TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plastikinių butelių vasara

2010 08 02 0:00
Statistinis lietuvis per metus įsigyja 4 kilogramus plastikinės taros, bet iki geltonojo konteinerio nepatingi nunešti tik 1,5 kilogramo.
LŽ archyvo nuotrauka

Karštą vasarą plastikinių butelių paežerėse, pakrūmėse ir net gatvėse gausu kaip niekada. Gal todėl daugėja linkusiųjų iš to užsidirbti - "gamtos mylėtojų" poilsio vietose paliktą plastikinę tarą rinkti, rūšiuoti ir parduoti perdirbti.

Liepos mėnuo, kontrastuodamas su lietingu pavasariu ir šaltu birželiu, lepino karščiais, o šie padidino gaiviųjų gėrimų pirkimą. Arūnas Makauskas, pakuočių tvarkymo sistemą kuriančios organizacijos "Žaliasis taškas" komercijos direktorius tikina, kad per šį mėnesį gėrimų plastikiniuose buteliuose parduota tiek, kiek per pirmus tris metų mėnesius. Drauge ūgtelėjo ne tik plastiko šiukšlių kalnai, bet padidėjo ir jų surinkimas.

Surenka trečdalį atliekų

Plastikiniai limonado, alaus ir kiti gėrimų buteliai yra PET "šeimyna". Jų nevalia painioti su kieto plastiko talpomis, kuriose parduodamas pomidorų padažas, pienas ir kiti "negazuoti maisto produktai". A.Makausko teigimu, PET butelių Lietuvoje per metus pagaminama 14-15 tūkst. tonų, kieto plastiko kategorijos taros - keturis, penkis kartus mažiau. Atitinkamai skiriasi ir surenkamas jų kiekis.

Šiemet planuojama surinkti 30 proc. visų į apyvartą išleistų plastikinių butelių, iš viso apie 4,2 tonos PET produktų. Viena tona - maždaug 27 tūkst. butelių, tad galiausiai daugiau nei 100 tūkst. jų turėtų būti perdirbta.

Nors dar sunku pasakyti, kiek liepą tiksliai surinkta PET butelių, Marius Kubilius, antrinių žaliavų surinkimo įmonės "Ekobazė" projektų vadybininkas teigia, kad iš komunalinių atliekų srauto jų gali padaugėti iki 20 procentų. Plastikinės taros supirkimo taškų sistema už Vilniaus ribų dar nėra labai išplėtota, tačiau, kaip sako Ernestas Ledžius, supirkimo punktą turinčios bendrovės "Ekstara" vadybininkas, žmonių į supirkimo vietas ir specialius konteinerius sunešamos plastikinės taros gali būti iki 2 kartų daugiau nei įprastai.

"Šiemet surenkama 30 proc. daugiau taros nei planuota", - LŽ pasakojo A.Makauskas. Tačiau jis pažymėjo, kad duomenys ne visada yra tikslūs. Esą ne visada galima patikrinti, ar surinktas ir deklaruotas šių atliekų kiekis sutampa. A.Makauskas teigia, kad realybėje surinktų ir deklaruotų atliekų skaičiai gali skirtis net 20 procentų. Liepos duomenys turėtų pasirodyti tik rugsėjį, jie gali būti įspūdingi.

Paskata atiduoti perdirbti

Už vieną PET butelį supirkėjai moka maždaug 3 centus - gerokai mažiau nei apie 25 centus sugrąžinant stiklinį butelį ir atsiimant užstatą. Kaip teigia E.Ledžius, dauguma supirkimo vietose priduodančiųjų plastikinę tarą - gana skurdžiai gyvenantys asmenys: "Pasižiūrėkite į eilę prie supirkimo punkto kad ir sostinės Šiaurės miestelyje. Tiesa, pasitaiko, kad net su leksusu atvažiuoja, bet šie savo atvežtus butelius dažnai atiduoda jau laukiantiems eilėje nepasiturintiems klientams." E.Ledžius tiki, kad ne tik krizė skatina žmones priduoti plastikinę tarą ir susigrąžinti keletą centų, bet ir augantis vartotojų sąmoningumas - noras rūšiuoti atliekas.

A.Makauskas pateikia skaičius. Statistinis lietuvis per metus įsigyja vidutiniškai 4 kilogramus plastikinės taros. Bet iki geltonojo konteinerio nepatingi nunešti tik 1,5 kilogramo.

Tuo tarpu ne toks sąmoningas vartotojas viską meta į vieną šiukšliadėžę. Pagal masę plastikinės pakuotės užima 15 proc. visų šiukšlių masės. Kai kalbama apie tūrį, pagal kurį skaičiuojamas mokestis už išvežtas atliekas, paaiškėja, kad tie vos 15 proc. masės sudaro pusę viso šiukšlių tūrio. Todėl atiduodantis perdirbti atliekas lietuvis gali sutaupyti. Rūšiuoti atliekas nekainuoja, juk už mokama tik už bendro konteinerio išvežimą. Iki geltonojo konteinerio pasibodėjęs nunešti giros butelį pilietis už jį jau sumokėjo. Maždaug 1 proc. butelio kainos iš gamintojų keliauja perdirbėjams. Kaip teigia A.Makauskas, tą procentą "Žaliasis taškas" kartu su tam tikra kompensacija sumoka firmoms, kurios užsiima butelių surinkimu. Taip išeina, kad vartotojas sumokėjo už butelio perdirbimą jau nusipirkęs produktą.

Šių dienų rūšiavimas

Šie metai, kaip teigia M.Kubilius, labai palankūs plastikinių atliekų surinkimo kompanijoms, kurios, tarkim, gauna butelius iš komunalininkų, neturinčių galimybių surūšiuoti ir kitaip perdirbimui paruošti atliekų. Pernai nebuvo aiškios kompensacijų tvarkos, be to, buvo nukritusios antrinių žaliavų kainos, todėl pajamos už PET net nekompensuodavo išlaidų. Šiemet šoktelėjusios kainos ir aiški tvarka visiškai pakeitė situaciją. "Dabar labai palankus metas, reikia plėstis, įrengti daugiau konteinerių aikštelių", - LŽ pasakojo M.Kubilius.

"Ekobazė" butelius renka ir sąvartynuose. Šios firmos linija stovi Karsakiškio sąvartyne. A.Makausko teigimu, be Vilniaus regiono tokių prižiūrimų sąvartynų neseniai atsirado Klaipėdos regione, yra ruošiamasi tokį įrengti prie Utenos. Tokie perrūšiuoti buteliai sudaro 10 proc. visų perdirbamų PET butelių, bet tai atsieina brangiau ir žaliava gaunama ne tokia kokybiška, kaip surenkant iš geltonųjų konteinerių.

A.Makauskas LŽ pasakojo apie įstatymo pataisas, kurios bus svarstomos rudenį. Jos turės ugdyti organizacinio ir ekonominio skatinimo priemones PET taros perdirbimui: "Privatiems gyventojams, kurie neturi antrinių atliekų konteinerių kiemuose, planuojama suteikti specialios spalvos maišus, į kuriuos jie galės dėti PET tarą."

Kol kas didžiuosiuose miestuose surenkama 20-25 proc. plastikinės taros, mažesniuose tvarkomasi skirtingai. "Antai Neringa atliekas surenka geriau nei Vilnius. Tuo tarpu kitur provincijoje perdirbimui tenka tik 10 proc. taros", - dėstė A.Makauskas.

Nors jis tikina, kad dabar geltonieji konteineriai labai populiarūs ir vos spėjama juos ištuštinti, tiek jis, tiek M. Kubilius skeptiškai vertina padidėjusį PET atliekų supirkimą punktuose. Priežastis - menkesnio socialinio pasisekimo piliečiai. Jie stiklinę tarą renka taip aktyviai, kad jaunimo susirinkimo vietose net klausinėja, ar greitai pramogaujantieji ištuštins butelius, siūlosi palaukti taros. O rinkti pigesnes PET atliekas šie piliečiai, pasirodo, tingi, nenori dirbti "gamtos sanitarais". Jie nevargsta paežerėse, pakrūmėse ir kitose poilsio vietose rinkdami besimėtančius tuščius plastikinius butelius, o mieliau "puola" konteinerius, iš jų išplėšia PET tarą ir neša į supirkimo taškus. Tai, kaip sako M.Kubilius, "prieštarauja sistemos infrastruktūrai ir jos esmei, nes vagiama iš geltonųjų konteinerių, o ne švarinama gamta".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"