama iš Nigerijos", - sako jis.

Parengė instrukcijas

Pasak V.Lygnugario, prevencines apsaugos priemones galima suskirstyti į tris grupes: tai reiso planavimas, laivo paruošimas ir įgulos moralinis nuteikimas. "Susidurti su piratais nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jeigu vykdomos visos instrukcijos, gautos iš savininko. Deja, laivų kapitonai nelabai nori jų paisyti. Kažkam tai atsitiko, bet tik ne man - toks mąstymas labai gajus. Jį galima taikyti ir tiems dviem atvejams, kurie nutiko mums, kai laivus užpuolė piratai. Jeigu žinome, kad reisas pavojingas, jeigu laivas plaukia šviesiu paros metu ir įvedamas į uostą locmano - viskas gerai. O jeigu įplaukti dieną negalima, laivas yra 60-80 jūrmylių nuo kranto, tai net būdamas reide visą laiką turi plaukti sukdamas ratus, o įgula privalo budėti ir fiziškai stebėti aplinką. Stovėti prie kranto išmetus inkarą laivų kapitonams, bent jau mūsų kompanijoje, draudžiama. Ne kapitonas sprendžia, taupyti degalus ar ne. Jam labai aiškiai instrukcijos pasako, ką daryti. Kai grįš iš reiso, galės išreikšti savo nuomonę, biure pafilosofuosime. Aišku, kiekviena kompanija turi savo instrukcijas, bet visos jos paremtos tarptautiniais šaltiniais", - aiškina V.Lygnugaris.

Pasak jo, pavojinguose regionuose veikia centrai, kurie fiksuoja laivų judėjimą. Įplaukiant į Adeno įlanką apie tai reikia pranešti Europos Sąjungos (ES) karinių pajėgų centrui. Už saugią laivybą atsakingas padalinys ATALANTA pateikia maršrutus, sudarinėja konvojus. Jų instrukcijas reikia vykdyti, nes tinkamai pasirengus užpuolimo pavojus tampa mažesnis.

Ruošiant į pavojingą regioną plaukiantį laivą sustiprinamos antstato durys, padaroma, kad jos atsidarytų tik iš vidaus. Turi veikti vandens žarnos, kad būtų galima srove nuplauti lipančius į laivą piratus. Prie laivo borto visu perimetru dviem lygiais pritvirtinama spygliuota viela, įrengiama citadelė, kur įgula gali pasislėpti, iškeliami, jeigu įgula spėja, specialūs navigaciniai ženklai, kitiems pranešantys, kad laivas nevaldomas. Tačiau pastebėta, kad citadelė visiško saugumo negarantuoja: ji tinka įgulai išbūti kelias dienas, jeigu gali priplaukti karinis laivas ir nuvyti piratus. Neseniai buvo atvejis, kai už tūkstančio mylių nuo kranto piratų užpultas laivas nesusisiekė su karine apsauga, o piratai suvirinimo aparatais citadelėje prapjovė angas. Todėl reikalaujama, kad įgulos kruopščiai organizuotų stebėjimą ir būtų akylos.

Kai laivas plaukia virš 15 mazgų greičiu ir dar prieš piratų katerius manevruoja, šiems ne taip paprasta užlipti ant borto. Paruoštas gynybai laivas tampa nepatrauklus užgrobėjams. Ne visi piratai siekia užgrobti laivus, kiti nori tik prisiplėšti spalvotųjų metalų. Pastarieji puola tuos laivus, kurie taiko mažiau saugumo priemonių.

"Pagal tarptautinę praktiką draudimo kompanijos žalą atlygina tik tuomet, kai išsiaiškina, kad visos saugumo rekomendacijos buvo įvykdytos", - svarbią verslui aplinkybę pažymi "Limarko" vadovas.

2010-aisiais iš viso buvo įvykdyti 445 laivų užpuolimai

75 proc. užpuolimų - 7 regionuose (proc.)

Somalis 42,12

Adeno įlanka 16,06

Indonezija 12,12

Pietų Korėja 9,39

Bangladešas 6,97

Raudonoji jūra 7,58

Nigerija 5,76

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"