TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirmieji žingsniai kainuoja brangiau

2013 07 22 6:00
A.Subačiaus teigimu, neretai verslą pradedančioms įmonėms palankiau ieškoti bankams alternatyvių finansavimo šaltinių. LŽ nuotrauka

Imti paskolą verslui pigiau žengiant ne pirmuosius žingsnius, o jau sukūrus savo kredito istoriją. Specialistai pataria, jog pradedant veiklą verčiau dairytis alternatyvių bankams finansavimo šaltinių, juolab kad ir bankai nėra linkę finansuoti besikuriančių įmonių.

Pastaruoju metu verslo paskolų poreikis auga – tai LŽ patvirtino Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. „Pirmiausia, įmonėms reikia apyvartinių lėšų, nes daugėja užsakymų, ypač eksportuojančių bendrovių segmente. Bendrovės turi užtikrinti savo finansinį pajėgumą pirkti daugiau žaliavų, samdyti naujus darbuotojų ir pan., kad pateisintų rinkos poreikius. Tam tikri sektoriai, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba, taip pat aktyviai vykdo tiek prekybos patalpų, tiek gamybos technikos modernizaciją, nes kurį laiką neskyrė tam investicijų“, - paaiškino jis.

Anot pašnekovo, Lietuvos verslas susiduria su augančia konkurencija, todėl bendrovės, siekdamos neužleisti pozicijų kitoms įmonėms, pradeda planuoti investicinius projektus. Tačiau kol kas sunku spręsti, ar tokios tendencijos išsilaikys visus šiuos metus.

„Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė taip pat teigė, kad šiuo metu jaučiamas laipsniškas investicijų paklausos atsigavimas. „Gamybinio pajėgumo išnaudojimo lygis akivaizdžiai priartėjo prie ikikrizinio. Todėl be naujų investicijų ir plėtros gali būti nepaprastai sunku palaikyti net ir tvarius eksporto plėtros tempus", - sakė ji, bet pridūrė, kad prognozuoti ryškų kreditavimo atsigavimą būtų labai optimistiška.

Sunkiausia pradedantiesiems

V.Klyvienė pabrėžė, kad prieš kreipdamasis į banką dėl paskolos verslas turėtų atlikti „namų darbus“, t. y. parengti rimtą finansinį ir strateginį planą, įvertinti tikėtinus finansinius srautus ir pan. Anot jos, tokių duomenų bankas prašo finansuodamas tiek naujo verslo pradžią, tiek investicinius projektus.

„Šiandien bankų reikalavimai yra ganėtinai dideli. Pastebiu, kad kartais skundžiamasi, jog bankai nenoriai suteikia paskolas, tačiau yra nemažai atvejų, kai patys verslininkai neatlieka savo namų darbų ir nepateikia konkrečių skaičiavimų, kaip jų projektas komerciškai apsimokės“, - sakė V.Klyvienė.

Pašnekovė pripažino, kad konsultacijos dėl paskolos iš įmonių gali pareikalauti didelių laiko investicijų, iš besikuriančių verslų - dar didesnių. Be to, imti paskolą verslo pradžioje taip pat yra brangiau. „Visiškai nauja įmonė neturi savo kredito istorijos, išlieka neapibrėžtumų dėl klientų srautų, pasirinktos verslo srities. Todėl jos finansavimas yra gerokai rizikingesnis, vadinasi, ir brangesnis. Tuo tarpu investicijas planuojanti įmonė jau turi susiformavusią savo rinkos dalį, turi aiškesnių lūkesčių ir klientų užsakymų", - paaiškino ji.

Laukia brandesnio amžiaus

Aivaras Subačius, konsultacinės įmonės "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai" vyriausiasis konsultantas, akcentavo, kad suteikdamas paskolą verslo pradžiai bankas reikalauja kito žmogaus arba įmonės laidavimo ar užstato. O pradedantieji, ypač paslaugų įmonės, dažniausiai neturi ką užstatyti, nes į nekilnojamąjį turtą neinvestuoja - patalpas nuomojasi.

Pirmuosius žingsnius žengiančiam verslui imti kreditą nepalanku ir dėl to, kad pirmieji metai paprastai būna rizikingiausi. „Ypač pirmaisiais metais, kai bankroto rizika didžiausia, labai svarbu tinkamai sudėlioti pinigų srautus ir apskaičiuoti, ar įmonė pajėgi sugeneruoti tiek pajamų, kad padengtų ir paskolą su palūkanomis, ir einamąsias sąnaudas“, - sakė pašnekovas.

V.Klyvienė pažymėjo, kad dalis įmonių nusprendžia palūkėti brandesnio įmonės amžiaus, suformuoti savo kredito istoriją ir tik tuomet kreiptis į banką dėl pigesnės paskolos. Tačiau tam reikia turėti sukaupto savo kapitalo. Todėl esama nemažai atvejų, kai verslo pradžioje startuoliai kreipiasi į rizikos kapitalo fondus, toleruojančius didesnę riziką negu bankai.

Alternatyvų bankams netrūksta

A.Subačiaus manymu, ieškant finansinės pagalbos verslo pradžiai bankas nėra visais atvejais geriausias finansavimo šaltinis. Gera žinia ta, kad esama nemažai alternatyvių kreditorių, vieni jų – draugai ir giminaičiai.

Investicijų taip pat galima tikėtis iš "Verslo angelų" fondų, ypač jei verslo idėja inovatyvi ir skirta eksporto rinkoms. Galiausiai, kaip vardijo pašnekovas, finansinių įsipareigojimų naštą galima sumažinti įvairiomis valstybinių įstaigų remiamomis priemonėmis, pavyzdžiui, investicijų ir verslo garantijomis INVEGA ar VšĮ „Versli Lietuva“ verslo pradžios krepšeliais.

„Nėra auksinės taisyklės, į ką geriausia kreiptis dėl finansavimo. „Verslo angelai“ ir visi kiti investiciniai fondai dažniausiai investuoja į greitai augančias ūkio šakas arba aukštųjų technologijų sektorių, kur matomos plėtros galimybės. Tuo tarpu į tradicinius sektorius žiūri santūriau. Todėl tradiciniams verslams turbūt geriausia kalbėtis su bankais. O valstybinių įstaigų, INVEGA priemonės tinka bet kuriam sektoriui. Nuo jų aš ir rekomenduočiau pradėti“, - sakė A.Subačius.

Jo teigimu, bankai vargiai dengia visas reikiamas investicijas, todėl geriausia, kai skolintos lėšos sudaro pusę visų investicijų.

Anot Mindaugo Steikūno, "Swedbank" Verslo bankininkystės tarnybos verslo kreditavimo vadovo, bankai tradiciškai atsargiai skolina verslo pradžiai, todėl daugumai klientų bankas suteikė paskolas verslo plėtrai. Kaip ir anksčiau, aktyviausiai skolinosi smulkusis verslas. Jam suteiktos paskolos vidutiniškai siekė 350 tūkst. litų. Stabilią finansavimo paklausą bankas ir toliau jautė iš prekyba užsiimančių įmonių, kurių vidutinė paskolos suma siekė 2 mln. litų. Vidutinė abiejų klientų grupių paskolų trukmė siekė apie dvejus metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"