TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Planas, kaip sukurti geresnę Lietuvą

2014 12 11 6:00
Prof. Rytis Krušinskas įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomikos gerovė ateityje priklausys nuo to, ar pritaikysime tai, kas šiuo metu pasaulyje geriausia. KTU nuotrauka

Mokslinė analizė ir pasiūlymai, ką daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau - toks grupės šalies mokslininkų dvejų metų darbo rezultatas. Pustrečio milijono litų kainavusi studija atsako į politikų klausimus, kaip spręsti didžiausias šalies ekonomikos problemas.

Septynių šalies aukštųjų mokyklų tarpdisciplininė mokslininkų komanda, dvejus metus vykdžiusi Vyriausybės užsakytą ir Lietuvos mokslo tarybos kuruotą ekonomikos mokslinių tyrimų programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, šiuo metu apibendrina savo išvadas ir pasiūlymus. Didžiulė studija nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires ir parengė rekomendacijas šalies Vyriausybei.

Tai, ką užsidirbame, išsyk pravalgome, mąstyti apie ateitį ir investuoti į ją bijome. Kaip Lietuvai ištrūkti iš šio užburto rato? Kur link ekonomikos vairą siūlo sukti šalies mokslininkai? Apie tai su LŽ kalbėjosi tyrimų programos vadovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

Išsižadėti tradicijų nereikia

– Lietuvos ekonomikos ateitis ir gerovė priklausys nuo to, ar tapsime inovatyvūs. Regis, tai vienas pagrindinių mokslininkų atlikto tyrimo vektorių. Daugeliui tai gali būti nesuprantama, mat lietuviai ištikimi tradicinei pramonei. Kodėl Lietuvos ateitį reikėtų sieti su naujovių diegimu?

– Inovacijos šiame tyrime yra vienas iš kertinių akmenų statant aiškius Lietuvos ekonomikos augimo pamatus. Panašaus kaip Lietuva dydžio šalys vis garsiau kalba apie tai, kad inovacijos – vienintelis būdas skatinti jų ekonomikos augimą. Tradicinės pramonės šakos, tradicinė ekonomika tokiose šalyse, turinčiose 3-7 mln. gyventojų, tegali užtikrinti stabilumą. Dėl infliacijos, dėl globalios ekonomikos raidos procesų kiekvienai šaliai reikalingas ekonomikos augimas. Sutariama, kad tose šalyse, kur inovacijos labiau pažengusios, augimas galimas tik diegiant technologines ir kitas inovacijas versle. Pavalgymui Lietuva užsidirba, tačiau jei norime gerinti savo gyvenimą, be inovacijų niekaip neišsiversime.

Esu aukštųjų technologijų šalininkas, bet tikiu, kad vienas iš Lietuvos konkurencinių pranašumų yra tradicinė maisto ir gėrimų pramonė. Turime čia senas tradicijas. Privalome šią pramonę pakelti į tokį lygį, kad jos produktai būtų pripažįstami visoje globalioje ekonomikoje, kad jie turėtų dideles rinkas. Tradicijas reikia puoselėti, bet inovacijai vietos yra: tai gali būti kad ir naujoviškos pakuotės, kurios leidžia ilgiau išlaikyti produktą šviežią ar patrauklesnį šiuolaikiniam vartotojui, ar pan. Taip Lietuva gali eiti pirmyn - su tradiciniais verslais į šiuolaikinę visuomenę.

– Tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad Lietuva ir dabar, ir, kaip prognozuojama, netolimoje ateityje vis dėlto bus priskiriama prie „nuosaikių novatorių“. Kas lietuvius sulaiko nuo investicijų į aukštąsias technologijas?

– Mūsų pramonė orientuota į duonos uždirbimą šiandien. Ir ilgalaikio strateginio požiūrio – ką aš darysiu po 2-3 metų - stokojama. Mat lietuviai gana konservatyvūs. Kita vertus, esame patyrę daug ekonominio nestabilumo. O kad esame maži, tai mus labai veikia pasaulinės ekonomikos virsmai. Ir skaudi jų patirtis lemia, kad mūsų verslininkai bijo suklysti, o visuomenės požiūris į klaidas yra labai nepalankus. Taigi ekonomikos nestabilumas verčia gyventi šia diena.

Kai klausiame verslininkų, kodėl jie neinvestuoja į rytdieną, neužsiaugina savo verslui specialistų studentų, šie atsako, kad jiems reikia šiandien uždirbti pinigus. Tai viena iš erdvių, kur reikėtų keisti požiūrį.

Dirba dėl duonos

– Ar tai vertybių klausimas: vienadienė, trumpalaikė gerovė arba ilgalaikis tvarus augimas?

– Vertybės susiformuoja per tam tikrą laiką. Nuolatinis ekonominis nestabilumas, dažni valdžios nuostatų ir mokesčių sistemos pokyčiai skatina nepasitikėjimą ateitimi. Verslininkai turi išlaikyti šeimas ir darbo vietas, bet jiems, regis, nepaliekama erdvės suklysti. O inovacijos, sparti plėtra - rizika. Vengdami klaidų, vengdami rizikos orientuojamės į tai, kas duoda garantuotą naudą šiandien. Gaminame pigią produkciją, ją eksportuojame ir parduodame užsienyje. Jeigu gamintume kokybišką produkciją už didesnę kainą, klausimas - ar būtume patrauklūs? Štai čia ir juntamas atsargumas. Galiausiai kiek rinkoje inovatyviai mąstančių ir kuriančių inžinierių? Vienetai. Ne šiaip inžinierių, kurie galėtų ką nors suskaičiuoti ir nubraižyti, bet tokių, kurie mąstytų, kaip pagerinti tai, kas jau sukurta: ką aš galiu sukurti pats, ką aš galiu pritaikyti?

– Vizijas apie Lietuvą – aukštųjų technologijų kraštą – jau yra surašę politikai strategijoje „Lietuva 2030“. Koks jūsų vadovaujamos komandos tyrimo ir šios vizijos santykis?

– Lietuvos ekonomika jauna – jai 25 metai. Ir jau dabar esame padarę didelį šuolį siekdami tapti aukštųjų technologijų šalimi. Vizijos „Lietuva 2030“ tikslus turime pasiekti per 15 metų, o tai nemažas laiko tarpas. Tad šiandien turime susidėlioti planą, ką darysime per tą laikotarpį – žingsnis po žingsnio. Mūsų programa orientuota į 2020 metus. Nekalbame apie tai, kad Lietuvoje dabar pat turi gimti aukštosios technologijos. Kalbame apie tradicinę pramonę, kuri dabar sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Turime kalbėti ne apie kokių supertechnologijų kūrimą, o analizuoti geriausius pasiekimus pasaulyje ir juos pritaikyti sau. Tik įsisavinę ir įvaldę tas technologijas galėsime prisidėti prie jų kūrimo, tobulinimo. Dabar Lietuvos pramonėje dominuoja vidutinės ir žemos technologijos, o įmonės neturi parengtų aukštesnio lygio inžinierių. Tad iš pradžių prisitaikykime prie modernių technologijų ir tik tada bandykime kurti aukštųjų technologijų šalį.

Pataria bankai, o ne mokslininkai

– Žmogiškųjų išteklių požiūriu Lietuva, palyginti su ES vidurkiu, atrodydavo gerai, bet dabar aiškėja, kad tų išteklių kokybė prasta.

– Dirbdamas profesoriumi KTU matau, kad nėra sinergijos tarp inžinerinių ir socialinių mokslų - technologijų pritaikymo, komercializacijos, efektyvumo užtikrinimo. Lietuvai, sakoma, trūksta inžinierių, bet jau esą netrūksta ekonomistų ir vadybininkų, jie neva nebereikalingi – jų neva net per daug. Bet juk gero ekonomisto reikia visur, kaip ir gero inžinieriaus. O iš tiesų trūksta sinergijos tarp specialybių - neturime gerų inžinierių-ekonomistų.

– Lig šiol politikai patarimų kreipdavosi į bankininkus, teisininkus. Šįsyk valdžiai patars mokslininkai, bet politikai spręs, ar įgyvendinti tai, ką jie siūlo.

– Taip, politikus dažnai konsultuoja įvairūs žmonės, kurie yra priskiriami įvairioms interesų grupėms, antai bankai ar pramonės atstovai ir t. t. Mokslininkų balsas nepriklausomas. Politikai mūsų paprašė atsakyti į tam tikrus klausimus. Šiandien mokslininkai jau turi jiems atsakymus, kokia pramonės struktūra Lietuvoje galėtų būti, kokie atsinaujinantys energijos šaltiniai patys efektyviausi vertinant Lietuvos požiūriu, kaip koreguoti monopolijų ir oligopolijų kartelinius susitarimus, kaip tvarkyti valstybės finansus, ką daryti su minimalia alga ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"