TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Planuoja uždirbti milijardą

2010 04 09 0:00
Olandija yra viena iš galimų lietuviškų perteklinių taršos leidimų pirkėjų, mat šioje išplėtotos pramonės šalyje kasmet į atmosferą CO2 išmetamas milžiniškais kiekiais.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerija tikisi, kad pardavusi perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 mlrd. litų. Esą norą įsigyti leidimus jau pareiškė 11 subjektų, tačiau kokią kainą jie sutiks mokėti už vieną vienetą, priklausys nuo tolesnių derybų.

Trečiadienį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus dėl prekybos Kioto pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje bei leis sudaryti pardavimo sandorius palankesnėmis mūsų kraštui sąlygomis. Esą kuriant ŽIS sistemą įvertinta, kad Lietuva dėl sumažėjusio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2008-2012 metų laikotarpiu turės apie 50 mln. Kioto taršos leidimų perteklių.

Kaip žinoma, pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Kioto emisijų rinkos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos, o į rinką sparčiai ruošiasi įsilieti ir tokios didžiulį parduodamų emisijų perteklių turinčios valstybės kaip Ukraina ir Rusija. Be to, šių metų gruodį Kopenhagoje planuojama pasirašyti naują emisijų protokolą ir perskirstyti kvotas.

Prognozuojama, kad tokios šalys kaip Japonija, Ispanija, Italija, Kanada ir kt. iki 2012 metų pirks apie 900 mln. taršos leidimų nustatytais normos vienetais (NNV), ir visų pirma iš Rytų Europos šalių. Numatoma NNV pasiūla galėtų būti iki 1,7 mlrd., tačiau jau dabar aišku, kad dėl potencialių šalių pardavėjų nesugebėjimo greitai parengti sistemą, kaip gautas pajamas už NNV pardavimą panaudoti šiltnamio dujų emisijoms mažinti, taip pat inercijos rengiant susitarimus ir tam reikalingus teisės aktus, numatoma, kad NNV pasiūla rinkoje bus kur kas mažesnė.

Sąlygas kels pirkėjas

Aplinkos viceministras Aleksandras Sruogis LŽ teigė, kad tebevykstant konkursui negali atskleisti galimų pirkėjų, tačiau patikino, kad ministerija jau žino 11 suinteresuotų subjektų, pareiškusių "šiokį tokį" susidomėjimą. Esą, kiek iš jų dalyvaus konkurso atrankoje, spėlioti dar ankstoka. Kol kas nėra aiški ir minėtų leidimų kaina. Ji priklausys nuo konkurse dalyvaujančių šalių keliamų sąlygų dėl gautų lėšų panaudojimo. Pasak aplinkos viceministro, kiek bus sumokėta Lietuvai už perteklinius taršos leidimus, priklausys nuo perkančiojo subjekto iškeltų apribojimų panaudoti lėšas.

"Perkantis Lietuvos perteklinių taršos leidimų vienetus pirkėjas gali mums kelti sąlygą, kad lėšos, kurias mes gausime už parduotus leidimus, būtų investuotos į tam tikrą sritį, o tai traktuojama gana laisvai, - aiškino pašnekovas. - Perkantis subjektas gali reikalauti, kad būtų sumažintas CO2 išmetimo kiekis į aplinką arba konkrečiai nurodyti, kad Lietuva nupirktų iš perkančios kompanijos tam tikrą kiekį bioreaktorių."

A.Sruogio teigimu, Aplinkos ministerija numatė, kaip bus panaudojamos už perteklinius taršos leidimus gautos lėšos. Pasak jo, ne mažiau kaip 40 proc. lėšų bus panaudota energetiniam efektyvumui, kiti 40 proc. - atsinaujinančiai energijai, o likusios lėšos - kitiems klimato kaitos projektams.

Anot A.Sruogio, visos už perteklinius taršos leidimus gautos lėšos pateks į valstybės biudžetą, tad tų pinigų priežiūrą užtikrins Finansų ministerija. Lėšų panaudojimo skaidrumui užtikrinti turėtų būti sukurta speciali būsimųjų atrankos projektų komisija.

"Europos Komisijai (EK) atsiskaityti už įvykdytus sandorius nereikės, nes klimato kaitos mechanizmai yra pasaulinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik ES šalys. Atsiskaitysime Nacionaliniam klimato kaitos komitetui. Suprantama, EK galės stebėti, kad ši idėja prekiauti pertekliniais taršos leidimais nesužlugtų dėl vienų ar kitų šalių nesąžiningų veiksmų", - kalbėjo pašnekovas.

Kainą nulems derybos

UAB "Ekomarket" direktorius Paulius Minderis spėjo, kad potencialiausia šių taršos leidimų pirkėja galėtų būti Japonija, kurios pramonė lyderiauja CO2 išmetimu į atmosferą, taip pat Austrija bei Olandija. Pasak jo, leidimo kaina priklauso nuo valstybės sugebėjimo derėtis. Antai latviai savo perteklinius taršos leidimus pardavė už 2 eurus, o kitoms šalims yra pavykę parduoti ir už 7-8 eurus.

Jis aiškino, kad parduodant Kioto perteklinius taršos leidimus valstybė turi apsispręsti, ar gautas lėšas naudos "Soft-Greening" ar "Hot-Greening" projektams.

"Valstybė turi apskaičiuoti, kiek buvo išmesta į atmosferą CO2 pastačius vėjo elektrinę, ir palyginti jos pagamintos elektros energijos kiekį su, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinės pagamintos elektros tokiu pačiu kiekiu ir išmestu CO2. Lygiai taip pat ir biokuro elektrinės arba daugiabučių namų apšiltinimas - visi šie projektai priskiriami "Hot-Greening" projektų grupei. Numačiusi lėšas būtent šiems projektams šalis gali pareikalauti iš perteklinių taršos leidimų pirkėjo mokėti didesnę kainą, - aiškino P.Minderis. - Neapsisprendusieji, kur konkrečiai panaudos pinigus už parduotus taršos leidimus, ir dar tik planuojantys atlikti tyrimus, analizę ir pan. - priskiriami prie "Soft-Greening" projektų ir kaina už minėtus leidimus jau mažėja." Anot P.Minderio, 1 mlrd. litų už 50 mln. perteklinių taršos leidimų Lietuvai būtų geras sandoris.

Faktai

Kioto protokolo įsipareigojimus prisiėmė 37 pasaulio valstybės. Tai 25 iš 27 ES valstybių (visos, išskyrus Kiprą ir Maltą), taip pat Kanada, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija, Ukraina, Rusija, Šveicarija, Lichtenšteinas, Monakas, Norvegija, Islandija ir Kroatija.

Lietuvoje šiltnamio dujų emisijos baziniais metais (2005 metais fluorintų dujų, 1990 metais - kitų šiltnamio dujų) siekė 48,103 mln. tonų. Lietuva yra įsipareigojusi 2008-2012 metais į atmosferą išmesti ne daugiau kaip 44,255 mln. tonų šiltnamio dujų vidutiniškai per metus (arba 221,3 mln. t šiltnamio dujų per visą 2008-2012 metų laikotarpį). Vadinasi, Lietuvos nustatyta norma NN siekia 221 275 934 nustatytos normos vienetų (NNV).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"