TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plastikais užsiėmė ne juokais

2016 09 21 6:00
UAB "Terekas" butelių pūtimo mašinos laikomos vienomis universaliausių ir našiausių pasaulinėje skysčių pakuočių gamybos pramonėje. LINPRA nuotrauka

Plastikai – viena labiausiai pasaulyje naudojamų ir kritikuojamų medžiagų – duoda darbo 6 proc. Lietuvos pramonės. Pernai susikūręs Lietuvos plastikų klasteris, sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos nare bei prasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

„Siekėme Baltijos valstybių plastmasių gamintojus sujungti į vienetą, tačiau kol kas galime tenkintis tuo, ką turime“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo LINPRA direktorius Gintaras Vilda. Jo teigimu, Lietuva tapo Europos plastikų gamintojų asociacijos nare, Estija yra patekusi į plastikų žaliavų asociacijos gretas, o latviai kol kas savo asocijuotos struktūros neturi, todėl jiems tenka padėti.

Skirtingos kryptys

Estijos plastmasių gamintojai daugiausia orientuojasi į plastikinių elektros komponentų gamybą, o Lietuvos „arkliukas“ – plastikinės maisto produktų ir skysčių pakuotės. Būtent į pakuočių gamybą orientuotas ir plastikų klasteris, kurio dalyvės yra 13 gamybos įmonių ir mokslo įstaigų.

„Tapti klasterio nariu nėra paprasta. Ten buriasi iš tikrųjų pačios stipriausios ir turinčios ką klasteriui duoti įmonės, – aiškino LINPRA direktorius. – Visos dalyvės yra inovatyvios, turi ne tik stiprią technologinę bazę, bet ir gamina formas, dalijasi savo dalykine, gamybos proceso valdymo, logistikos, vadybos patirtimi. Visa tai yra didžiulis turtas.“

Pasak G. Vildos, tapusi Europos plastikų gamintojų asociacijos nare Lietuva gauna tiesioginės informacijos apie tai, kas dedasi šiame pramonės sektoriuje Europoje: kur kokie fabrikai atidaromi, kokios naujos technologijos ateina į plastikų ir polimerų gamybą.

Anot jo, plastikų tematika sulaukia nuolatinio dėmesio. Plastikų tarša pasaulyje yra didžiulė, ir Europos Komisija daug dirba reglamentuodama plastikų perdirbimą bei panaudojimą tolesnei gamybai. Lietuva, būdama asociacijos narė, gali teikti savo pasiūlymus.

Lietuva plastikų perdirbimo srityje yra daugiausia pasiekusi iš Baltijos valstybių. Turime daugiausia veikiančių įmonių, jų apyvarta didžiausia. Lietuvos plastikų pramonės metų apyvarta siekia 807 mln. eurų, veikia 370 įmonių ir dirba apie 8 tūkst. darbuotojų. Apie 30 proc. mūsų plastiko produkcijos eksportuojama. Į plastikų klasterį susivienijusių 13 brandžiausių šios srities įmonių apyvarta siekia apie 90 mln. eurų; jose yra 1200 darbuotojų. Eksportuojama daugiau kaip 60 proc. produkcijos.

Visas kompleksas

Klasteris orientuojasi į tris pagrindines kryptis – tai PET ruošinių gamyba, komponentų, detalių ir mazgų gamyba. Pagrindinė kryptis – gatavo butelio paslaugos teikimas gėrimų gamintojams.

„Gėrimų gamintojas gali butelį nusipirkti arba pasigaminti, bet norint pasigaminti pačiam reikia turėti fabriką, o dar prieš tai reikia įsigyti butelių pūtimo mašinų, liejimo ir pūtimo formų, PET ruošinukų, žaliavų. Taip atsiranda daugybė papildomų rūpesčių ir išlaidų, – sakė G. Vilda. – Mažindami savo sąnaudas, Europos butelių gamintojai ieško įvairių paslaugų, kurios galėtų sumažinti išlaidas. O tai įmanoma tik išgryninus savo veiklą. Šiuo požiūriu klasteris yra labai geras partneris. Mat jis nesiūlo pirkti nei mašinų, nei ruošinių, nei formų, o tik išsinuomoti – naudotis paslauga, kurioje yra viskas, įskaitant ir logistiką bei etikečių gamybą. Juk, pavyzdžiui, gėrimų ar kitų produktų gamybos pramonei reikalingas tik indas, į kurį supilama tai, kas pagaminama. Visos plastikų įmonės turi savo darbą, o galutinį produktą jos pagamina kartu. Turime klasterio viziją, misiją ir taip keliaujame – kiekviena partneriams suteikia tai, ką gali.“

Rimtos šakos įmonės neapsiriboja vien detalių ar pakuočių gamyba. Pagrindinis plastikų pramonės elementas yra būsimo gaminio forma. Tai sudėtingas inžinerinis gaminys, kuriam sukurti kartais tenka sugaišti kelis mėnesius. Juk reikia įvertinti ir specialius temperatūros režimus, sąveiką su kitomis medžiagomis, visus fizinius ir cheminius plastikų subtilumus.

Nuo maišelio iki įrangos

LINPRA plastikų komiteto pirmininkas ir europinės asociacijos plastikų komiteto narys Rimantas Damanskis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Lietuvos plastikų pramonė yra didžiausia ir geriausiai organizuota Baltijos regione.

„Estai turi vieną šakinę struktūrą – plastikinius elektronikos pramonės komponentus. Lietuvoje dominuoja plastikinės pakuotės gamyba, automobilių, statybos ir kasybos pramonės gaminiai. Tačiau yra daugybė įmonėlių, kurios, turėdamos vieną kitą mašiną, gamina įvairias smulkmenas. Tai nėra tikrieji plastikų pramonės atstovai, bet irgi kuria savąją dalį, o rimtus gamintojus galima ant pirštų suskaičiuoti“, – teigė R. Damanskis, vadovaujantis Šiaulių UAB „Frilux“. Ši įmonė gamina plastikinius elektros bei elektronikos komponentus ir tiekia pasaulinėms energetikos pramonės kompanijoms. Pasak jo, per šešetą metų bendrovės apyvarta išaugo nuo 6 mln. eurų iki 16 milijonų.

Šiaulius galima laikyti Lietuvos plastikų pramonės sostine. Čia yra ir viena didžiausių plastikinių pakuočių projektuotojų ir gamintojų Baltijos valstybėse UAB „Plasteksus“.

Bendrovės vadovas Egidijus Vitkevičius „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kad viena svarbiausių „Plasteksus“ veiklų yra metalinių plastikų liejimo ir pūtimo formų gamyba. Paprastesnės formos sukuriamos ir pagaminamos per savaitę. Bendrovės gaminių nomenklatūroje yra dešimtys pavadinimų, pagamintų pagal klientų sukurtą dizainą.

Pasak E. Vitkevičiaus, forma yra sudėtingas pagrindinis plastiko elementas. Vieną kartą pagaminus, kitą galima gaminti po 10–15 metų, bet to nereikia, kai pakuočių rinka reikalauja nuolatinių pakuočių dizaino naujovių – vienai pakuotei nusibodus kuriama ir gaminama kitokia.

Tarp pasaulinių lyderių

Tikra Lietuvos plastikų pramonės pažiba LINPRA laiko Kretingos UAB „Terekas“, kuri jau dabar yra vienoje gretoje su šveicarų „Tetra Pak Group“.

„Pagrindinė mūsų veikla yra PET butelių pūtimo mašinų ir formų gamyba, – pasakojo bendrovės vadovas Juozas Maksvytis. – Prieš 20 metų mūsų mašinos per valandą pagamindavo 900 buteliukų, o dabar – 9–10 tūkstančių. Dabar, kaip ir anksčiau, prie mašinos dirba vienas žmogus.“

Pasak bendrovės vadovo, tai iš tiesų sudėtingas įrenginys, panašus į autobusą. Tačiau automobilis sudėtas iš maždaug 4 tūkst. detalių, o pūtimo mašina – iš 11 tūkstančių. Visas jas sukūrė, pagamina ir sumontuoja visą įrenginį pati įmonė.

„Mašina – ne duona ir ne cukrus. Mūsų produktas skirtas tiksliniam butelių gamintojui. Šioje nišoje esame sėkmingi ir tikimės per metus parduoti apie 30 mašinų. Šiemet parduota 17 mašinų. Daugiausia orientuojamės į pasaulinius taros gamintojus ir jiems siūlome labai lanksčią, universalią mašiną, kuri nuolat tobulinama“, – sakė J. Maksvytis.

Neseniai tokių mašinų buvo parduota skandinavams, vokiečiams, serbams, bulgarams, anksčiau – ir amerikiečiams, kanadiečiams. Mašinos keičiamos kas 8–10 metų.

Bendrovė gamina tris mašinų modelius, kurie skiriasi pajėgumu. Šiuo metu kuriamas įrenginys, kuriuo per valandą bus galima pagaminti 12 tūkst. butelių (3,3 per sekundę).

Išskirtiniai privalumai

Pagrindiniai iššūkiai visai plastikų pramonei – galimybė gaminti kuo daugiau ir kuo tvirtesnių gaminių, naudojant kuo mažiau energijos. Tai siejama pirmiausia su plastiko fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Juk metalinių, medinių, stiklinių tos pačios paskirties daiktų gamybai reikia gerokai daugiau darbo jėgos ir sudėtingesnių temperatūros sąlygų. Pavyzdžiui, stiklui išlydyti reikia 2 tūkst. laipsnių karščio, o plastikui užtenka ir poros šimtų. Todėl plastikų pramonės našumui padidinti reikia ir daugiau inžinerinės išmonės.

Pasak R. Damanskio, Lietuvai tapus Europos plastikų gamintojų asociacijos nare ir įžengus į žemyno plastikų rinką, kur kas lengviau pasikviesti ir specialistų, konsultantų, net užsakyti tyrimus, kuriuos turėtų atlikti universitetai.

Kauno technologijos universitetas rengia plastikų inžinierius, jiems numatomos ypač šviesios perspektyvos. Jau dabar Lietuvoje plastikų inžinierius uždirba daugiau, negu analogišką darbą atliekantis specialistas Italijoje.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, lieka antrinio plastikų naudojimo problematika. Pasak E. Vitkevičiaus, su tuo gerai dorojasi PET taros gamintojai, įvedę depozito sistemą. Galimybė medžiagą naudoti pakartotinai – tai didelis plastikų pramonės pranašumas. Plastikų gamybos įmonės renka plastikų laužą, jį rūšiuoja ir vėl naudoja.

Skaičiuojama, kad yra apie 40 bazinių plastiko rūšių, iš kurių, pridėjus naujų komponentų, gaunamos naujos gamybos medžiagos. Reikia tik tobulinti plastikų atliekų surinkimo ir rūšiavimo mechanizmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"