TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkėjai stveria butus kaip karštas bulves

2015 08 03 6:00
Birželį įsigyti būstą Vilniaus miesto Šiaurės miestelyje dėl didžiulės paklausos buvo itin sudėtinga. LŽ archyvo nuotraukos

Nors vasara paprastai būna gana ramus metas nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, tačiau šį birželį buvo fiksuojami rekordiniai sandorių skaičiai - toks pirkėjų aktyvumas buvo tik 2007 metais. Vasaros pradžioje pirkėjai vienas iš kito graibstė parduodamus butus. Tačiau netrukus rinka stos į įprastas vėžes ir krizės scenarijus nepasikartos.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) pranešė, kad Vilniuje ir Klaipėdoje rinka šį birželį aktyviausia nuo 2007 metų, o Kaune panašūs rezultatai stebimi antrus metus iš eilės. Asociacijos duomenimis, šiuo metu Vilniuje pirkėjams siūloma apie 4 tūkst. naujų butų, iki metų pabaigos planuojamuose paskelbti naujuose projektuose turėtų būti pasiūlyta dar apie tūkstantis butų. Esant dabartiniams pardavimo tempams, metų pabaigoje išliks panaši 4 tūkst. butų pasiūla. Kaune ir Klaipėdoje pasiūla siekia po kelis šimtus.

Vis dėlto NT rinkos žaidėjai mano, kad rinka netrukus vėl nurims ir joks jos perkaitimas nė neartėja.

Sugriežtinus skolinimą, maksimali būsto kredito trukmė negalės viršyti 30 metų, t. y. bus 10 metų trumpesnė nei dabar.

Nespėja nė apžiūrėti

Vilnietė Asta pradėjo ieškoti buto per patį rinkos įkarštį – birželio pradžioje. NT skelbimų portale nusižiūrėjusi po vieną butą Žvėryne ir Pilaitėje bei keletą - Šiaurės miestelyje mergina nespėjo nė vieno jų net apžiūrėti – per keletą dienų butų skelbimai dingdavo. „Pastarąjį butą Šiaurės miestelyje buvau nusižiūrėjusi praėjusią savaitę, ketvirtadienį. Skelbimas buvo įdėtas prieš vieną ar dvi dienas. Šeštadienį, kai pasitarusi su šeima jau ketinau skambinti šeimininkui ir apžiūrėti butą, šio skelbimo jau nebebuvo – jį irgi nupirko“, - pasakojo pašnekovė.

Toks pirkėjų aktyvumas Astai buvo netikėtas, mat ji dairėsi ne pačių pigiausių variantų: merginą domino įrengti, dviejų kambarių ir ne mažesni nei 55 kv. metrų ploto butai naujesnės statybos – nuo 2003 metų – daugiabutyje už kainą iki 100 tūkst. eurų. „Tokį butų graibstymą mačiau tik tuomet, kai Šiaurės miestelyje ieškojau buto nuomai“, - prisipažino vilnietė.

Pastaruoju metu ji pakeitė taktiką ir būsto paiešką patikėjo agentui, kuris, kaip įsitikinusi Asta, turi daugiau šaltinių ir žino net apie tuos rinkoje esančius NT objektus, kurių nėra skelbimų portaluose. „Geriau sumokėsiu agentui, bet greičiau ir paprasčiau nusipirksiu būstą“, - tvirtino pašnekovė.

Paklausta, ar tuo metu, kai ieškojo buto savarankiškai, pastebėjo itin didelę pasiūlą, mergina sakė to nemačiusi. „Pagal tokius reikalavimus surasdavau apie 20-30 skelbimų, tačiau nemažai jų atmesdavau. Kadangi bute planuoju iškart gyventi, žiūriu, kad jis būtų su baldais, kad patiktų interjeras. Be to, man svarbu, kad butas nebūtų nei pirmame, nei viršutiniame aukšte ir nekampinis, nes tokiame vasarą karšta, o žiemą – šalta“, - pasakojo skaitytoja.

Pirkėjai nusprendė nebelaukti

Žiuljenas Galeckas, bendrovės RE/MAX vadovas, patvirtino, kad birželis buvo pats aktyviausias per pastarąjį metą, tačiau teigė, kad toks proveržis rinkoje įvyko dėl ankstesnio pirkėjų susilaikymo. Jis paaiškino, kad tiek metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek šių metų pradžioje, jį įvedus, gyventojai buvo linkę stebėti, kas dedasi rinkoje, kaip nauja valiuta keis NT kainas. Todėl sausį rinkoje buvo visiškas štilis. Maža to, prie neapibrėžtumo prisidėjo ir Rusijos bei Ukrainos konfliktas.

„Tačiau žmonės pamatė, kad situacija galbūt nėra tokia grėsminga, kaip atrodė pavasarį, priprato ir prie euro. Metų pradžioje žmonės laukė ir tik balandį pradėjo aktyviau ieškoti pasiūlymų, taigi taip nutiko, kad birželį susikaupė daug sandorių. Aš tokį reiškinį pavadinčiau „kamščio pramušimu“. Ir nesakyčiau, kad jis tęsis – jau liepą rinkoje matome „atšalimą“. Rugpjūtį taip pat galima tikėtis nuosaikesnio aktyvumo“, - aiškino Ž. Galeckas.

Palyginimui NT ekspertas pateikė Vilniaus skaičius: sausį sostinėje sudaryta apie 430 butų pardavimo sandorių, o birželį beveik dvigubai daugiau - per 820. „Tačiau pusmečio vidurkis sieks apie 650 pardavimo sandorių – panašus buvo ir praėjusių metų vidurkis. Reiškia, pramušęs užtvanką pardavimų skaičius grįžta į natūralų lygį – tokį, koks būdingas nesant jokių spekuliacinių veiksnių“, - sakė jis.

Bendrovės „CITUS Nekilnojamas turtas“ direktorė Viktorija Čijunskytė prisipažino vasaros laukusi ramios, tačiau ją nustebino pirkėjų aktyvumas. „Pavyzdžiui, prieš kelias savaites per atvirų durų dienas, kuriose atstovaujame vieną projektą, dalyvavo apie 30 šeimų, nors tikėjomės maždaug 15. Iš jų 5 šeimos būstą nusprendė pirkti tuojau pat. Mus tai stebina. Ir kituose projektuose matome tą patį“, - sakė ji. Pašnekovė suskubo pridurti, kad šiemet, pagerėjus ekonomikai, tiesiog tikėtasi, kad bus daugiau atostogaujančių.

Sausį sostinėje sudaryta apie 430 butų pardavimo sandorių, o birželį naujakurių buvo beveik dvigubai daugiau - per 820.

Skubėjo „įšokti į traukinį“

Nors būsto paklausa buvo rekordinė, visi NT ekspertai sutartinai tvirtino, kad krizės scenarijus tikrai nesikartos. Mat aktyvumą išprovokavo išoriniai veiksniai, o ne pati rinka. Pašnekovai taip pat pažymėjo, kad tam turėjo įtakos ir nuo lapkričio 1 dienos griežtėsianti bankų skolinimo tvarka.

„Manau, kad birželio aktyvumą nulėmė ne tiek suaktyvėjusi ir atsigavusi rinka, kiek techninės priežastys: nemažai pirkėjų dėl LB priimtų atsakingo skolinimo taisyklių skubėjo įsigyti būstą. Tiesa, tai daugiau būdinga Vilniui, kur būstai brangesni ir gyventojams dažniau reikia skolintis iš banko. Kituose miestuose šios vasaros pradžioje išskirtinių tendencijų neįžvelgėme - sandorių skaičius daugumoje miestų šiemet netgi mažesnis nei pernai. Taigi sostinė išsiskiria iš viso šalies konteksto, bet ypatingų rinkos išsišokimų nematome – ji yra stabili ir antroje metų pusėje tokio aktyvumo nebematysime“, - sakė bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

LŽ primena, kad pagal Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimus maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Tačiau vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų. ASN taip pat numato, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų, t. y. bus 10 metų trumpesnė nei dabar.

Palankiausia, kai ramu

Ar pirkėjams verta domėtis būsto pirkimu šiuo piko metu? „Butų pardavėjai taip pat skaito naujienas, kurios skelbia, kad pirkėjai aktyvūs. Tai kelia pagundą palaikyti aukštesnę kainą ar net ją kilstelėti. Bet mes stengiamės paaiškinti savo klientams, kad toks paklausos padidėjimas nėra ilgalaikis ir kad pavojinga didinti kainą. Geriausia būstą pirkti, kai nėra naujienų apie pirkėjų bumą ir kai pirkėjas turi sukaupęs pinigų bent avansui sumokėti“, - sakė Ž. Galeckas. Paklaustas, ar šiemet belaukiant ramesnio meto NT kainos nepakils, pašnekovas teigė nemanąs, kad to reikėtų tikėtis.

V. Čijunskytė išskyrė žiemos sezono privalumus: „Savo draugams būstą rekomenduoju pirkti žiemą, tiesa, ne dėl kainų - žiemą yra mažiausiai saulės šviesos, taigi įžengę į vidų būstą matysite pačiu blogiausiu momentu. Taip pat geriau pastebėsite, jei kur nors kaupiasi drėgmė. Vis dėlto turto savininkai linkę palaukti pavasario - pavasarį pasiūla visada didesnė, pardavėjai pradeda konkuruoti kaina.“

A. Antanavičius pastebėjo, kad Lietuvos NT rinkoje iš esmės nebeliko sezoniškumo. Tad jei anksčiau dar buvo galima tikėtis, kad ruduo bus aktyviausias, o vasara ramesnė dėl atostogų meto, tai šiandien matyti, jog rinka maža ir bet kokie emociniai pasikeitimai, lūkesčiai bei išorinės rizikos veiksniai stipriai ją paveikia. „Todėl bendro patarimo, kuriuo laikotarpiu pirkti, iš esmės nėra – labiau reikėtų vertinti perkamo objekto likvidumą, t.y. geriau rinktis būstą, kurį, reikalui esant, būtų galima nesunkiai parduoti ir išvengti nuostolių“, - sakė jis.

Aktyviau kreipėsi ir į bankus

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, į bankus, ketindami skolintis, kreipėsi 16 proc. daugiau gyventojų. „Būsto pirkimo sezonu galime vadinti pavasarį, kai sudaroma daugiausiai sandorių. Sezoniškumas jaučiamas ir bankuose, kurie pavasarį sulaukia didesnio finansavimo ieškančių klientų srauto. Vasarą šis srautas paprastai nuslūgsta. Tačiau šis birželis buvo kitoks. Lygindami ketinimus skolintis išimtinai vasaros mėnesiais, matome, kad tokio aktyvumo kaip birželį nėra buvę nuo 2009 metų vasaros“, – teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Kreditų biuro atlikta analizė taip pat rodo, kad gyventojai dažniausiai kreipiasi į vieną banką, apsiribodami jo pasiūlymais, nors finansų ekspertai ragina palyginti kelių bankų siūlomas sąlygas. „Į daugiau nei vieną banką pirmą pusmetį kreipėsi 13 proc. ketinusių skolintis asmenų. Ieškantiems būsto kredito patarčiau apeiti ne mažiau nei tris, nes finansų įstaigose mokumo vertinimo metodika ir kainodara skiriasi. Viename banke jūsų kredito istorija gali būti įvertina aukštesniu balu nei kitame, todėl sutaupysite palūkanų arba bus pasiūlytos kitos palankesnės sąlygos“, – sakė „Creditinfo“ vadovas.

Pirkimo sandoriais perleistų butų skaičius

Mėnuo2011 m.2012 m.2013 m.2014 m.2015 m.*
Sausis13321604168625151568
Vasaris14761605180426821961
Kovas18611901205730592233
Balandis18251743245330882406
Gegužė18871887257026522205
Birželis17791870222925162590
Liepa1724191828142908-
Rugpjūtis1962220526182470-
Rugsėjis1973188326492658-
Spalis1837224228152742-
Lapkritis1832193724512406-
Gruodis1880211925892521-

* liepos 30 d. duomenys

Šaltinis: Registrų centras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"