TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkdami elektrą rizikuoti nelinkę

2013 05 28 7:43
Pavėlavus pavasario potvyniui sumažėjo hidroelektrinių gamyba Baltijos-Skandinavijos regione.  LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvoje beveik 100 proc. bendrovių, sudarydamos sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, fiksuoja kainą. Tačiau Estijoje tokių - vos penktadalis, o 80 proc. įmonių renkasi mišrų elektros energijos pirkimo paketą. Dalį jos įsigyja už fiksuotą, kitą dalį - už tuo metu biržoje galiojančią kainą.

Pernai į laisvąją rinką išėjo tik apie 20 proc. Lietuvos bendrovių, turėjusių pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Tuo metu Estijoje elektros rinka atverta nuo 2010-ųjų, o nuo šių metų joje pirkti elektrą įpareigoti ir namų ūkiai.

Estų modelis pasitvirtino

Nepriklausomos elektros energijos tiekėjos energetikos kompanijos "Eesti Energia" antrinės įmonės "Enefit" vadovas Artūras Šyvokas pažymi, kad Estijoje bendrovės renkasi įmantresnius ir labiau kompleksiškus elektros energijos pirkimo siūlymus. Jie esą buvo rekomenduojami ir Lietuvos įmonėms, bet čia didelio populiarumo nesulaukė. Mišrų paketą iš bendrovės vienus metus pirko vos vienas klientas, tačiau ir jis jau sudarė fiksuotos kainos sutartį.

Pasak A.Šyvoko, estai renkasi kitokį būdą todėl, kad mišrų elektros energijos pirkimo paketą jiems siūlo pagrindinė rinkos žaidėja "Eesti Energia". Tuo metu stambiausias Lietuvos tiekėjas ragina kainas fiksuoti. "Be to, Estijos kainų zonoje elektra maždaug 5 proc. pigesnė nei Lietuvos zonoje", - pridūrė jis.

A.Šyvokas mano, kad estų modelis pasitvirtina, nes įmonės nuo 2010 metų, kai dalis Estijos elektros rinkos tapo laisva, ne kartą pratęsė mišrių paketų kontraktus. Lietuvoje, anot jo, vartotojai nelabai pasitiki laisvomis biržos kainomis ir nenori rizikuoti. "Mūsų prekybos zona gana izoliuota, tad kainas lemia keletas didžiausių tiekėjų", - sakė "Enefit" vadovas.

Vartotojai nepasirengę rizikuoti

Stambiausia Lietuvos elektros energijos tiekėja lietuviško kapitalo bendrovė "Energijos tiekimas" beveik visas sutartis su klientais sudaro fiksuota kaina. Kaip LŽ teigė jos generalinis direktorius Algirdas Juozaponis, "Energijos tiekimo" anksčiau surengta apklausa parodė, kad tik 6 proc. vartotojų pageidautų pirkti dalį elektros biržos kainomis.

"Lietuvoje, palyginti su Estija, dar viskas nauja. Nemažai vartotojų kol kas nėra pasirinkę nepriklausomų tiekėjų, nes jiems reikia pajusti, ką reiškia pirkti laisvoje rinkoje. Jeigu įmonės iškart pradės pirkti elektrą biržos kainomis (kurios kinta skirtingomis valandomis, dienomis, mėnesiais), gali atsirasti tam tikros baimės ir nepasitikėjimo. Tačiau spėju, kad vartotojų, kurie pageidauja dalį elektros įsigyti biržos kainomis, daugės", - prognozavo A.Juozaponis.

Pasirinkimą lemia įmonės veikla

Vidas Čebatariūnas, Rusijos korporacijos INTER RAO JES kontroliuojamos bendrovės "INTER RAO Lietuva" komercijos direktorius ir valdybos narys, LŽ tvirtino, kad visos sutartys su galutiniais elektros energijos vartotojais sudaromos fiksuota kaina. "Daugiausia sutarčių pasirašome 12 mėn. laikotarpiui. Jose nustatoma fiksuota kaina, kuri leidžia klientui išvengti didmeninėje elektros energijos prekyboje vykstančių gana dažnų kainų pokyčių - dėl oro sąlygų, vandens lygio hidroelektrinėse, linijų pralaidumo ir pan.", - dėstė V.Čebatariūnas.

Ričardas Tvaronas, Latvijos energetikos kompanijos antrinės įmonės "Elektrum Lietuva" pardavimo vadovas, kalbėjo, kad fiksuota kaina sudaromų sutarčių kiekis Lietuvoje siekia 99,99 procento. "Likusi dalis - tik kintama, priklauso nuo elektros biržoje esančios kainos. Mišraus varianto produkto poreikio iki šiol nebuvo", - sakė jis.

Nors biržoje elektros kainos nuolat svyruoja, tokio tipo sutartis, R.Tvarono nuomone, garantuoja vartotojui, kad už elektrą šis turės mokėti tiek, kiek ji kainuoja didmeninėje rinkoje, - nei daugiau, nei mažiau. "Nord Pool Spot" biržoje mažiausia kaina būna pavasarį - dėl pigios hidroelektrinėse pagamintos elektros, didžiausia - žiemą.

Dėl elektros jungčių trūkumo ir perdavimo ribotumo Lietuvoje vasarą elektra kainuoja brangiau negu kitose "Nord Pool Spot" zonos šalyse", - pabrėžė pašnekovas.

Anot R.Tvarono, lanksčią kainą dažniausiai renkasi tos bendrovės, kurių veikla yra sezoninė, ypač jei biržos kainų kritimas sutampa su įmonių veiklos piku. "Pavasarį ir ankstyvą rudenį dėl gerų hidrologinių sąlygų pagaminama daugiau elektros, todėl ji biržoje atpinga. Tai reiškia, kad įmonei, kuri daugiausia elektros suvartoja pavasarį ir rudenį, pravartu rinktis lanksčią kainą. Ilguoju laikotarpiu - per trejus ar penkerius metus - bendra sumokėta suma už elektrą bus panaši, nesvarbu, ar pasirinkta fiksuota, ar lanksti elektros energijos kaina", - aiškino jis.

Birželį prie "Nord Pool Spot" biržos prisijungs ir Latvija. LŽ kalbinti pašnekovai beveik vienbalsiai tvirtino, jog tai padės išgryninti kainodarą ir Lietuvos kainų zonoje.

A.Šyvoko nuomone, Latvijai įstojus į biržą elektros kainos nustatymas bus skaidresnis, labiau atspindės rinkos kainas, liks mažiau galimybių manipuliuoti jomis nes Lietuvą per Estiją pasieks ir suomiška elektra. R.Tvaronas įsitikinęs, kad prie biržos prisijungus Latvijai sumažės neprognozuojama kainų svyravimo rizika, jas bus galima tiksliau prognozuoti.

R.Tvaronas: "Per trejus ar penkerius metus bendra sumokėta suma už elektrą bus panaši, nesvarbu, ar pasirinkta fiksuota, ar lanksti elektros energijos kaina."

Biržoje - du trečdaliai elektros

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės "Litgrid" duomenimis, "Nord Pool Spot" Lietuvos prekybos zonoje 2013 metų pirmąjį ketvirtį nupirkta 62 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos.

"Vėlyvo pavasario, vasaros ir ankstyvo rudens mėnesiais Lietuvai reikalingos elektros dalis, įsigyjama per biržą, siekia net 80 procentų. Šildymo sezonu biržoje perkamos elektros mažėja, nes didžiąją dalį jos pagamina tuo metu veikiančios šiluminės elektrinės. Jų pagaminta elektros energija dažniausiai prekiaujama tiesiogiai, sudarant dvišales sutartis", - LŽ pasakojo "Litgrid" Strategijos departamento direktorius Liudas Liutkevičius.

Pirmus keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012-aisiais, elektros kaina "Nord Pool Spot" biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 1,3 proc. mažesnė. 2013 metų sausį vidutinė elektros kaina, palyginti su 2012-ųjų gruodžiu, sumažėjo 1,2 proc. ir siekė 15,1 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Sausį vyravę nešalti orai lėmė nedidelę elektros paklausą. Kainą mažino ir išaugusi rusiškos elektros pasiūla bei padidėjęs elektros tiekimas iš Latvijos. Vasarį vidutinė elektros kaina biržoje buvo dar mažesnė negu sausį ir siekė 14,8 ct/kWh.

"Tai pati mažiausia vasario mėnesio elektros kaina nuo biržos veiklos Lietuvoje pradžios 2010-ųjų sausį. Elektros kaina šį vasarį susitraukė dėl aukštesnės oro temperatūros, sumažėjusio elektros poreikio ir didesnio vėjo generuojamos elektros pardavimo. Kovą dėl neįprastai šaltų ir žiemiškų orų elektra kainavo kiek brangiau - 16 ct/kWh. Pavėlavus pavasario potvyniui sumažėjo hidroelektrinių gamyba Baltijos-Skandinavijos regione. Dėl tuo metu suplanuotų elektrinių ir elektros perdavimo tinklų remontų gretimose šalyse smuktelėjo elektros importas į Lietuvą, o importuojama elektra brango. Balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje sumažėjo iki 15,5 ct/kWh. Tai lėmė išaugusi hidroelektrinių Latvijoje ir Lietuvoje generuojamos elektros pasiūla, taip pat atšilus orams sumažėjusi elektros paklausa", - vardijo L.Liutkevičius.

Pasak jo, 2013 ir 2012 metų sausio-balandžio mėnesiais elektros kainų lygis buvo labai panašus, o jų nedideliems svyravimams įtaką daro sezoniniai faktoriai: nepastovi oro temperatūra ir nuo pavasario potvynio priklausantys vandens ištekliai Latvijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"