TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pirmoji energetinio tilto linija

2014 10 18 6:00
Naujoji aukštos įtampos elektros perdavimo linija, kuria jau teka elektra, driekiasi beveik 90 kilometrų. "Litgrid" nuotrauka

Vykdant strategiškai svarbią energetinės nepriklausomybės politiką žengtas dar vienas žingsnis - šią savaitę pradėjo veikti pirmoji per atkurtos nepriklausomybės metus nutiesta 330 kV įtampos elektros perdavimo linija. Ji užtikrins, kad kitąmet pradėjus veikti elektros tiltui "NordBalt" visą Lietuvą pasieks energija iš Šiaurės Europos.

Naujoji aukštos įtampos elektros perdavimo linija, kuria jau teka elektra, driekiasi beveik 90 kilometrų ir jungia Klaipėdos bei Telšių transformatorių pastotes.

Klaipėdos pastotėje įpusėjo vieno didžiausių pasaulyje elektros keitiklių statybos. Šis objektas bus gyvybiškai svarbus „NordBalt“ elektros tiltui iš Švedijos.

Tiesiant Klaipėdos-Telšių liniją per trejus statybų metus iškilo 265 metalinės ir gelžbetoninės atramos. Linija kerta beveik 600 žemės sklypų, jų savininkams išmokėta apie 5 mln. litų kompensacijų. Linijos parengiamųjų ir statybos darbų vertė siekia 68 mln. litų.

Elektra Klaipėdai - be kaimynų

Iki šiol Vakarų Lietuvoje veikė tik tarpsisteminės jungtys, o elektra tarp rytinės ir vakarinės šalies dalių turėjo būti perduodama per kaimynų teritoriją. Klaipėdą elektros energija pasiekdavo tik iš Rusijos Kaliningrado srities ir iš Latvijos. Dabar galimi elektros energijos perdavimo iš kaimynių šalių trikdžiai nebeaktualūs.

„Naujoji 330 kV įtampos elektros perdavimo linija Klaipėda-Telšiai iš esmės pagerino elektros tiekimo Klaipėdos miestui ir rajonui patikimumą. Pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pastatyta aukštosios įtampos elektros linija - tai ir projekto valdymo iššūkis Lietuvos energetikai. Vykdydami šį projektą taip pat kaupiame kompetenciją ir kitų naujų linijų, kurios būtinos šalies energetikos sistemos integravimui į kontinentinės Europos tinklus, statybai“, - teigė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Tiesiant liniją, kurios laidų bendras ilgis - apie 540 kilometrų, teko net kviesti išminuotojus ir archeologus. „Statant atramas buvo rasta minų, o archeologai atliko tyrimus ir aptiko senovės gyvenviečių. Taip pat teko iškirsti 41 hektarą miško Klaipėdos, 47 ha - Telšių ir 100 ha - Plungės rajonuose. Miškų savininkams tai išėjo į naudą, nes medžiai buvo iškirsti nemokamai. Kai kurie net laukė, kai kurie kvietė mus tiesti jų žemėje liniją. Konfliktų tikrai išvengta“, - LŽ pasakojo „Litgrid“ perdavimo tinklo Klaipėdos grupės linijų inžinierius Linardas Mockus.

Atramos pastatytos kas 300 metrų, jos yra 28-30 metrų aukščio, o paukščių migracijos kelyje, "Natura 2000" teritorijose ant laidų pakabinti atšvaitai, turėsiantys apsaugoti nuo susidūrimo su laidais sparnuočius.

Ūkininkams - apribojimai

Netrukus skirtingose elektros perdavimo linijos atkarpose bus atliekami elektromagnetinio lauko matavimai, siekiant įsitikinti, jog po aukštos įtampos linija susidarantys elektromagnetiniai laukai atitinka Lietuvos higienos normoje įtvirtintus reikalavimus ir neviršija nustatytų normų.

2009 metais pradėjus vykdyti projektą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir pagal tai parinkta trasa, užtikrinant, kad naujoji linija bus kiek įmanoma toliau nuo gyvenamųjų vietovių, aplenks kultūros paveldo objektus ir naudingųjų iškasenų telkinius. Pasak „Litgrid“ atstovų, po elektros linija ūkininkams galima ganyti galvijus, auginti derlių.

Vis dėlto pagal servituto nustatymo sutartis išmokėjus žemių savininkams piniginės kompensacijas jiems taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, negalima po elektros linija sodinti medžių, sklypų užtverti tvoromis, nes žemvaldžiai turi užtikrinti, kad elektrikai laisvai galėtų patekti prie atramų.

Nutiesus naująją elektros perdavimo liniją, 330 kV įtampos linijų ilgis išauga iki 1760 kilometrų. Iš viso „Litgrid“ valdo beveik 6,8 tūkst. oro ir kabelio linijų, kuriomis perduodama elektra visoje Lietuvoje ir į kaimynų elektros energetikos sistemas – Latviją, Baltarusiją ir Karaliaučių.

Jungsis „NordBalt“

Pasak D. Virbicko, linija Klaipėda-Telšiai reikalinga ir maksimaliai išnaudoti statomai „NordBalt“ elektros jungčiai, kurios eksploataciją planuojama pradėti 2015 metų gruodį. Iš Švedijos į Lietuvos pajūrį jūros dugnu jau nutiestas 250 km ilgio vamzdis su kabeliais, dar 150 km liko nutiesti. O Lietuvos žemyninėje dalyje 95 proc. visų darbų jau baigti: kabeliai nutiesti po žeme. Vamzdyje yra du elektros ir vienas optinis kabelis.

„NordBalt“ kabeliai nuo pamario ties Kairiais driekiasi iki Klaipėdos rajone esančio Kiškėnų kaimo, kur jau statomas galingas keitiklis. „Jame nuolatinė elektros srovė bus pakeista į kintamąją. Ten pat – ir Klaipėdos pastotė, kuri yra jau baigta rekonstruoti. Tad „NordBalt“ elektros jungtis tiesiogiai susijusi su Klaipėdos-Telšių linija, į kurią bus tiekiama kintamoji elektros srovė, transformuota keitiklyje iš nuolatinės. Tokio didelio ir sudėtingo keitiklio Lietuvoje dar nebuvo, jis – vienas galingiausių pasaulyje. Panašus keitiklis statomas jungčiai „LitPol Link““, - teigė „NordBalt“ bendrosios techninės priežiūros vadovas Evaldas Pocius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"