TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkinio draudimas gali dingti

2014 07 04 6:00
Suprasdami, kad įsigytas brangus pirkinys vienąkart gali netyčia iškristi iš rankų ir nukentėti, pirkinių draudimu gyventojai pasirūpina vis dažniau, tačiau dar ne visada atidžiai pasidomi draudimo sąlygomis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Net ir apdraustus pirkinius sugadinę gyventojai gali likti it musę kandę. Draudikai perspėja, kad delsiantiems pranešti apie draudimo įvykį remonto išlaidas teks padengti iš savo pačių kišenės.

Įsigijęs mobilųjį telefoną ir pusę metų pirkinio draudimo įmokas mokėjęs dienraščio skaitytojas E. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) manė esąs visiškai apsaugotas nuo nenumatytų išlaidų, jei telefonas dėl kokių nors priežasčių sugestų. Tačiau kai šis iškrito iš rankų ir sudužo ekranas, draudikai vilniečiui pranešė negalį niekuo padėti.

Atsakymas nustebino

Dienraščio skaitytojas pripažino, kad mėnesinės draudimo įmokos buvo nedidelės – vos 6 litai. Tad per pusę metų pirkinio draudimas jam atsiėjo viso labo 36 litus. Nepaisydamas to, su draudikų nurodytomis priežastimis, dėl kurių jie atsisakė padengti telefono taisymo išlaidas, jis nenorėjo sutikti.

Vilnietis pasakojo, kad tuo metu, kai sudužo telefono ekranas, jis turėjo daug keliauti darbo reikalais. Todėl daug dėmesio į nesėkmę tąsyk nekreipė. Vis dėlto po kurio laiko susigriebė galįs pasinaudoti jam priklausančiu draudimu ir susisiekė su draudimo bendrovės konsultante. Ji klientui uždavė daugybę klausimų apie įvykį: kaip telefonas sudužo, ar juo įmanoma naudotis ir pan. „Galiausiai konsultantė pasiteiravo, kada įvyko draudžiamasis įvykis. Kai pasakiau, kad prieš dvi savaites, ji nustebo, dar perklausė, bet nieko nepasakė – juk pokalbis įrašomas... Jaučiau, kad kažkas negerai“, - sakė dienraščio skaitytojas.

Kitą dieną draudimo bendrovė atsiuntė laišką, kuriuo informavo, jog draudikai atidžiai išnagrinėjo kliento reikalavimą, tačiau yra priversti atmesti prašymą padengti taisymo išlaidas. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad klientas apie įvykį informavo per vėlai - draudimo taisyklėse nurodyta, kad tai padaryti jis turėjo tą pačią dieną. „Koks skirtumas, kada atsitiko nelaimingas įvykis? Kas nuo to keičiasi?“ – stebėjosi vilnietis draudikų sprendimu.

Terminas pranešti – trumpas

LŽ kalbintos draudimo bendrovės paaiškino: gyventojai turi atidžiai perskaityti draudimo sąlygas, o atsitikus draudžiamajam įvykiui turi nedelsdami susisiekti su draudimo bendrove. Mat laikotarpis, per kurį galima tai padaryti, - trumpas.

Antai su bendrove „Lietuvos draudimas“ susisiekti būtina per dvi darbo dienas po įvykio. Tiesa, kartais draudikai laikotarpį pratęsia, atsižvelgdami į žalos pobūdį ir kitus aspektus. „Jei, tarkime, viešint užsienyje iš jūsų pavogė fotoaparatą ar telefoną, natūralu, kad draudimo bendrovę informuosite grįžęs iš kelionės. Tačiau tais atvejais, kai patiriama žala dėl vandens - įrenginiai nuskęsta ar yra apliejami - pranešti per dvi darbo dienas yra ypač svarbu. Mat tuomet galima išvengti didesnių nuostolių - prekę galbūt dar galima pataisyti. Negalima laukti, kol ji visai suges ir taps nepataisoma“, - aiškino bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė.

Bendrovė „PZU Lietuva“ nustato neką ilgesnį laikotarpį. Kaip nurodė Rimtas Vaitkunskas, bendrovės Naujų pardavimo kanalų skyriaus vadovas, įprastai taikomas 3 dienų ir trumpesnis pranešimo apie įvykį laikotarpis. Svarbiausia, kad pranešdamas apie įvykį klientas vadovautųsi būtent jam įteiktame konkretaus pirkinio draudimo sertifikate bei draudimo taisyklėse nurodytais terminais.

„Iš tikrųjų niekas ir nenori delsti, nes patys nuo to nukenčia - ilgiau negali naudotis savo pirkiniais. Tiesa, kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai. Jeigu paaiškėja, kad klientas laiku nepranešė dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių - nuostolius atlyginame“, - sakė jis. Pašnekovas patikino, kad tokie atvejai, kai klientas nespėja kreiptis dėl įvykio per nustatytą laikotarpį, yra reti. Dažniausiai taip nutinka tolimųjų reisų vairuotojams ar kitiems asmenims, išvykusiems ilgesnių atostogų.

Draudžiančiųjų pirkinius - daugiau

Paklaustas, kaip pirkinių draudimas skinasi kelią į klientų sąmonę, R. Vaitkunskas nurodė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, šia draudikų paslauga pasinaudojusių klientų padaugėjo apie 20 procentų.

Remdamasis prekybos tinkle „Topo centras“ draudžiamų pirkinių tendencijomis, „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad dažniausiai šio pobūdžio draudimu lietuviai pasirūpina pirkdami elektronikos įrangą: fotokameras, vaizdo kameras, televizorius bei nešiojamuosius kompiuterius. Ši paslauga, anot I. Žaltauskaitės, ypač aktuali tiems, kurie elektronikos prietaisus naudoja ne namie, o juos vežasi į komandiruotes ar keliones ir tokiu būdu rizikuoja jų netekti. Būtent kompiuterių ir fotokamerų žalos sudaro didžiąją dalį – 70 proc. – užfiksuotų pirkinių žalų. Taip pat gyventojai nevengia apdrausti brangesnių skalbyklių bei šaldytuvų.

Vidutinė žala, kaip nurodė pašnekovė, svyruoja tarp 400 ir 600 litų, o brangiausiai atsieina televizorių gedimas. Vidutinės metų draudimo įmokos, anot „Lietuvos draudimo“ atstovės, priklauso nuo prekės pobūdžio. Draudžiant kompiuterius jos siekia 110 litų, buitinę techniką - apie 30 litų, mobiliuosius telefonus - apie 130 litų ir pan.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"