TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Piratavimas - NATO taikiklyje

2011 04 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdiečių noras šiemetinę Jūros šventę puošti piratų atributika piktina Lietuvos jūrininkus. Vandenyne kasdien vyksta kruvini karai, kurių masto neįvertina ne tik paprasti piliečiai, bet ir šalių vyriausybės.

Praėjusiais metais piratavimas pasiekė neregėtą mastą - buvo užgrobti 53 laivai, įkaitais paimti 1181 jūrininkas, iš jų 8 - nužudyti. Tačiau šie metai gali būti dar žiauresni. Jūrinių informacijos šaltinių surinkta 2011 metų statistika, o ji kinta kasdien, grėsminga - 33 laivai užgrobti, įkaitais tapę 725 jūrininkai, 7 žuvusieji. Tai rodo kylantį piratų aktyvumo lygį.

Lietuvos jūrininkai su piratais pirmą kartą susidūrė dar 1997 metais Malakos sąsiauryje, kai buvo užgrobtas Lietuvos jūrų laivininkystės laivas "Algirdas". 2009-2010 metais jau du Lietuvos laivai, "Saturnas" ir "Argus", užgrobti ir dukart Lietuvos piliečiai buvo tapę įkaitais.

Diskusijos apie privačią ginkluotą apsaugą laivuose ir karinę misiją Adeno įlankoje nenutyla ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO), ir NATO pajėgų štabo būstinėse. Kaip apsaugoti prekybos verslą ir laivų įgulas nuo piratų keliamų pavojų, atsakymų ieškota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos surengtame seminare Klaipėdoje, kuriame pranešimus skaitė labiausiai informuoti šios srities specialistai.

Žala - 10 mlrd. dolerių

Nors piratavimo tradicijos tęsiasi šimtmečiais, tačiau iki XXI amžiaus pradžios laivų užpuolimai didelės grėsmės verslui nekėlė. Pastarųjų metų atakos prie Pietų Afrikos rago, Gvinėjos įlankoje ir Indijos vandenyne laivybą pavertė pačia pavojingiausia transporto šaka, kurios nuostoliai dėl papildomų draudimo ir saugumo priemonių, pasak IMO atstovo Sašos Pristromo, 2010 metais sudarė 238 mln. JAV dolerių. Draudimo išlaidos už vieną laivo reisą išaugo 150 tūkst. JAV dolerių, o vidutinė išpirkos suma padidėjo nuo 3,4 mln. JAV dolerių 2009 metais iki 5,4 mln. JAV dolerių pernai. 2005 metais didžiausia išpirka siekė 150 tūkst. JAV dolerių, o pernai daugiausia - 9 mln. JAV dolerių - sumokėti už laivą "Samho Dream". IMO vertinimu, piratavimo daroma žala pasaulio ekonomikai siekia nuo 7 iki 12 mlrd. JAV dolerių per metus.

Europos Sąjungos (ES) laivų savininkų asociacijos generalinis sekretorius Alfonsas Guinieras pažymėjo, kad piratavimas iškreipia pasaulio prekybos vaizdą. Kasmet 20 tūkst. laivų plaukia per Adeno įlanką, iš jų apie 350 atakuojami. Egzistuoja daug teisės aktų ir reglamentų, tačiau jie nepadeda išvengti pavojų. Todėl būtina ne tik laivų savininkams laikytis sektinos praktikos pavyzdžių ir laivo saugumo rekomendacijų, registruoti praplaukimą ir dalytis informacija apie pastebėtus pavojus, bet valstybėms sutelkti karines pajėgas pavojingiausiame regione. "Mūsų organizacija iš pradžių privačiai apsaugai pasakė "ne", bet daug kompanijų samdo privačią apsaugą. Jeigu ji būtų apdrausta, sakytume "taip", bet kol kas vienos išvados nepriėjome. Prieš pusantrų metų pateikėme pasiūlymą, kad turėtų būti sukurta speciali karinė tarnyba. Mes, laivų savininkai, labai vertiname tai, ką daro ES jungtinių pajėgų dalinys ATALANTA, ir sveikiname tokią praktiką, bet karinių pajėgų pagalbos nepakanka", - dalijosi patirtimi A.Guinieras.

NATO pagalba - pagal išgales

Iš NATO būstinės atvykęs Erickas Sandhalas sakė dažnai kalbantis ciniškai, bet pasakantis tiesą. "NATO apsaugos yra tiek, kiek valstybės pajėgia apmokėti mūsų sąskaitų. Dabartinė užduotis yra prevencija - laivų palyda ir atgrasinimas nuo puolimų. Bet aktyviajai intervencijai reikia daugiau išteklių ir progreso santykiuose tarp šalių. Tai, kas vyksta jūroje, yra simptomai ligos, kuri glūdi krante, Somalyje. Be tarptautinės humanitarinės pagalbos nuslopinti piratavimo nepavyks", - sakė aukštas pareigūnas.

Laivų užpuolimų statistika rodo, kad piratai tampa agresyvesni, jie geriau ginkluoti, naudoja kalašnikovus, raketsvaidžius, palydovus, turi sraigtasparnių ir laivyno bazių, o veiklos geografija išsiplėtė į naujus rajonus.

Šiuo metu operacijai "Vandenyno skydas" NATO naudoja 6 laivus, o kartu su ATALANTA misijos ir sąjungininkų rusų, japonų, indų bei pietų korėjiečių laivais prekybos karavanus lydi apie 20 apsaugos laivų. Tačiau, pavyzdžiui, karinio Amerikos laivo išlaikymas kainuoja daugiau kaip 82 tūkst. JAV dolerių per dieną. Todėl šalys nesiryžta didinti išlaidų NATO operacijai, kuriai trūksta, pasak E.Sandhalo, ne tik laivų, bet ir žvalgybinės informacijos bei gebėjimo valdyti piratų veiksmus, vieningos šalių narių teisinės pozicijos ir politinio problemos vertinimo. "Jeigu įvyks koks tikrai tragiškas įvykis, gal po to atsiras dėmesys, politikai sukrus ir skirs daugiau lėšų. Šiuo metu rengiame pasiūlymus, juos pateiksime ministrams birželį, pažiūrėsime, kaip į tai reaguos. O jūs taip pat galite daryti spaudimą savo Vyriausybei", - ragino Lietuvos laivų savininkus karinio Aljanso atstovas.

Piratai nebijo bausmių

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovo Gedimino Varvuolio, mūsų šalis taip pat pagal išgales skiria finansavimą NATO operacijai vandenyne, tačiau tos išlaidos nėra didelės. Nuo šių metų vienas karininkas paskirtas į ATALANTA štabą, o kitoms priemonėms finansavimo nenumatoma. Tačiau Lietuva vykdo tarptautines saugos rekomendacijas ir demonstruoja solidarumą su kitomis jūriniu saugumu besirūpinančiomis valstybėmis.

Nors mūsų jūrininkams dar nė karto nepavyko sugauti atakuojančių užpuolikų, o Lietuva karo laivų į Adeno įlanką neplanuoja siųsti, mūsų šalis jau įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias griežtas bausmes piratams, kaip rekomenduoja IMO ir kitos organizacijos.

Visi kalbėjusieji seminare pažymėjo, jog teisės aktų suvienodinimas ir bausmės neišvengiamumas yra pirmoji sąlyga kovojant su piratais, nes šiuo metu jie jaučiasi nebaudžiami. Rusija, pavyzdžiui, gali net įvykdyti mirties bausmę, o Prancūzijos karo laivai turėjo paleisti sugautus laivo užpuolikus į laisvę. Jų nėra kur dėti, nes Somalyje ir gretimose valstybėse nėra nei pakankamai teisėjų, nei kalėjimų. Be to, laivų kapitonai neturi policininko statuso ir negali surinkti įrodymų, net paimti pirštų atspaudų, todėl net areštuoti piratai neretai išteisinami ir paleidžiami į laisvę.

Europos Komisijos mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovas Emanuele de Roso pažymėjo, kad šia kryptimi daroma labai daug. Yra keletas Afrikos rago ir Gvinėjos įlankos programų, kurioms skirta iš viso daugiau kaip 42 mln. eurų. Tačiau pašalinti visos rizikos neįmanoma, todėl nacionalinės vyriausybės pačios turi ieškoti instrumentų, kaip padėti savo laivams: suteikti informacijos, taikyti apsaugos standartus ir pasaulinę praktiką.

S.Pristomas pranešė, kad IMO rengia saugumo gaires, kurias šalims pristatys iki vasaros. Jose numatytos ekonominės, laivų apsaugos ir juridinės priemonės, tokios kaip kalėjimų steigimas Somalyje, Tanzanijoje ir kitur, Tarptautinio tribunolo veiksmai, praktinis įgulų parengimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"