TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkėjai apgulė anglių sandėlius

2016 01 16 6:00
Dažniausiai perkami 60–130 milimetrų skersmens anglių gabalai, o automatizuotiems katilams - dar stambesni, smulkesnes anglis renkasi tik taupiausi pirkėjai. thebreakthrough.org nuotrauka

Atvėsus orams akmens anglių paklausa padidėjo keleriopai, tačiau šį kurą vis labiau į užribį stumia biokuras ir gamtinės dujos. Jau penkerius metus vienintelis Lietuvos mažmeninei rinkai tiekiamų anglių šaltinis yra Rusija.

„Visiems anglių reikia šiandien ir dabar. Šio kuro paklausa, palyginti su ikikalėdiniu laikotarpiu, padidėjo trigubai. Vos spėjame verstis per galvas. Sandėliai dirba ir ilgiau, ir šeštadieniais“, – LŽ pasakojo kietuoju kuru prekiaujančios UAB „Grasta“ direktorius Kazys Algimantas Stasiūnas. Ši bendrovė turi 21 sandėlį Lietuvos pietinėje, vakarinėje ir šiaurės vakarų dalyse.

Daugiausia šalies rytuose į 9 savo ir kitų bendrovių sandėlius anglis vežančios UAB „Baltijos anglis“ vadovas Pavelas Semionovas LŽ teigė irgi pastebėjęs prekybos pagyvėjimą, tačiau jis nėra toks stulbinamas: „Daug kas kuru apsirūpino prieš prasidedant sezonui, o kiti mėgsta jį įsigyti dalimis. Būtent tie, kuriems „dega“, dabar ir perka.“

Renkasi katilams

Kietojo kuro pardavėjai pažymi, kad daugiausia perkami 60–130 milimetrų skersmens anglių gabalai, o automatizuotiems katilams, kaip aiškina P. Semionovas, nevengiama ir dar stambesnių. Smulkesnes anglis renkasi tik taupiausi pirkėjai. Kiti dairosi anglių granulių. Jas, pasak K. A. Stasiūno, perka gyventojai, namams šildyti įsirengę katilus, pritaikytus deginti medienos granules. Bendrovės direktorius tvirtina, kad anglių granulės kur kas patogesnės, nes jose mažiau smėlio priemaišų negu medienos granulėse. Pasirodo, smėlis lydosi ir užteršia pakurą. K. A. Stasiūnas pripažįsta, kad kūrenant anglių granules lieka daugiau atliekų – vadinamojo šlako, tačiau jos yra gerokai kaitresnės. Kilogramo medienos granulių kaloringumas – iki 4 tūkst. kilokalorijų, o anglių granulių – 6,2–6,5 tūkst. kilokalorijų.

Išstumia biokuras ir dujos

LŽ pašnekovai sutinka, kad akmens anglių paklausa Lietuvoje kasmet mažėja. „Per penkerius metus ji smuko maždaug ketvirtadaliu, o palyginti su dar ankstesniais metais, kai anglimis buvo kūrenamos organizacijų katilinės, kurios dabar pritaikytos medienos drožlėms deginti, anglių paklausa nukrito 60–70 procentų“, – kalbėjo K. A. Stasiūnas.

Akmens anglis pastaruoju metu išstumia ne tik biokuras, bet ir gamtinės dujos. Pasak P. Semionovo, jų kaloringumas daug mažesnis, jos gerokai brangesnės, tačiau dujų kaina per porą metų krito labiau negu akmens anglių, juolab kad dauguma didžiųjų kietojo kuro katilų jau gali deginti ir gamtines dujas. „Dujos perkamos tik dėl patogumo: šildymo sezono pradžioje užkūrei katilą ir gali užmiršti. O kietojo kuro reikia atsivežti, valyti degimo atliekas – pilna rūpesčių“, – dėstė P. Semionovas.

Atpigusios dujos, biokuras ir mažėjanti akmens anglių paklausa neleidžia laviruoti kainomis net didžiausios anglių paklausos laikotarpiu, todėl ir dabar, kaip tvirtina K. A. Stasiūnas, kainos panašios į tas, kurios buvo šio šildymo sezono pradžioje.

Teršia apsileidėliai

Akmens anglys laikomos bene labiausiai teršiančiu kuru – į aplinką išmetama daug kietųjų dalelių. Tačiau „Grastos“ vadovas tikina, kad baubas nebaisus, kai anglys deginamos moderniuose katiluose. „Dabartiniai katilai veikia apatinio kūrenimo principu, kuris užtikrina mažą išmetamų teršalų kiekį, – sakė jis ir pridūrė: – Matyt, reikia griežtai kontroliuoti katilų gamybą ir priežiūrą, o viršutinio kūrenimo katilus geriau naikinti. Tada ir anglys nebus toks atgrasus teršėjas.“

K. A. Stasiūno teigimu, dabar anglys ne tokios taršios ir dėl to, kad maždaug penkerius metus jos Lietuvos mažmeninėje rinkoje parduodamos tik išplautos. Bet kai kurie tiekėjai, anot pašnekovo, gali atsivežti ir neplautų anglių. Jose atliekos sudaro 16–18 proc., o plautose – apie 5 procentus.

Krūvas keičia maišai

Kadangi anglių daugiausia parduodama mažmeninėje rinkoje, akivaizdžiai prigyja nauja šios rinkos tendencija – vos prieš 5–6 metus pradėta siūlyti naujovė parduoti anglis, sufasuotas į 25, 40 maišelius ir 1000 kilogramų didmaišius. Juos patogu ir vežti, ir laikyti sandėlyje, ir naudoti. Fasuotomis anglimis jau prekiaujama ne tik kuro sandėliuose, bet ir kai kuriuose prekybos centruose.

Pasak P. Semionovo, Rytų Lietuvoje didesnę dalį prekybos dar sudaro palaidos anglys, tačiau kasmet po kelis kartus padidėja ir fasuotų pardavimas. Vakarų Lietuvoje „Grastos“ fasuotos anglys, anot K. A. Stasiūno, jau sudaro maždaug pusę paklausos, nors jos šiek tiek brangesnės už parduodamas palaidas.

Visos – tik iš Rusijos

Kietojo kuro pardavėjai jau nebeatsimena, ar kada nors importavo akmens anglis iš Ukrainos, juolab kad ten jų kokybė labai prasta. Tik prisiminimuose likusios ir Lenkijos Silezijos baseine iškasamos anglys. Jų kokybė, P. Semionovo manymu, tikrai puiki, bet iš Lenkijos į Lietuvą šio kuro nevežama, nes jis visiškai nekonkurencingas.

K. A. Stasiūno žiniomis, dauguma Lenkijos anglių kasyklų yra apleistos. Joms atstatyti reikėtų milžiniškų investicijų, todėl ši šalis jau tapo akmens anglių importuotoja – atsiveža jų iš Rusijos, net iš Australijos, kitų kraštų.

Į Lenkiją anglis gabena ir „Baltijos anglis“. „Nuvežame tik iki valstybės sienos, nes Lietuvoje kroviniai dar nevežami siaurojo geležinkelio linija“, – patikslino P. Semionovas.

Pasak jo, visos Lietuvos mažmeninėje rinkoje parduodamos anglys iškastos Rusijoje. „Baltijos anglis“ jas perka tiesiai iš kasyklų, o kai kurie kiti kietojo kuro pardavėjai įsigyja per tarpininkus. Pavyzdžiui, „Grastai“ jas tiekia Sibiro anglių kompanija („Sibirskaja ugolnaja kompanija“) – veža šį kurą iš Chakasijos. Lenkijos ir Baltijos valstybių rinkas rusiškomis anglimis taip pat aprūpina vienos Rusijos kompanijos padalinys, įsikūręs Šveicarijoje.

Lietuvoje parduodamos anglys ir iš Kuzbaso, bet, P. Semionovo žodžiais, „visos kalnakasybos kompanijos Rusijoje anglis kasa iš to paties baseino, tik vienos – iš vieno galo, o kitos – iš kito“.

Orientacinės akmens anglių kainos Lietuvoje, eurai už toną

Regionas25–60 mm60–130 mmGranulės (5–25 mm)Atsijos
Dzūkija13914514589
Vakarų Lietuva13914514589
Žemaitija13914814889
Rytų Lietuva148160–170160–175n. d.
Vilniaus kraštas140–158160–170160–175n. d.

Šaltinis: LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"