TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plačiajuostis ryšys pigiausias Lietuvoje

2014 03 25 14:42
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien paskelbtais Europos Sąjungos (ES) duomenimis, 400 mln. Europos interneto naudotojų tenka dalyvauti geografinėje loterijoje dėl plačiajuosčio ryšio kainos, spartos ir pasirinkimo. Iš keturių šiandien paskelbtų tyrimų rezultatų matyti, kad ES plačiajuosčio ryšio rinkose nėra nei pasiūlos modelio, nei nuoseklumo, praneša Europos Komisija

Vartotojus trikdo ir operatorių pateikiamos informacijos skirtingumas, todėl galimybė pasirinkti jiems tinkamiausią variantą ribota. Populiariausių plačiajuosčio ryšio pasiūlymų kainos kai kuriose valstybėse narėse gali būti keturis kartus didesnės nei kitur, net atsižvelgus į valstybės perkamąją galią.

66 proc. piliečių nežino, kokia interneto ryšio sparta numatyta pagal jų sutartį. Vartotojai vidutiniškai gali naudotis tik 75 proc. pagal sutartį numatytos plačiajuosčio ryšio spartos.

Nuosekliais etapais ES vykdoma telekomunikacijų sektoriaus reforma padėjo pakeisti telekomunikacijų paslaugų teikimo ES tvarką, tačiau šio sektoriaus veikla ir toliau daugiausia vykdoma atskirose 28 valstybių rinkose. Tiek vartotojams, tiek operatoriams taikomos skirtingos kainos ir taisyklės. Kitą savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl Komisijos planų kurti žemyno ryšių infrastruktūrą, kuri padėtų išspręsti minėtas problemas ir užtikrinti daugiau skaidrumo, daugiau teisių ir geresnes paslaugas vartotojams.

Didžiuliai plačiajuosčio ryšio kainų skirtumai

Karolina (35 m.) iš Lietuvos keliasi gyventi į Lenkiją. Naujuosiuose namuose už panašios kokybės plačiajuostį ryšį ji mokės bent dvigubai. Tačiau galėtų tekti mokėti net 14 kartų daugiau.

Peteris (65 m.) išėjęs į pensiją ketina iš Jungtinės Karalystės persikelti į Kiprą. Už ryšį, kuris greičiausiai bus lėtesnis nei anksčiau turėtas, jis mokės du–keturis kartus daugiau.

Carlosas iš Prancūzijos grįžta gyventi į gimtąjį miestelį Ispanijoje. Jis turės atidžiai rinktis paslaugą, nes Ispanijoje plačiajuosčio ryšio kaina gali būti net 50 proc. didesnė nei ta, kurią jis moka dabar.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Bendros interneto rinkos kol kas neturime ir ją būtina sukurti. Nėra jokios priežasties, dėl kurios už tokį patį plačiajuostį ryšį vienas Europos pilietis turėtų mokėti virš keturių kartų daugiau nei kitas.“

Naujausių tyrimų duomenimis, reklamuojamų 12–30 Mb/s spartos kategorijos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio, kuriuo naudojasi dauguma europiečių, pasiūlymų kainos įvairiose ES valstybėse skirtumai siekia 400 proc. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, kaina gali varijuoti nuo 10–46 EUR iki 140 EUR už mėnesį.

Kainų skirtumai

Pigiausiai plačiajuostis ryšys siūlomas Lietuvoje (nuo 10,30 EUR), Rumunijoje (nuo 11,20 EUR) ir Latvijoje (nuo 14,60 EUR). Kipre pigiausias pasiūlymas gali siekti net 46,20 EUR. Nuo jo nedaug atsilieka Ispanija (38,70 EUR) ir Airija (31,40 EUR). Didžiausias siūlomų kainų intervalas užfiksuotas Lenkijoje (20–140 EUR) ir Kroatijoje (30–121 EUR).

Kai kuriuos rinkų skirtumus galima pagrįsti pagrindinių išlaidų ir pajamų skirtumais, tačiau daugeliu atvejų juos lemia nuolatinis rinkos susiskaidymas. Sukūrus žemyno ryšių infrastruktūrą šie kainų skirtumai išnyks, nes bus suteikta daugiau galių vartotojams ir sukurta palankesnė aplinka investuotojams ES bendrojoje rinkoje, kurioje perspektyvūs operatoriai turės galimybę parduoti paslaugas kitų šalių vartotojams.

Ką gauna vartotojas pirkdamas plačiajuosčio ryšio paslaugą

Anna išsikraustė iš tėvų namų ir jai reikia interneto ryšio. Ji peržiūri esamus pasiūlymus, tačiau jai sunku juos palyginti. Kai galiausiai išsirenka paslaugą, paaiškėja, kad ryšys dažnai lėtesnis nei ji tikėjosi.

Thomą sudomino plačiajuosčio ryšio, kurio duomenų atsisiuntimo sparta „iki 30 Mb/s“, pasiūlymas, reklamuojamas jo rajone. Jis pasirašė dvylikos mėnesių sutartį, tačiau faktinė jo interneto ryšio sparta yra tik 22 Mb/s.

Per kitą tyrimą, kurį atliko bendrovė SamKnows, daugiau kaip 10 000 savanorių namuose daugiau kaip 7 mlrd. kartų matuota interneto ryšio sparta ir nustatyta, kad faktinė duomenų atsisiuntimo sparta kartais gali siekti tik 64 proc. reklamuotos spartos.

Jungties tipas - faktinė reklamuotos spartos dalis proc.

Kabelinė - 89,5 proc.

Šviesolaidinė (FTTx) - 82,7 proc.

Laidinė (xDSL) - 63,8 proc.

N.Kroes sakė: „Nors patys tinklai gerėja, spraga tarp reklamuojamos ir faktinės spartos tebėra tokia pat didelė kaip 2012 m. Todėl akivaizdu, kad būtina sustiprinti ir suvienodinti vartotojų teises, kaip siūloma žemyno ryšių infrastruktūros (Connected Continent) teisės aktų rinkinyje.

Pats laikas bendrovėms bendradarbiauti ieškant geresnių būdų reklamuoti ir apibūdinti savo produktus. Tikiuosi būtent tokios reakcijos į minėtas išvadas.“

Įgyvendinus siūlomą žemyno ryšių infrastruktūros reformą bus suteikta naujų teisių, kaip antai teisė į suprantamai surašytas sutartis ir lengviau palyginamą informaciją. Visų pirma operatoriai turės pateikti tikslią informaciją apie faktinę duomenų perdavimo spartą. Vartotojai turės daugiau galimybių pakeisti paslaugos teikėją arba sutartį, teisę nutraukti sutartį, jei interneto ryšio sparta neatitinka žadėtosios, taip pat vartotojas, pakeitęs interneto paslaugų teikėją, turės teisę reikalauti, kad jo e. laiškai būtų persiunčiami nauju e.pašto adresu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"