TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkėjų baimes vaiko papildomais saugikliais

2014 06 19 6:00
Tikimasi, kad papildomos išlaidos dėl griežtesnių reikalavimų e. prekybininkams atsipirks - vartotojų baimė pirkti internetu sumažės. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę visose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojusi direktyva dar labiau sugriežtino vartotojų teisių apsaugą. Vartotojus nuliūdinti gali nebent tai, kad dėl prekybininkams išaugsiančių sąnaudų dalis prekių e. parduotuvėse gali brangti.

2014 metų birželio 13 dieną įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartotojų teisių, įtvirtinusi aukštesnį vartotojų apsaugos lygį. Direktyvos nuostatos galios visose 28 Europos Sąjungos šalyse, taigi valstybių narių e. parduotuvėse perkantys vartotojai galės tikėtis vienodų sąlygų, kaip ir pirkdami vietinėje internetinėje parduotuvėje.

Lengviau grąžinti prekes

Esminės direktyvos nuostatos, turėsiančios didesnės įtakos e. parduotuvėms, - tai pakitusios prekių grąžinimo taisyklės. Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos (ELKOMA) valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas labiausiai išskyrė dvigubai pailgėjusį prekės grąžinimo terminą bei sąlygą grąžinti pinigus ir už prekių pristatymą.

Nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų, išskyrus prekės siuntimo atgal išlaidas, jei nesutarta kitaip, vartotojas per 14 dienų gali atsisakyti nuotolinės sutarties, taip pat ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Iki šiol tai padaryti vartotojas galėdavo per savaitę. Apie sutarties atsisakymą jis galės pranešti pardavėjui pateikdamas užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nepateikiama, laikotarpis, per kurį galima tai padaryti, ilginamas iki 12 mėnesių.

Svarbu, kad teisės atsisakyti sutarties laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vartotojas gauna prekes. Iki šiol terminas būdavo pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. Tik sudarant paslaugų teikimo sutartį atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jos sudarymo momento.

Silpnieji bankrutuos

Vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas ne vėliau kaip per 14 dienų turi grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas, įskaitant prekės pristatymo mokestį, jeigu prekės pristatomos verslininko siūlomu standartiniu būdu.

V. Vorobjovas neabejojo, kad tai gana didelei daliai e. prekybos įmonių atsilieps skausmingai - ypač toms, kurių marža nedidelė. Pašnekovas pateikė pavyzdį: e. parduotuvėje televizorius kainuoja 2000 litų, jo transportavimas iki kliento gali atsieiti 20 litų, tačiau tiek įkainoti pristatymą prekybininkas ne visada gali. Todėl, pavyzdžiui, už transportavimą jis nustato 10 litų mokestį ir likusią dalį kompensuoja savo sąskaita. Tai reiškia, kad grąžindamas pristatymo išlaidas jis patiria 20 litų nuostolį.

„Prekybininkai, kitaip nei įsivaizduoja pirkėjai, didelių antkainių neuždeda. Tad už jų patiriamas išlaidas galiausiai susimokės vartotojai - e. parduotuvės bus priverstos šiek tiek kilstelėti kainas“, - įsitikinęs asociacijos atstovas. Jis prognozavo, kad pirmiausia brangs elektronikos ir kitos prekės, kurių antkainiai nėra dideli ir kurių transportavimas dėl didelio svorio kainuoja nemažai. Maža to, dalis mažų ir sunkiai besiverčiančių įmonių pokyčių nepakels ir bankrutuos. Su tokiomis pasekmėmis esą susidurs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rinka.

„Kita vertus, kuo daugiau teisių vartotojai turės, tuo mažiau bijos pirkti internetu ir e. parduotuvės per ilgą laiką dėl to tik išloš. Aišku, pereinamasis laikotarpis gali būti sudėtingas, juolab kad šiemet pardavėjai papildomų išlaidų patirs ir dėl euro įvedimo. Taigi iššūkių šiemet netrūks“, - sakė V. Vorobjovas.

Apsauga - kraštutinė

Direktyva taip pat numato, kad pardavėjas privalės prekę pirkėjui pristatyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, nebent sutariama kitaip. Kol prekė keliauja pas vartotoją, visą atsakomybę dėl jos galimo sugadinimo ar praradimo prisiima pardavėjas. Jeigu šis neįvykdo pareigos pristatyti prekių per nustatytą terminą, vartotojas gali nustatyti papildomą prekių pristatymo terminą. Jeigu pardavėjas nepristato prekių ir per šį terminą, pirkėjas turi teisę sutartį nutraukti.

„Ši nuostata daugiau palies tuos prekybininkus, kurie neapibrėžia prekių pristatymo laikotarpio. Nuo šiol jie bus įsprausti į rėmus. Tačiau tai, turint omenyje Europoje išplėtotą logistiką, bus daugiau kraštutinė apsauga. Nemanau, kad Lietuvoje ji ką nors stipriai veiks“, - komentavo V. Vorobjovas.

Pašnekovo manymu, reikšmingų pokyčių nebus ir dėl paslėptų mokesčių draudimo, mat Lietuvos e. parduotuvėse retai pasitaiko atvejų, kai prekybininkai ne visai sąžiningai bando įsiūlyti prekės draudimą, papildomą garantiją ir pan.

Pagal direktyvos nuostatas, interneto svetainėse draudžiama iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo. Iki šiol ši problema buvo ypač aktuali perkant internetu lėktuvo bilietus - nepakankamai atidus vartotojas galėdavo ne savo noru įsigyti kelionės draudimą ar pervežimą iš oro uosto į viešbutį. Dabar pardavėjas turi nurodyti galutinę produkto arba paslaugos kainą ir gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio. Jeigu dėl papildomų mokėjimų vartotojas neduoda aiškaus sutikimo, jis turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Pagal direktyvą, iš vartotojo taip pat nebus galima reikalauti didesnių mokesčių už konkrečių mokėjimo priemonių, pavyzdžiui, kreditinių kortelių, naudojimą, nebent dėl tų priemonių naudojimo verslininkas patiria didesnes sąnaudas. Be to, verslininkai, naudojantys specialiąsias telefono linijas, kuriomis su jais gali susisiekti vartotojai, negalės nustatyti didesnio mokesčio nei bazinis pokalbių telefonu mokestis.

Tikisi daugiau vienodų sąlygų

Teigiamai direktyvą vertinantis asociacijos atstovas vis dėlto atkreipė dėmesį, kad ji dar neišsprendė visų e. prekyboje esančių problemų. Ateityje tikimasi įstatymu suvienodintų reklamos taisyklių ES šalyse, esą jau šiandien aktuali problema laikui bėgant tik aštrės.

„Tam tikri dalykai, už kuriuos Lietuvoje baudžia Konkurencijos taryba, kitose šalyse nėra draudžiami. Dėl to kai kuriais atvejais užsienio įmonių, pardavinėjančių prekes Lietuvos gyventojams, pozicija yra geresnė. Taikyti vienodus reikalavimus yra svarbu, nes lietuviškos e. parduotuvės konkuruoja ne tik su vietiniais rinkos žaidėjais, bet ir užsienio e. parduotuvėmis“, - paaiškino V. Vorobjovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"