TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirkti litų – į kazino ir į „Akropolį“

2014 08 02 6:00
Į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą atvykusius turistus, kuriems po darbo valandų pritrūksta grynųjų litais, gidai siunčia į kazino. LŽ archyvo nuotrauka

Į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą atvykusius užsienio svečius, kuriems staiga pritrūksta grynųjų litais, gidai siunčia į kazino ir „Akropolio“ prekybos centrus. Mat tik šiose vietose savaitgaliais ar po darbo valandų veikia komercinių bankų skyriai, teikiantys valiutų keitimo paslaugas.

Kitose šalyse įprastos valiutų keityklos išnyko iš Lietuvos senamiesčių, kur daugiausia lankosi užsienio svečių, daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai grynųjų pinigų keitimo operacijas buvo leista teikti tik komerciniams bankams.

Tačiau netrukus padėtis gali pasikeisti. Liepos 17 dieną Seime priimtas Valiutos keityklų operatorių įstatymas vėl leis steigti komerciniams bankams nepriklausančias valiutos keityklas. Gavusios licenciją, jos galėtų pradėti veiklą jau nuo lapkričio mėnesio.

Įstatymas, kurio dar nepasirašė prezidentė, ne itin patinka komerciniams bankams, įtariantiems, kad naujose keityklose bus plaunami šešėlyje uždirbti pinigai.

Kortelėmis stengiasi nesinaudoti

Klaipėdoje valiutų keityklų pasigendama jau labai seniai. Čia į krantą išlipusiems kruizinių laivų keleiviams valiutos išsikeisti nėra kur. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė LŽ teigė, kad jau antri metai miesto centre tėra vienas bankomatas ir vienas visą parą dirbantis kazino, kur įsikūrusi Medicinos banko keitykla. „Užsieniečiai ne visada nori eiti į kazino keisti pinigų. Jie mieliau keistų pinigus banke ar valiutos keitykloje nei kazino patalpose. Bet tokių Klaipėdos centre nėra“, - kalbėjo ji.

Pasak R. Savickienės, valiutą labai dažnai norėtų išsikeisti kruizinių laivų keleiviai, mieste praleidžiantys nuo 6 iki 8 valandų. "Juk jie iš anksto nesusiperka visų lankomų šalių valiutų. Latvijoje ir Estijoje – paprasta, nes ten cirkuliuoja euras. O Klaipėdoje ir Sankt Peterburge pinigus tenka keisti, nes laive nei litų, nei rublių jiems niekas neparduos“, - dėstė ji.

Kur įmanoma, kruizinių laivų keleiviai atsiskaito banko kortelėmis, nors to irgi vengia. „Viename uoste jie praleidžia kelias valandas, todėl prisibijo, kad, neduok Dieve, kortelė įstrigs ar užsiblokuos ir jie likusią kruizo dalį leis be pinigų“, - sakė pašnekovė.

Nori litų – pirk atviruką

Savotišką išeitį į keblią padėtį patekusiems turistams siūlo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, priimantis eurus, o grąžą atiduodantis litais. „Daug žmonių pas mus perka atviruką, kad grąžą gautų litais. Esame tokia neoficiali valiutos keitykla. Turistas pateikia 20 eurų banknotą, o perka atviruką už 2 litus. Tenka prisikaupti litų, bet stengiamės patenkinti svečių norus“, - šypsojosi R. Savickienė.

Ji mano, kad bankams nepriklausančias keityklas reikėjo įteisinti jau seniai. „Net ir prieš metus ar šią vasarą jos būtų labai pravertusios. Bet ką gali žinoti, gal jos bus naudingos ir įvedus eurą. Ypač tiems, kurie atsiveža rublių, dolerių ar kitos valiutos“, - svarstė pašnekovė.

Tuo metu Kauno regiono turizmo ir informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius tikino, kad šio miesto turistams išsikeisti pinigų itin paprasta. „Jeigu turistams riekia išsikeisti valiutos, juos siunčiame į artimiausią kiaurią parą veikiantį kazino, o savaitgaliais – į „Akropolio“ prekybos centrą. Problemos tikrai nėra“, - tvirtino jis.

Vilniaus turizmo organizatoriai ne tokie ramūs. „Daugelis turistų, atvažiuodami į Lietuvą, nežino, ko tikėtis. Ypač tie, kurie atvyksta pirmą kartą, mažiau apsišvietę, mano, kad Lietuva – atsilikusi valstybė, kur gal net bankomatų nėra arba ne visur priimamos debeto ar kredito kortelės. Jie atsiveža daugiau grynųjų, dažniausiai eurų. O kur juos išsikeisti į litus? Valiutos keityklų, savaitgaliais veikiančių sostinės senamiestyje, nėra. Jeigu turistai atskrenda vėlai vakare, valiutos jie neišsikeis ir oro uoste. Kuo daugiau bus keityklų, tuo klientui geriau“, - svarstė Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė.

Stasys Kropas: „Lietuvoje įprasta, kad iš pradžių pradedama veikla, o paskui bėdos taisomos.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Viešbučiai priima ir eurus

Daugelyje viešbučių jau dabar galima atsiskaityti ne tik litais, bet ir eurais. Be to, viešbučių svečiai mėgsta atsiskaityti kredito ar debeto kortelėmis. „Pas mus daugiausia atvyksta svečiai iš visos Europos Sąjungos, mes priimame ir eurus, tad problemų nekyla nei Vilniaus, nei daugelyje kitų Lietuvos viešbučių“, - sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas ir viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ generalinis direktorius Artūras Vainora. Šiam viešbučių tinklui priklauso trys prabangūs viešbučiai Vilniuje ir vienas Rygoje.

Pasak A. Vainoros, „Centrum Hotels“ viešbučiuose dauguma klientų atsiskaito kortelėmis, tačiau eurų banknotais jau 5-6 metai galima atsiskaityti ir už viešbučio, ir už restorano paslaugas. „Tiesa, grynųjų eurų nedaug surenkame. Bet tai visiškai legalu“, - teigė pašnekovas. Jis priminė, kad Rygoje, Taline valiutų keityklos veikia centrinėje miesto dalyje. „Kad Vilniuje nėra valiutų keityklų, aišku, yra blogai“, - įstikinęs viešbučių Vilniuje ir Rygoje vadovas.

Kreipėsi automobilių prekeiviai

Įstatymą dėl valiutų keityklų įteisinimo inicijavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tvirtina, kad už valiutos keitimo operacijas, Lietuvos banko duomenimis, komerciniai bankai per metus uždirba 100-150 mln. litų ir didžioji jų dalis iškeliauja iš Lietuvos. „Pusantrų metų kovojau, kad įveiktume šitą monolitą. Pagaliau per didelį vargą pavyko įstatymą priimti. Tikiuosi, kad iš šios paslaugos dabar galės uždirbti ir Lietuvos, ne tik skandinavų, verslininkai“, - kalbėjo Seimo narys.

B. Bradauskas teigė, kad į jį pagalbos ne kartą kreipėsi automobilių pardavėjai. „Lietuvoje per metus parduodama apie milijoną automobilių. Iš to pragyvena daug Marijampolės, Klaipėdos, Kauno ir kitų miestų gyventojų. Jie primygtinai prašė leisti steigti valiutų keityklas, nes šeštadieniais ir sekmadieniais, kai turgavietėse vyksta prekyba automobiliais, bankai nedirba ir pirkėjai iš Kirgizijos, Kazachstano, Rusijos neturi galimybės nusipirkti litų“, - kalbėjo parlamentaras.

B. Bradauskas negalėjo pasakyti, kiek valiutų keityklų šalyje galėtų atsirasti, rinkos tyrimų esą nėra atlikta. Tačiau, jo nuomone, keityklos veikiausiai steigsis ne tik turgavietėse, bet ir didžiųjų miestų senamiesčiuose. „Turkijoje praeini gatve - ten 4-5 keityklos veikia. Turistai užeina ir išsikeičia valiutą, jiems nereikia naršyti po visą miestą, kad surastų banko skyrių. O Lietuvoje kai kur net banko skyriaus nėra. Akmenėje, pavyzdžiui, uždarytas vienintelis buvęs banko skyrius. Jeigu turistas nori suvenyrą nusipirkti, kur jam išsikeisti pinigų?“ – klausė parlamentaras.

B. Bradauskas tikisi, kad, atsiradus valiutų keitykloms, pigtų ir pati paslauga, nes bankų monopolis esą sukuria prielaidas kainas kelti. „Duok Dieve, kad tik tų keityklų daug būtų, kainos kaipmat nukristų“, - kalbėjo jis.

„Swedbank“ verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė Orinta Barkauskaitė LŽ informavo, kad šiuo metu šio banko padalinyje mokestis už valiutos pirkimą ir pardavimą grynaisiais pinigais yra 3 litai. Valiutos keitimo operacijas grynaisiais pinigais galima atlikti tuose banko padaliniuose, kuriuose atliekamos operacijos grynaisiais pinigais, o tokių banko padalinių Lietuvoje yra tik 50. Be to, klientams siūloma savarankiškai išsikeisti litus į eurus vos 20-yje grynuosius eurus išduodančių bankomatų.

Pasak O. Barkauskaitės, valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos sudaro apie 10 proc. visų padalinyje atliekamų operacijų, mat didesnė dalis klientų valiutos keitimo operacijas vykdo savarankiškai – pasinaudodami bankomatais arba interneto banku.

Gąsdina šešėlinėmis pajamomis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas:

„Pateiktas Valiutos keityklų operatorių įstatymas labai liberalus, nenumatantis pinigų plovimo prevencijos. Neaiškūs į apyvartą išleidžiamų pinigų kontrolės reikalavimai. O bankai, išleisdami pinigus į apyvartą, turi griežtai kontroliuoti pinigų kokybę, galimą padirbinėjimą ir pan. Iš dalies į mūsų pastabas atsižvelgta. Dabar svarbu, kad valiutų keitykloms būtų taikoma tokia pat griežta priežiūra ir pinigų plovimo prevencija kaip bankams, kad neatsirastų dar vienas nešvarių pinigų kanalas. Nes Lietuvoje įprasta, kad iš pradžių pradedama veikla, o paskui bėdos taisomos.

Komercinių bankų pajamos iš grynųjų operacijų per metus gal ir siekia 100-150 mln. litų, tačiau pelnas – tik apie 50 mln. litų. Be to, įvedus eurą, šios pajamos sumažės beveik per pusę. Kad tai didelis "biznis", yra sugalvota įdomi istorija. Bankai atliko didžiules investicijas: įrengė stebėjimo kameras, supirko pinigų kontrolės įrangą ir pan. Tiek investavus didelio "biznio" tikrai nėra. Kadangi buvo labai skubama šitą verslą liberalizuoti, kyla įtarimas, kad orientuojamasi į šešėlines pajamas.

Mums taip pat nesuprantama, kodėl keityklos galės imti mokestį keisdamos litus į eurus, kai Lietuvos paštas tai nemokamai turės daryti du mėnesius, o bankai – šešis mėnesius.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"