TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkėjus vilioja apgaule

2014 07 09 6:00
Šiemet Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje gauti 5 vartotojų skundai dėl kasoje nepritaikytų nuolaidų įsigytoms prekėms pagal prekybos salėje nurodytas kainas. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotraukos

Po darbo apsipirkti skubantiems žmonėms reikėtų neprarasti budrumo ir paskubomis nečiupti išstatytų prekių su nuolaida vos įėjus į prekybos centrą. Už „atpigintą“ prekę kasoje gali tekti pakloti dvigubai brangiau, nei nurodoma ryškiaspalvėje reklamoje.

Prekybos centrų atsakingi darbuotojai tokiais atvejais dažniausiai teisinasi tuo, kad salės darbuotojai nespėjo pakeisti prekės kainos arba tiesiog žmogiškai suklydo, o į kasos aparatus kainų pokytis įvedamas automatiškai iš „centrinės būstinės“.

Tačiau vartotojų teisių prižiūrėtojai ragina pirkėjus netoleruoti akivaidžios apgaulės - reikalauti iš pardavėjo pakeisti prekę į akcijoje nurodytą ir nemokėti daugiau, nei nurodyta kainų etiketėje.

Pasijuto apgauta

Vilnietė Saulė nustebo, kai savaitgalį grįžusi namo iš „Hyper Rimi“ parduotuvės Žirmūnuose, patikrino pirkinių čekį. Moteris susigundė parduotuvės siūlymu įsigyti 400 gramų „Merild“ kavos pakuotę už 8,99 lito, tačiau pamatė, kad parsinešė 500 gramų pakuotę ir už ją sumokėjo dukart daugiau – 16,99 lito. Kavos pakelių stirta su nuolaida pirkėją pasitiko vos įėjus į parduotuvę. „Paėmiau pirmą pasitaikiusią iš tos krūvos ir įsimečiau į pirkinių krepšelį. Net mintis nekilo, kad į šią krūvą galėjo būti įdėta ne ta prekė, kuriai taikoma nuolaida“, - pasakojo moteris.

Kitą dieną, šeštadienį, smalsumo vedama vilnietė dar kartą apsilankė „Hyper Rimi“ parduotuvėje ir priėjusi prie kavos su nuolaida pakuočių stirtos net aiktelėjo. „Kad paėmiau ne tą pakelį, nebuvo joks atsitiktinumas. Krūvoje, į kurią įsmeigtas skelbimas apie nuolaidą 400 gramų pakuotei, buvo tvarkingai sukrautos ir dėžės su 500 gramų pakuotėmis. Gal pusė iš viso kiekio. Beveik neabejoju, kad tai padaryta sąmoningai. Juk iš išorės pakuotės beveik nesiskiria, jos panašaus dydžio, tik iš arti gali įskaityti, kiek gramų kavos joje – 400 ar 500. Manau, ne vienas pirkėjas, susigundęs nuolaida, netyčia pasiėmė dvigubai brangesnę pakuotę, o prie kasos juk ne kiekvienas aiškinsis, kas ir kaip, kai laukia pirkėjų eilė. Juolab kad formaliai viskas teisėta – 500 gramų pakuotei nuolaida netaikoma. Bet tai rodo, koks pardavėjų požiūris į pirkėją. Manau, kad šį triuką „Rimi“ rinkodaros specialistai sugalvojo specialiai pirkėjams apgauti. Netikiu, kad netyčia suvežė dešimtis dėžių su 500 gramų pakuotėmis ir sudėjo kartu su 400 gramų pakuotėmis, kurioms taikoma nuolaida. Pasijutau sąmoningos apgaulės auka“, - nusivylimo neslėpė moteris.

Vilnietė Saulė nebe pirmą kartą pasijuto apgauta. Pasak moters, nuolaidas prekėms ne visada sąžiningai taiko ir „Iki“ parduotuvės. „Būna, susigundai preke su nuolaida, o kasa muša įprastinę kainą. Prieš dvi savaites „Iki“ parduotuvėje sostinės Žvėryno mikrorajone pirkau „Merild Clas“ kavos, užrašas lentynoje teigė, kad 250 gramų pakuotė su nuolaida kainuoja 7,99 lito. Atidžiai kelis kartus perskaičiau reklamą, patikrinau užrašą ant pakuotės, bet prie kasos stoviu ir galvoju: pritaikys nuolaidą ar ne. Bloga nuojauta neapgavo: kasa išmušė įprastinę kainą. Sumokėjau 8,99 lito. Tyliai prarijau bekylantį pyktį, negi kelsi skandalą dėl lito, kai už nugaros eilė nekantrių pirkėjų. Bet apmaudas, kad esu apgaudinėjama, liko“, - pasakojo vilnietė.

Savaitgalį „Hyper Rimi“ prekybos centras Vilniuje kvietė įsigyti 400 gramų „Merild“ kavos pakuotes už 8,99 lito, tačiau į tą pačią paletę prikrovė 500 gramų pakuotes, kainuojančias 16,99 lito.

„Žmogiškos klaidos“

„RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad skirtingai kainuojančios prekės minėtoje parduotuvėje į vieną krūvą buvo sudėtos per klaidą.

„Istorija tikrai nesmagi, labai atsiprašome savo klientės už suklaidinimą ir šią mūsų darbuotojų žmogišką klaidą. Parduotuvės darbuotojai netyčia sumaišė pakuotes ir papildė akcijos atsargas salėje ne to svorio kavos pakuotėmis“, - teigė G. Bielskytė.

„RIMI Lietuva“ atstovė atsiprašo ir suklaidintos vilnietės Saulės. „Dar kartą labai atsiprašome. Jeigu pirkėja dar neatplėšė savo pirktos kavos, kviečiu atnešti ją į informacijos skyrių ir susigrąžinti pinigus arba pasikeisti į kitą – 400 gramų - pakuotę už 8,99 lito. Ateityje atidžiau tikrinsime, kad mūsų reklaminė medžiaga ir išdėstytos prekės sutaptų“, - tikino G. Bielskytė.

„RIMI Lietuva“ daro ir daugiau „žmogiškų klaidų“, o gal tai tiesiog pigūs rinkodaros triukai. Toje pačioje sostinės „Hyper RIMI“ parduotuvėje šiomis dienomis buvo reklamuojama pakuotė su trimis „Švyturio Korio“ alaus buteliais ir „Švyturio“ taure. Nurodoma kaina - 10,99 lito, tačiau iš tikrųjų ši pakuotė kainuoja 13,99 lito (su užstatu kasoje teks sumokėti 14,74 lito). O nuolaida pritaikyta kitai prekei - atokiau nuo reklamos sukrautoms keturių „Švyturio Extra“ alaus butelių pakuotėms.

„Šie du atvejai tikrai yra mūsų klaidos. Dėl to šiandien informavome visas savo parduotuves, kad kruopščiai patikrintų prekių ir jų kainų išstatymą, kad klientams būtų pateikta tiksli ir teisinga informacija, - LŽ vakar teigė G. Bielskytė. – Klaidų išvengti nepavyksta, bet stengiamės, kad pirkėjai pas mus sugrįžtų. O pirkėjai tikrai skaito ir etiketes, ir aprašymus, ir kitą informaciją, gauname nemažai atsiliepimų iš jų – kas jiems patinka, kas nepatinka, kur jiems trūksta informacijos – ir tuomet geriname darbą, tobuliname procedūras, kad pirkėjai iš mūsų parduotuvių išeitų patenkinti.“

„Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis taip pat apgailestavo dėl įvykusio nesusipratimo ir klientės patirtų nepatogumų. „Jį lėmė žmogiškasis faktorius – akcija jau buvo pasibaigusi, tačiau nebuvo nuimtas akciją žymintis reklaminis karulis. Kaip daugelis žino, vasaros metu priimame naujų darbuotojų į sezoninį darbą. Apmokome kiekvieną jų, tačiau, nors ir retai, klaidų kartais nepavyksta išvengti“, - sakė „Iki“ atstovas.

Jis ragino tokiais atvejais pirkėjus ne nutylėti, o iškart pasakyti apie įvykusį nesusipratimą. „Jeigu žmogus jaučiasi nejaukiai kitų eilėje laukiančių pirkėjų atžvilgiu, rekomenduojame kreiptis į informaciją. Parduotuvėje visuomet yra žmogus, kuris padės operatyviai išspręsti kilusį nesusipratimą. Tokių skundų sulaukiame retai. Dažniau jie mus pasiekia būtent vasaros metu, kai parduotuvėse įdarbinami sezoniniai darbuotojai“, - aiškino A. Petraitis.

Rinkodaros triukas: vos įėjus į prekybos centrą siūloma įsigyti prekių su nuolaida. Tačiau nereikėtų apsigauti: reklamoje nurodyta 10,99 lito kaina yra alaus pakuočių, kurios sukrautos ant grindų, o tiesiai po raudona etikete sudėtos pakuotės su trimis buteliais alaus ir taure iš tikrųjų kainuoja 13,99 lito.

Klaidinti draudžiama

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė LŽ teigė, kad Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės įpareigoja privalomai nurodyti kiekvienos vartotojui parduodamos prekės ar vienos prekių rūšies pardavimo kainą ir tos prekės standartinio vieneto kainą.

Be to, Civilinis kodeksas nustato, kad pardavėjas, nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu, privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes. O ši informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti.

„Šiuo konkrečiu atveju, kai ant paletės vartotojams pateiktos dvi skirtingos prekės (nes skiriasi jų svoris), turėjo būti nurodytos ir dvi kainos. Žinoma, visų pirma pirkėja, pastebėjusi, kad už prekę suskaičiuota suma yra didesnė, nei buvo nurodyta kainų etiketėje, galėjo pareikalauti pardavėjo pakeisti prekę į akcijoje nurodytą ir nemokėti daugiau, nei nurodyta kainų etiketėje“, - sakė A. Načienė.

Pareigūnės teigimu, pardavėjui neatsižvelgus į pirkėjo pretenzijas arba jei pirkėjas tik vėliau pastebi, jog kasos čekyje išmušta kaina neatitinka tos, kurią tikėtasi sumokėti, apie klaidinimą ar nesąžiningą elgesį jis turėtų pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri nagrinėja tokius ar panašius vartotojų skundus. Pagal kompetenciją tokie skundai tiriami ir VMVT.

2013 metais dėl didesnės prekių kainos išmušimo kasos čekyje VMVT gavo 15 vartotojų skundų, iš jų 27 proc. pasitvirtino. Šiemet gauti 9 tokie skundai, iš jų pasitvirtino 33 procentai.

„Prekybos centrų atsakingi darbuotojai tokiu atveju dažniausiai teisinasi tuo, kad salės darbuotojai nespėjo pakeisti prekės kainos, o į kasos aparatus kainų pokytis įvedamas automatiškai iš „centrinės būstinės“, - pasakojo A. Načienė.

KOMENTARAS

Kristina Grigaitė, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos (VVTAT) Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja:

"Jeigu vartotojas įsigijo prekę, kurios kaina pirkimo kvite nesutampa su prekybos salėje nurodyta kaina, pirmiausia jis turėtų kreiptis į pardavėją žodžiu (nepavykus išspręsti kilusio ginčo – raštu), nurodydamas savo reikalavimus pardavėjui bei pridėdamas ginčo aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, prekės pirkimo kvito kopiją, vaizdinę medžiagą, nuotraukas ir pan). Pardavėjas per 10 dienų privalo pateikti atsakymą. Nepavykus susitarti taikiu būdu, vartotojas dėl netinkamo prekės ženklinimo ir kainų nurodymo turi teisę kreiptis atitinkamai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, atsižvelgdamas į tai, koks produktas - maisto ar ne maisto - buvo netinkamai paženklintas.

Vartotojai, patyrę turtinę žalą dėl pardavėjo netinkamai suteiktos informacijos apie prekę, ir pardavėjui nesutinkant jos atlyginti, dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į VVTAT, pateikdami rašytinį prašymą ir patirtą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, arba į bendrosios kompetencijos teismą.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas draudžia nesąžiningą komercinę veiklą. Klaidinančiais veiksmais laikomas apgaulingos informacijos pateikimas apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą, taip pat apie ypatingą kainos pranašumą, kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams VVTAT pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų baudą. Taigi vartotojas, manydamas, jog pardavėjas jo atžvilgiu vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, turi teisę pateikti rašytinį prašymą VVTAT.

2013 metais ir per 2014 metų pirmą ketvirtį VVTAT dėl galimo pardavėjų suklaidinimo, nurodant kainas reklamose, gavo 23 rašytinius vartotojų skundus. Minėtais atvejais VVTAT perdavė vartotojų prašymus Konkurencijos tarybai pagal kompetenciją įvertinti galbūt klaidinančios reklamos vartotojams skleidimą. Nemažai vartotojų pranešimų dėl galimo tokio klaidinimo VVTAT gauna ir el. paštu bei telefonu.

2014 metais VVTAT tarnyboje buvo gauti 5 vartotojų prašymai dėl kasoje nepritaikytų nuolaidų įsigytoms maisto prekėms, žaislams, avalynei pagal prekybos salėje nurodytas kainas. Visais minėtais atvejais tarp vartotojų ir pardavėjų kilę ginčai, tarpininkaujant VVVTA, buvo išspręsti taikiu būdu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"